Vienišus senelius globoja svetimi, o jų turto tyko tolimi giminaičiai…

Šilutės senelių globos namuose įkurdinti 42 asmenys, eilėje laukia dar 16. Perpildytas Šilutės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Vieniši seni, ligoti asmenys talpinami į įvairias globos įstaigas, 153 tokius jų namuose dabar lanko ir globoja 25 moterys – Šilutės socialinių paslaugų centro lankomos priežiūros tarnybos darbuotojos. Tačiau nepasitaikė atvejo, kad seno vienišo žmogaus butas, sodyba, žemė, miškas ir kitas turtas atitektų valstybei. Nei kai tą žmogų valstybė paima globoti, nei po jo mirties. Visada turtą paima iš kažkur staiga atsiradę giminaičiai, kurie senu žmogum nė nesirūpino. 

Šilutės socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms Violeta Žymančienė yra baigusi Vilniaus universitetą, gavusi filologės, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos diplomą, Šiaulių universitete baigusi psichologo ir pedagogo studijas, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įgijusi socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją, darbo stažas socialinės globos srityje – 24 metai.

Šilutės rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad rastųsi teisės aktų ir tvarka dėl valstybės globon patenkančių asmenų turto. Pavyzdžiui, Šilutės senelių globos namuose įkurdina senutę, kuri gyvenusi savo sodyboje, šis ir visas kitas turtas atiteko tolimiems giminaičiams iš Klaipėdos. Senelių globos namuose močiutė moka 80 proc. savo mažytės pensijos, kita dalis lieka jai. Į įstaigą ji ateina tuščiomis rankomis. Čia bus viskuo aprūpinta ir išlaikoma, slaugoma iki gyvos galvos. Turtą pasiėmę giminaičiai dingo kaip į vandenį…
Dabar namuose lanko 153 asmenis
Šilutės socialinių paslaugų centras turi tarnybą, kuriai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Violeta Žymančienė. Šios tarnybos darbuotojos namuose dabar lanko 153 (per metus besikeičiant susidaro 190) Šilutės ir rajono seniūnijų senus vienišus, ligotus asmenis. Katyčių seniūnijoje tokios paslaugos niekas nepageidauja. Daug tokių žmonių gyvena sunkiai, turėtų pirkti šią paslaugą, tačiau to nedaro iš taupumo. Kaupia centą prie cento, vargsta vieni, o jų būstas, visas kitas turtas ir sukaupti pinigėliai atiteks… iš kažkur išdygusiems giminaičiams, kurių nė nematė. V. Žymančienė pasakojo, kad stebina ir tie seni vieniši bei ligoti asmenys, kurie yra ėję tam tikras pareigas, gerai gyvenę, sukaupę turto ir dabartinės pajamos jiems leidžia pirkti nemažai paslaugų į namus, bet ir šie esą labai taupūs. Tarkim, per savaitę galima pirkti 2-3 kartus po 1 ar 2 valandas paslaugų: ateinanti darbuotoja sumokės mokesčius, palydės pas gydytoją, nupirks vaistų, maisto, paruoš pietus, išvalys namus, pagelbės išsimaudyti, nusiprausti, pasirūpins išskalbti drabužius, patalynę. Žinoma, atsižvelgus į paslaugą gaunančio žmogaus sveikatos būklę, stengiamasi jam padėti tvarkytis, nes pagal grafiką ateinanti moteris nėra tarnaitė. Esą įvairių požiūrių: ir tarnaite laiko, ir išsikalba, išsipasakoja, ir tyli burnos nepraverdami. V. Žymančienė pasakojo, kad ir lankomi asmenys, ir juos lankančios moterys vengia temos apie turtą, testamentą, kitus panašius reikalus. Rajone nebuvo atvejo, kad senas vienišas žmogus savo turtą paliktų jį globojusiai darbuotojai, nes tai būtų skandalas.
Per metus Savivaldybė už šias paslaugas surenka per 20 tūkst. eurų. Lankomos priežiūros darbuotojos atlyginimas – 330 eurų. Per vienuolika šių metų mėnesių Socialinės paramos skyrius tokią priežiūrą paskyrė 32 asmenims, nutraukė – 29 (8 mirė, 13 išvyko pas vaikus, artimuosius, 8 pakeista socialinių paslaugų rūšis, paskirta ilgalaikė globa valstybės įstaigose). Šilutėje ir šios seniūnijos kaimiškoje dalyje lankomi 85, kitose seniūnijose – 68 asmenys. Iš 153 gyventojų 25 yra visiškai vieniši, neturi artimųjų, kiti turi vaikų, artimųjų, giminių.
V. Žymančienė santūriai priminė, kad ne visi seni vieniši, ligoti asmenys turi butus ar namus su patogumais, neretai jų būste nėra tualeto, vandens, vonios, skalbimo mašinos.
Lankomų asmenų skaičius ir sudėtis nuolat kinta. Asmuo per mėnesį gali gauti iki 40 valandų trunkančias paslaugas. Metų pradžioje buvo tokie duomenys:107 asmenys nuo 65 iki 84 metų, 66 asmenys – 85 metų ir vyresni, 18 asmenų nuo 30 iki 64 metų priskiriami darbingo amžiaus grupei, tačiau jie tik iš dalies darbingi, 8 iš jų – dėl psichinės negalios. Namuose lankyta 151 moteris ir 40 vyrų. Yra nemažai lankomų asmenų, kurių vaikai užsienyje. 49 proc. asmenų šią paslaugą pirko mokėdami po 1,83 euro už valandą, 35 procentai paslaugą gavo nemokamai, nes jų pajamos labai mažos, 16 proc. asmenų mokėjo pagal individualiai įvertintas galimybes tą daryti.
Kas ryškėja?
V. Žymančienė socialinės globos ir paramos srityje dirba nuo 1991 metų, lankoma priežiūra jai patikėta jau 15 metų. Moteris prisimena, jog tekę laidoti 3 globotus asmenis. Po vienų laidotuvių į V. Žymančienę kreipėsi velionio dvi marčios: nurodė išjungti bute šilumą, vandenį, nes velionio anūkas, kuris gyvena tame bute, galįs įbristi į skolas… Iš užsienio parvyksta lankomų asmenų vaikai, kiti artimieji, stengiamasi su jais susitikti, siūloma, kad tartųsi su kaimynais, giminaičiais, kurie galėtų dažniau aplankyti seną žmogų. „Visi kaip vienas pažada, tačiau nė vienas tuo nepasirūpina ir išvyksta į užsienį…“ – sakė V. Žymančienė, per daugelį darbo metų supratusi, kad senatvei, nelaimei, ligai reikia ruoštis, tačiau yra tokių lankomų žmonių, kurie į viską numoja ranka. Tiesa ir tai, kad senam žmogui neretai blogi būna visi – vaikai, giminaičiai, lankanti darbuotoja, medikai ir t.t. Yra senų tėvų, kurie susipykę ir nebendrauja su savo vaikais. „Kai artėjant senatvei daugėja ligų, skausmų, vienatvės, nuoskaudų, mažėja jėgų, rodomo dėmesio, žmogus gal ir suvokia, kad geriau nebus, bus tik blogiau, tačiau… Senatvei reikia ruoštis ir suvokti, kad vienas senatvėje neišsiversi“, – tarsi pataria V. Žymančienė, įsitikinusi, kad patarti žmogui gali daug kas, o gyvenimą nugyventi lemta jam pačiam.
Rajone daugėja asmenų, kuriems reikalinga pagalba namuose, tad didėja šią paslaugą teikiančių darbuotojų krūviai, psichologinė įtampa. Vis mažiau pensinio amžiaus ir neįgalių žmonių turi pajamų paslaugoms namuose pirkti. Vis sunkiau tokiems asmenims ilgiau pabūti medikų globoje. Iki šių metų Šilutės ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, asmeniui čia praleidus 4 mėnesius, jam toliau skyriuje teikdavo socialinę globą, už kurią mokėdavo Savivaldybė. Dabar to nėra, eilės į globos įstaigas – ilgos.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 94

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite