Verslinės žvejybos apribojimai neramina žvejus

Didėjantys žvejybos apribojimai ir sumažėję laimikiai bei žuvies kainos kelia pavojų žvejybos verslui. Jeigu bus priimtos naujos žvejybos reguliavimo priemonės, Kuršių marių žvejų žvejybos plotai dar labiau sumažės.

Šiemet per stintmetį susirūpinta ar į vandenį įvažiuojantys žvejų traktoriai neteršia gamtos.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė dėl pastarųjų metų Aplinkos ministerijos įgyvendinamos žuvų išteklių tausojimo politikos įžvelgia pavojų žlugti Pamario krašto žvejybos verslui. Apie tai ji praėjusį trečiadienį kalbėjosi ir su LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Gentvilu.
Žvejus neramina aplinkos viceministro Lino Jonausko siūlymas dar labiau apriboti žvejybos laiką ir plotus lašišų migravimo metu. Šių žuvų neršto metu draudžiama žvejoti 2 km zonoje marių pakrantėje Šilutės rajono pusėje. Pagal viceministro L. Jonausko siūlymą, šis draudimas galiotų ir Neringos pakrantėse. Draudimas truktų nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 d.
Tuo metu žvejai gelbėjasi žūklaudami kitoje Kuršių marių akvatorijoje, tačiau dabar ir čia griežtinami reikalavimai. Žvejams būtų leidžiama statyti tinklus ne kas 200 metrų, kaip dabar, o kas 400 metrų. „Turime galimybę žvejoti su įvairiais žvejybos įrankiais, kurių yra apie 900. Po tokių apribojimų įvedimo tiesiog nebeturėtume kur jų panaudoti. Kadangi žvejojame viename vandens telkinyje su rusais, kurie teikia prioritetą verslinei žvejybai ir jokių papildomų apribojimų daug metų netaiko, visai nesuprantamas mūsų politikų elgesys riboti žvejybos plotus ir leisti sužvejoti daugiau kaimynams…“ – piktinasi S. Jakubauskienė.
Šiuo metu žvejams ypač sunku, nes vadovaujamasi prieš metus priimtu nauju Žuvininkystės įstatymu, kuriam teisininkai pateikė 15 pastabų, tačiau LR Seimo nariai vis tiek jį patvirtino. Asociacijos pirmininkės manymu, tokia pastabų gausa rodo įstatymo netobulumą. Maža to, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kurių reikalavimais vadovaujasi žvejai, dažnai nesusikalba tarpusavyje. Žemės ūkio ministerija rūpinasi žvejybos verslo plėtra, Aplinkos ministerija – įvairiais gamtosauginiais ribojimais… O kaip gyventi žvejams?
Vienos Pamario krašto žvejybos įmonės vadovas Andrius Repinas stebisi, kad tokių griežtų priemonių imamasi dabar, kai lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos. Jį stebina ir tai, kad griežtinant taisykles verslininkams, lengvinamos mėgėjiškos žvejybos sąlygos. Pavyzdžiui, numatyta, kad žvejai mėgėjai galės sugauti neribotą kiekį stintų Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, siūloma neriboti Baltijos jūros priekrantėje menkių ir stintų kiekio bei leisti sužvejoti vienos žvejybos metu 1 lašišą ar šlakį, 3 ungurius, 5 otus, kurie neviršytų 15 kg. Tuo tarpu žvejai verslininkai atsitiktinai pagautas lašišas, jei jos nebetinkamos paleisti, gali naudoti tik savo maistui, bet jokiu būdu neparduoti. Tiek S. Jakubauskienė, tiek A. Repinas sakė, kad žvejų mėgėjų galimybės gaudyti žuvį beveik priartėjo prie verslininkų.
Žvejybos verslininkų nedžiugina nei žuvies kainos, nei laimikiai. Šių metų stintmetis truko apie 2 savaites – pradėję žvejoti kovo pradžioje stintų žvejybą jau užbaigė. Laimikiai buvo menki, stintos šiemet neršti plaukė nedideliais pulkeliais. Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau stintų galima tikėtis sugauti kitais metais, nes kas ketveri metai jų gerokai pagausėja.
Siga Jakubauskienė ir Andrius Repinas stebėjosi netikėtai kilusiu triukšmu dėl į vandenį įvažiuojančių traktorių. Pasak S. Jakubauskienės, normalu, kad transportui draudžiama privažiuoti prie vandens, tačiau traktorius šiuo atveju yra ne transporto, o darbo priemonė. Juk tokiais pat traktoriais potvynio metu į Rusnę keliami automobiliai…
Žvejų asociacijos pirmininkė sakė, kad žvejai labai atidžiai seka, kad teršalai iš traktorių nepatektų į vandenį. Stintų žvejybos metu juos po kelis kartus tikrina ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Jeigu pastebėtų taršalų, baudos būtų didelės. „Po publikacijų spaudoje skambinau žvejams, priminiau, kad traktoriai būtų tvarkingi, nekeltų pavojaus aplinkai, tačiau to daryti ir nereikia. Vengdami baudų, žvejai po senesniais traktoriais stato dėžes su smėliu, kad nė lašelio naftos produktų nepatektų į vandens telkinį. Taršą nuslėpti būtų sunku. Suprantama, kad žvejai mėgėjai nori žvejoti žvejų verslininkų sutvarkytose vietose, o kai paprašomi užleisti verslininkams aukcione išpirktas vietas, jie nėra patenkinti. Dažnokai apie žvejus verslininkus pateikiama informacija būna nepagrįsta, net piktybiška“, – kalbėjo Siga Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • JO

    KIEK JU TINKLU PRIMESTA LEGALIU IR NELEGALIU,SU MESKERE NELABAI KA EINA PAGAUT,O DEKLARUOJA KAD PAGAVO 100 KG PER METUS,TINKLINE ZVEJYBA TURI BUT UZDRAUSTA.

  • JO

    isvis juos panaikinti kam tie brakonieriai reikalingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite