Vienišus senelius globoja svetimi, o jų turto tyko tolimi giminaičiai…

Šilutės senelių globos namuose įkurdinti 42 asmenys, eilėje laukia dar 16. Perpildytas Šilutės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Vieniši seni, ligoti asmenys talpinami į įvairias globos įstaigas, 153 tokius jų namuose dabar lanko ir globoja 25 moterys – Šilutės socialinių paslaugų centro lankomos priežiūros tarnybos darbuotojos. Tačiau nepasitaikė atvejo, kad seno vienišo žmogaus butas, sodyba, žemė, miškas ir kitas turtas atitektų valstybei. Nei kai tą žmogų valstybė paima globoti, nei po jo mirties. Visada turtą paima iš kažkur staiga atsiradę giminaičiai, kurie senu žmogum nė nesirūpino. 

Šilutės socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms Violeta Žymančienė yra baigusi Vilniaus universitetą, gavusi filologės, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos diplomą, Šiaulių universitete baigusi psichologo ir pedagogo studijas, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įgijusi socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją, darbo stažas socialinės globos srityje – 24 metai.

Šilutės rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad rastųsi teisės aktų ir tvarka dėl valstybės globon patenkančių asmenų turto. Pavyzdžiui, Šilutės senelių globos namuose įkurdina senutę, kuri gyvenusi savo sodyboje, šis ir visas kitas turtas atiteko tolimiems giminaičiams iš Klaipėdos. Senelių globos namuose močiutė moka 80 proc. savo mažytės pensijos, kita dalis lieka jai. Į įstaigą ji ateina tuščiomis rankomis. Čia bus viskuo aprūpinta ir išlaikoma, slaugoma iki gyvos galvos. Turtą pasiėmę giminaičiai dingo kaip į vandenį…
Dabar namuose lanko 153 asmenis
Šilutės socialinių paslaugų centras turi tarnybą, kuriai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Violeta Žymančienė. Šios tarnybos darbuotojos namuose dabar lanko 153 (per metus besikeičiant susidaro 190) Šilutės ir rajono seniūnijų senus vienišus, ligotus asmenis. Katyčių seniūnijoje tokios paslaugos niekas nepageidauja. Daug tokių žmonių gyvena sunkiai, turėtų pirkti šią paslaugą, tačiau to nedaro iš taupumo. Kaupia centą prie cento, vargsta vieni, o jų būstas, visas kitas turtas ir sukaupti pinigėliai atiteks… iš kažkur išdygusiems giminaičiams, kurių nė nematė. V. Žymančienė pasakojo, kad stebina ir tie seni vieniši bei ligoti asmenys, kurie yra ėję tam tikras pareigas, gerai gyvenę, sukaupę turto ir dabartinės pajamos jiems leidžia pirkti nemažai paslaugų į namus, bet ir šie esą labai taupūs. Tarkim, per savaitę galima pirkti 2-3 kartus po 1 ar 2 valandas paslaugų: ateinanti darbuotoja sumokės mokesčius, palydės pas gydytoją, nupirks vaistų, maisto, paruoš pietus, išvalys namus, pagelbės išsimaudyti, nusiprausti, pasirūpins išskalbti drabužius, patalynę. Žinoma, atsižvelgus į paslaugą gaunančio žmogaus sveikatos būklę, stengiamasi jam padėti tvarkytis, nes pagal grafiką ateinanti moteris nėra tarnaitė. Esą įvairių požiūrių: ir tarnaite laiko, ir išsikalba, išsipasakoja, ir tyli burnos nepraverdami. V. Žymančienė pasakojo, kad ir lankomi asmenys, ir juos lankančios moterys vengia temos apie turtą, testamentą, kitus panašius reikalus. Rajone nebuvo atvejo, kad senas vienišas žmogus savo turtą paliktų jį globojusiai darbuotojai, nes tai būtų skandalas.
Per metus Savivaldybė už šias paslaugas surenka per 20 tūkst. eurų. Lankomos priežiūros darbuotojos atlyginimas – 330 eurų. Per vienuolika šių metų mėnesių Socialinės paramos skyrius tokią priežiūrą paskyrė 32 asmenims, nutraukė – 29 (8 mirė, 13 išvyko pas vaikus, artimuosius, 8 pakeista socialinių paslaugų rūšis, paskirta ilgalaikė globa valstybės įstaigose). Šilutėje ir šios seniūnijos kaimiškoje dalyje lankomi 85, kitose seniūnijose – 68 asmenys. Iš 153 gyventojų 25 yra visiškai vieniši, neturi artimųjų, kiti turi vaikų, artimųjų, giminių.
V. Žymančienė santūriai priminė, kad ne visi seni vieniši, ligoti asmenys turi butus ar namus su patogumais, neretai jų būste nėra tualeto, vandens, vonios, skalbimo mašinos.
Lankomų asmenų skaičius ir sudėtis nuolat kinta. Asmuo per mėnesį gali gauti iki 40 valandų trunkančias paslaugas. Metų pradžioje buvo tokie duomenys:107 asmenys nuo 65 iki 84 metų, 66 asmenys – 85 metų ir vyresni, 18 asmenų nuo 30 iki 64 metų priskiriami darbingo amžiaus grupei, tačiau jie tik iš dalies darbingi, 8 iš jų – dėl psichinės negalios. Namuose lankyta 151 moteris ir 40 vyrų. Yra nemažai lankomų asmenų, kurių vaikai užsienyje. 49 proc. asmenų šią paslaugą pirko mokėdami po 1,83 euro už valandą, 35 procentai paslaugą gavo nemokamai, nes jų pajamos labai mažos, 16 proc. asmenų mokėjo pagal individualiai įvertintas galimybes tą daryti.
Kas ryškėja?
V. Žymančienė socialinės globos ir paramos srityje dirba nuo 1991 metų, lankoma priežiūra jai patikėta jau 15 metų. Moteris prisimena, jog tekę laidoti 3 globotus asmenis. Po vienų laidotuvių į V. Žymančienę kreipėsi velionio dvi marčios: nurodė išjungti bute šilumą, vandenį, nes velionio anūkas, kuris gyvena tame bute, galįs įbristi į skolas… Iš užsienio parvyksta lankomų asmenų vaikai, kiti artimieji, stengiamasi su jais susitikti, siūloma, kad tartųsi su kaimynais, giminaičiais, kurie galėtų dažniau aplankyti seną žmogų. „Visi kaip vienas pažada, tačiau nė vienas tuo nepasirūpina ir išvyksta į užsienį…“ – sakė V. Žymančienė, per daugelį darbo metų supratusi, kad senatvei, nelaimei, ligai reikia ruoštis, tačiau yra tokių lankomų žmonių, kurie į viską numoja ranka. Tiesa ir tai, kad senam žmogui neretai blogi būna visi – vaikai, giminaičiai, lankanti darbuotoja, medikai ir t.t. Yra senų tėvų, kurie susipykę ir nebendrauja su savo vaikais. „Kai artėjant senatvei daugėja ligų, skausmų, vienatvės, nuoskaudų, mažėja jėgų, rodomo dėmesio, žmogus gal ir suvokia, kad geriau nebus, bus tik blogiau, tačiau… Senatvei reikia ruoštis ir suvokti, kad vienas senatvėje neišsiversi“, – tarsi pataria V. Žymančienė, įsitikinusi, kad patarti žmogui gali daug kas, o gyvenimą nugyventi lemta jam pačiam.
Rajone daugėja asmenų, kuriems reikalinga pagalba namuose, tad didėja šią paslaugą teikiančių darbuotojų krūviai, psichologinė įtampa. Vis mažiau pensinio amžiaus ir neįgalių žmonių turi pajamų paslaugoms namuose pirkti. Vis sunkiau tokiems asmenims ilgiau pabūti medikų globoje. Iki šių metų Šilutės ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, asmeniui čia praleidus 4 mėnesius, jam toliau skyriuje teikdavo socialinę globą, už kurią mokėdavo Savivaldybė. Dabar to nėra, eilės į globos įstaigas – ilgos.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Taip pat skaitykite