Siekiant įvertinti Prezidento Kazio Griniaus nuopelnus Lietuvai bei tinkamai įprasminti šio iškilaus žmogaus darbus Lietuvos valstybingumui, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo vieną iš Seime esančių posėdžių salių pavadinti Prezidento Kazio Griniaus vardu.

Šią iniciatyvą Seimo valdyba nutarė perduoti svarstyti Seimo Lietuvos laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.

2009 m. gruodžio 18 d. Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, Prezidento K. Griniaus garbei buvo atidengtas šis paminklinis akmuo.

„Vienas iš iškilių asmenybių – daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas“, – taip K. Grinių apibūdina „valstiečiai“.

K. Grinius buvo nuoseklus demokratijos, laisvos spaudos, susirinkimų laisvės šalininkas. „Drauge su Vincu Kudirka, Jonu Basanavičiumi ir kitais aktyviais mūsų tautos veikėjais prisidėjo prie tautinio atgimimo. Jis buvo knygnešių draugas, aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, kartu su V. Kudirka leido „Varpą“.

Lentelė su K. Griniaus atvaizdu (autorius Adomas Skiezgelas) skelbia, kad Šležuose yra Prezidento Kazio Griniaus tiltas. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

K. Grinius net kelis kartus buvo kalintas už lietuvišką veiklą. Būdamas profesionalus gydytojas labai aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime – vadovavo Valstiečių liaudininkų sąjungai, kuri tuo metu buvo stipriausia Lietuvos partija. K. Grinius buvo Privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo, progresinių mokesčių, socialinės rūpybos įstatymų ir nemokamo mokslo šalininkas. Pasisakė už stiprią savivaldą, o centrinės valdžios galių didinimą savivaldos sąskaita laikė monarchizmo ženklu. Nuo 1920 metų buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu, vėliau ėjo premjero ir galiausiai – Prezidento pareigas. Po 1926 metų perversmo, net ir pašalintas iš Prezidento posto, toliau tęsė darbą Lietuvai, aktyviai reiškė savo nuomonę spaudoje apie demokratijos principus ir Lietuvos valdymą“ – pažymima Seimo LVŽS frakcijos rašte Seimo valdybai.

K. Grinius 1940-aisiais emigravo iš Lietuvos, tolesnę veiklą tęsė JAV. Anot dabartinio Seimo „valstiečių“, K. Griniaus ištikimybę demokratinės valstybės idealams atspindi tai, jog net po karinio perversmo, po dviejų okupacijų išliko demokratu ir kūrė tikrą vakarietišką demokratijos sampratą tarpukario Lietuvoje.

Seimas, pabrėždamas K. Griniaus ištikimybę demokratinės valstybės idealams, 2016-uosius metus buvo paskelbęs K. Griniaus atminimo metais.

Jeigu būtų pritarta LVŽS frakcijos iniciatyvai, Seimo I rūmų posėdžių salė (203 k.) būtų pavadinta Prezidento Kazio Griniaus vardu.

ELTA jau anksčiau skelbė, kad Seimo nariai Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas įregistravo rezoliucijos projektą. Juo kviečia Vilniaus miesto savivaldybę tinkamai įamžinti prezidento K. Griniaus atminimą Vilniaus mieste, parinkti tinkamą vietą jo paminklui ir surengti atvirą paminklo idėjų konkursą. Vyriausybė raginama numatyti 2024 m. valstybės biudžeto projekte lėšų K. Griniaus paminklui sostinėje.

ELTA