Vieša diskusija apie žadamą mokytojų streiką

Spalio 18 d. „Pamario“ žurnalistė Stasė Skutulienė asmeninėje feisbuko paskyroje priminė, jog per radiją skelbta, kad pedagogai ruošiasi streikuoti, ir pakvietė padiskutuoti šia tema. Sulaukta 60 komentarų. Supažindiname su kai kuriais.

– Šaunuoliai tie pedagogai…
– Padidinta alga nepadės vaikams įkrėsti proto, reikia ir tėvų pagalbos, ir vaikų pagarbos vyresniam.
– Aš manau, kad gyventojams visiems yra nelengva. Juk ne vien mokytojai nori gyventi geriau.
– Tai junkitės prie mokytojų…

Dviejų pedagogų susirėmimas
– Jie (mokytojai – red. pastaba) daugiau nieko nesugeba… O atlyginimas tikrai ne 500 ant ,,popieriaus”. Šeštadieniai laisvi, atostogos ilgiausios ir taip dar savaitės bėgyje laisva diena būna, jei ne su pradinukais dirbi. Taip, kad tikras komunizmas…

– Dar vienas ekspertas. O kodėl jūs nematote daugybės sąsiuvinių, valandų prie kompiuterio ruošiantis pamokoms, tėvų susirinkimų, išvykų su vaikais?.. O kur egzaminų darbų taisymai… Kur įskaitos, olimpiados, konkursai…

– O kaip anksčiau būdavo… Ir kompiuterių nebuvo, ir klasėse ne po tiek mokinių buvo, ir mokytojų mažiau buvo… Ir tos pačios olimpiados, ir konkursai, ir kita, o atlyginimas apie 150-200 rublių. Neaiškinkit, kad persidirbate.

– Ar persidirbam, ar ne, gali spręsti tik tas, kas dirba mokykloje, o ne jūs…
– O iš kur jūs žinote, kur aš dirbu?.. Daugiau gaunate trigubai, o mažiau dirbate penkiagubai. Dirbau mokykloje, per savaitę turėjau 23 pamokas, buvau klasės auklėtojas ir gaudavau 178 rublius.
– Ginčijamės kaip aklas su kurčiu… Ech, geriau sąsiuvinį dar kokį ištaisysiu…

– Baisu skaityti oponento pasisakymus. Visi palyginimai su anais laikais, kai dar nebuvo kompiuterių… Dieve, Dieve…
– O tau, malaletka, niekas žodžio nesuteikė.
– Yra žmonių, kurie užsiciklinę praeitame šimtmetyje. Šis ponas rašo, kad buvo mokytojas. Tai dar baisiau.

– O jums jau tikrai pensijinis marazmas ir ką jūs galit beišmokyti. Jaunimui reikia jaunų mokytojų. Sėdi pensininkai mokyklose be naujausių technologijų supratimo. Ko jūs galite vaikus išmokyti, kai baigę komunistinių laikų pedagogines mokyklas ar institutus? Anūkus auginkit, tada nereikės streikuoti.

– Į pensiją žmonės išeina sulaukę pensinio amžiaus. Sulauksiu – išeisiu. Kviečiu jus užeiti į mokyklas ir pasižiūrėti, kaip visi mokytojai dirba kompiuteriais, kokia moderni technika mokyklose (interaktyvios lentos, multimedija). O jūs pezate nesąmones, kad nėra naujausių technologijų supratimo. Beje, esu baigusi Vilniaus universitetą ir mano dėstytojai buvo E. Bukelienė, V. Daujotytė, E. Jakaitienė, D. Sauka, A. Pupkis ir daugelis kitų.
– Baigęs ir aš universitetą. Mokėmės panašiu laiku, buvo privalomos mokslinio komunizmo ir politinės ekonomikos paskaitos. Šiuolaikinėje mokykloje jūsų pažiūros prasilenkia su realybe. Jums tik svarbūs pinigai, atlyginimai. Yra apie pusę milijono lietuvių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos ir nestreikuoja. Mokytojai tikrai ne skurdžiai.

– Teisę streikuoti žmonės turi visam pasaulyje. Ir Lietuvoje. Parėmiau ir paremsiu bet kokios profesijos žmonių siekius, tad palaikau ir palaikysiu savo profesijos žmones, jei bus streikas, streikuosiu.

Kitų nuomonės
– Kiek galima joti ant mokytojo kupros? Pasikartosiu: ne politikai augina valstybės ateitį, o mokytojas. Tad ir derama pagarba jam turi būti.

– Streikuojantys mokytojai atrodo nesolidżiai, blogas pavyzdys mokiniams, atlyginimų klausimą dera spręsti tiktai derybų keliu.
– Niekas nesidera, arba pažada, o savo padaro. Negi šiaip sau mintys apie streiką…

– Streikuojantys mokytojai atrodo solidžiai, tegul vaikai mato, kokia laukia ateitis pasirinkus šią profesiją. O dar valdžia mekena apie pedagogų prestižą. Nesąmonė, net su žvake nerasi prestižo, kai mokinys gali iškeikti, pasiųsti na…, apspjauti ir už tai jam nieko.

– Reikia naujo mąstymo, kad ir kiek kils atlyginimai, pinigų nepakaks. Kai tik pakils atlyginimai, taip viskas iš karto ir brangs.

– Aš už jokius pinigus nedirbčiau pedagoge. Tai yra beprotiškai sunkus darbas su visiškai neadekvačiu atlygiu. Aš pateisinu mokytojų streiką, jie įvaryti į kampą. Jaunimėlis šiais laikais labai dažnai be jokių stabdžių ir skrupulų, leidžia sau bet ką.

– Visų darbas vienaip ar kitaip yra sunkus. Ne visi turi gabumų mokyti. Tokių mokytojų pasitaiko ir dabar.

– Streikuokit, streikuokit, o kai išeisit į pensiją, vėl galėsit streikuoti gaudami 200-300 eurų.

– Reikalauti normalesnio atlyginimo normalu. Nors visada jo bus per maža. Bet prisidengti vaikais negražu.

– Pagarba užsitarnaujama. Oraus gyvenimo reikia visiems… Prisimenu, buvo rajone 12 tūkstančių mokinių ir 1000 mokytojų, dabar 4000 mokinių ir 1300 mokytojų, jų padėjėjų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt. Klasėje 8 ar 10 mokinių… Štai mokytojas geria, girtas vairavo, smurtavo, vaiką mušė, apsivogė, suaugusį pažemino. Gal gana kaltinti vaikus? Ir mes tamsiame kaime ne auksiniai buvome. Bet rusų laikais lietuvių kalbos išmokydavo, laisvoje Lietuvoje – ne! Mokymo rezultatai vis prastesni, o atlyginimai keliami. Daugelio mokytojų pajamos yra atlyginimas, pensija ir dar galbūt už mokymą privačiai.

– Gal kaimo mokykloje ir yra 8 ar 10 mokinių. Mieste taip nebūna. Ir apskritai ši diskusija neveda niekur, nes kaip krepšinio visi ekspertai, taip ir švietimo. O kaip yra iš tiesų, žino mokytojai.

– Vaikai dabar nebe tokie. Ir mokytojai čia, deja, niekuo dėti. Klesti smurtas, pavydas ir tinginystė. Užuot vaikai su tėvais puoselėję gražius santykius, pagrįstus pagarba ir atjauta, sėdi prie mėlynųjų ekranų.

– Ne vaikus kaltiname, o tėvus, tai yra mus pačius. Ne vaikai juk mus augina ir leidžia į mokyklas, o mes juos. Mes neberodome tinkamo pavyzdžio vaikams.

– Mokykla skirta vaikus mokyti. Ir visi žmonės turi rūpintis, kad tai būtų daroma kuo geriau. Sako, kas moka pinigus, tas užsako muziką. Mokesčių mokėtojai išlaiko mokyklą ir jų žodis svarbus.

– Ir vėl vaikai kalti. Mūsų klasei tą patį sakydavo…

– Man ausį rėžia tas vaikų vadinimas blogais. Tai ir kaltinkime tėvus!
– Mokytojai yra nuo Dievo, ir neduok, Dieve…

– Kada mokytojas dirba iš pašaukimo, tai jį gerbia visi mokiniai, kad ir tie žiauriausi. Bet jei dėl pinigų, tai čia nevadinu mokytoju.

– Mokytojai galvoja, kad jie vieni dirba ir tik jiems vieniems pinigai reikalingi, o ką mums daryti…

– Kas gauname pensijas, visi dirbome, o kad jos mažos, juk nepersiplėšim ir tylim.

– Artėja Kalėdos ir vėl mokytojams tos pačios bėdos kaip pernai. Vėl juos kaip vaikus kažkas veda į streikus. Mano šviesios atminties tėvelis buvo mokytojas. Sunkūs buvo pokario laikai. Jis sakydavo, kad man sunku, bet kitiems galbūt dar sunkiau. Daug būtų galima pasakyti, bet nesinori likti nesuprastai…

– Imu suprasti, ko nori mokytojai. Pagarbos, pinigų ir gerų vaikų. Mokinių vis mažėja, mokymo lygis prastėja, mokytojų atlyginimai didėja…

– Tenka kartais girdėti, kad mes augę, gyvenę sovietmečio laiku esame pažeista karta. Bet pagarbos tėvams ir mokytojams mes turime. Mokytojai vaikams turėtų suteikti žinias, o vaikų auklėjimu ir padoriu elgesiu turėtų rūpintis tėvai.

– Nuo tų diskusijų niekas nepasikeis, galima diskutuot iki negalėjimo…

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite