Viena teisėja stabdo, trys – leidžia…

Taško nededame, nes istorija dar gali tęstis. Šilutės rajono valdžia iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo sulaukė palankaus sprendimo, nors jis gali būti skundžiamas. Tad kol skundai keliaus teismų laipteliais aukštyn, dar gali rastis vis kitokių nutarčių. Tačiau šioje istorijoje jau yra naudos – kol teismai svarstys ir spręs, Šilutės rajono savivaldybės taryba negalės tęsti suplanuoto darbo: prie Šilutės ligoninės prijungti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro, tad šio centro vadovas ir jo bendraminčiai tebeturės šiltas darbo vietas, gaus algas ir džiūgaus: „Nors stūmė, neišstūmė…“

Ši istorija prasidėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai rajono Taryba sutiko reorganizuoti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) prijungiant prie Šilutės ligoninės. Abiejų šių įstaigų, esančių ir po vienu stogu, steigėja ir savininkė yra Savivaldybė, kurios Tarybai Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę steigti, jungti, likviduoti ar kitaip pertvarkyti saviškio pavaldumo įstaigas, įmones. Bene pablogėtų reikalai, jeigu po vienu stogu nebūtų dviejų administracijų, laboratorijų, buhalterijų, registratūrų ir t.t. Tačiau kai kam Šilutės PSPC prijungimas prie ligoninės pakvipo šiltos kėdės netekimu, tai akivaizdžiai užgožė pareigą taupyti. Tad Šilutės PSPC kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kuris laikinai, kol bus galutinis teismo sprendimas, sustabdė rajono Tarybos sprendimo sujungti minimas medicinos įstaigas galiojimą bei uždraudė svarstyti ir priimti kitą su jungimu sietiną sprendimą. Traukė pečiais tuomet rajono meras Vytautas Laurinaitis, panašu, nelabai supratęs teismo nutartį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą pajudinti net pirštą, kol šioje medicinos ir politikos byloje neįsiteisėjo galutinis sprendimas.
Iš teismo – į teismą
Kovo 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje teigiama, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir prašymą grindžia tuo, kad „taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingos, taikytos nesant faktinio pagrindo, siekiant vilkinti reorganizavimo procesą“. Šilutės PSPC administracinio teismo prašo palikti galioti Šilutės teismo nutartimi numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Šis prašymas nepatenkintas.
Nutartyje pristatyta įvykių eiga. Praėjusių metų gruodžio 23 d. rajono Taryba nusprendė inicijuoti Šilutės PSPC reorganizavimą, tai yra pradėti reorganizavimo procesą. Šiam procesui užbaigti būtini ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, paruošti ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kt. Tad gruodžio 23 d. politikų priimtas sprendimas tėra tarpinis, kuriuo pradedamas (inicijuojamas) Šilutės PSPC reorganizavimas. Tas sprendimas negali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus Šilutės PSPC palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nėra nei realios grėsmės, nei įrodymų, kad buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas, pasunkėtų ir t.t. Šilutės PSPC siekė uždrausti rajono Tarybai atlikti veiksmus ir priimti sprendimus į ateitį, o duomenų, jog jau yra priimti konkretūs sprendimai, nepateikta. „Hipotetinio pobūdžio aiškinimai negali būti pagrindas užtikrinti reikalavimą“, – rašoma nutartyje. Teismas konstatavo, kad Šilutės PSPC prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik prielaida, jog tolimesni Savivaldybės veiksmai bus neteisėti, tačiau įrodymų nepateikė, todėl tai negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės yra naikinamos: teisėjų kolegija nutaria tenkinti Savivaldybės tarybos prašymą ir panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kurias buvo sausio 27 d. nutartimi paskelbęs Šilutės rajono apylinkės teismas. Jų esmė buvo tokia: sustabdytas rajono Tarybos sprendimo „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės PSPC prijungiant prie Šilutės ligoninės“ galiojimas bei uždrausta rajono Tarybai svarstyti ir priimti sprendimo projektą dėl konkrečių veiksmų, kurie turi būti atlikti jungiant įstaigas. Tai turi galioti tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl šių reikalų.
Nutartį paskelbė Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjos Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė ir Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi rajono Tarybos prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Šilutės PSPC per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite