Verslinės žvejybos apribojimai neramina žvejus

Didėjantys žvejybos apribojimai ir sumažėję laimikiai bei žuvies kainos kelia pavojų žvejybos verslui. Jeigu bus priimtos naujos žvejybos reguliavimo priemonės, Kuršių marių žvejų žvejybos plotai dar labiau sumažės.

Šiemet per stintmetį susirūpinta ar į vandenį įvažiuojantys žvejų traktoriai neteršia gamtos.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė dėl pastarųjų metų Aplinkos ministerijos įgyvendinamos žuvų išteklių tausojimo politikos įžvelgia pavojų žlugti Pamario krašto žvejybos verslui. Apie tai ji praėjusį trečiadienį kalbėjosi ir su LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Gentvilu.
Žvejus neramina aplinkos viceministro Lino Jonausko siūlymas dar labiau apriboti žvejybos laiką ir plotus lašišų migravimo metu. Šių žuvų neršto metu draudžiama žvejoti 2 km zonoje marių pakrantėje Šilutės rajono pusėje. Pagal viceministro L. Jonausko siūlymą, šis draudimas galiotų ir Neringos pakrantėse. Draudimas truktų nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 d.
Tuo metu žvejai gelbėjasi žūklaudami kitoje Kuršių marių akvatorijoje, tačiau dabar ir čia griežtinami reikalavimai. Žvejams būtų leidžiama statyti tinklus ne kas 200 metrų, kaip dabar, o kas 400 metrų. „Turime galimybę žvejoti su įvairiais žvejybos įrankiais, kurių yra apie 900. Po tokių apribojimų įvedimo tiesiog nebeturėtume kur jų panaudoti. Kadangi žvejojame viename vandens telkinyje su rusais, kurie teikia prioritetą verslinei žvejybai ir jokių papildomų apribojimų daug metų netaiko, visai nesuprantamas mūsų politikų elgesys riboti žvejybos plotus ir leisti sužvejoti daugiau kaimynams…“ – piktinasi S. Jakubauskienė.
Šiuo metu žvejams ypač sunku, nes vadovaujamasi prieš metus priimtu nauju Žuvininkystės įstatymu, kuriam teisininkai pateikė 15 pastabų, tačiau LR Seimo nariai vis tiek jį patvirtino. Asociacijos pirmininkės manymu, tokia pastabų gausa rodo įstatymo netobulumą. Maža to, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kurių reikalavimais vadovaujasi žvejai, dažnai nesusikalba tarpusavyje. Žemės ūkio ministerija rūpinasi žvejybos verslo plėtra, Aplinkos ministerija – įvairiais gamtosauginiais ribojimais… O kaip gyventi žvejams?
Vienos Pamario krašto žvejybos įmonės vadovas Andrius Repinas stebisi, kad tokių griežtų priemonių imamasi dabar, kai lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos. Jį stebina ir tai, kad griežtinant taisykles verslininkams, lengvinamos mėgėjiškos žvejybos sąlygos. Pavyzdžiui, numatyta, kad žvejai mėgėjai galės sugauti neribotą kiekį stintų Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, siūloma neriboti Baltijos jūros priekrantėje menkių ir stintų kiekio bei leisti sužvejoti vienos žvejybos metu 1 lašišą ar šlakį, 3 ungurius, 5 otus, kurie neviršytų 15 kg. Tuo tarpu žvejai verslininkai atsitiktinai pagautas lašišas, jei jos nebetinkamos paleisti, gali naudoti tik savo maistui, bet jokiu būdu neparduoti. Tiek S. Jakubauskienė, tiek A. Repinas sakė, kad žvejų mėgėjų galimybės gaudyti žuvį beveik priartėjo prie verslininkų.
Žvejybos verslininkų nedžiugina nei žuvies kainos, nei laimikiai. Šių metų stintmetis truko apie 2 savaites – pradėję žvejoti kovo pradžioje stintų žvejybą jau užbaigė. Laimikiai buvo menki, stintos šiemet neršti plaukė nedideliais pulkeliais. Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau stintų galima tikėtis sugauti kitais metais, nes kas ketveri metai jų gerokai pagausėja.
Siga Jakubauskienė ir Andrius Repinas stebėjosi netikėtai kilusiu triukšmu dėl į vandenį įvažiuojančių traktorių. Pasak S. Jakubauskienės, normalu, kad transportui draudžiama privažiuoti prie vandens, tačiau traktorius šiuo atveju yra ne transporto, o darbo priemonė. Juk tokiais pat traktoriais potvynio metu į Rusnę keliami automobiliai…
Žvejų asociacijos pirmininkė sakė, kad žvejai labai atidžiai seka, kad teršalai iš traktorių nepatektų į vandenį. Stintų žvejybos metu juos po kelis kartus tikrina ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Jeigu pastebėtų taršalų, baudos būtų didelės. „Po publikacijų spaudoje skambinau žvejams, priminiau, kad traktoriai būtų tvarkingi, nekeltų pavojaus aplinkai, tačiau to daryti ir nereikia. Vengdami baudų, žvejai po senesniais traktoriais stato dėžes su smėliu, kad nė lašelio naftos produktų nepatektų į vandens telkinį. Taršą nuslėpti būtų sunku. Suprantama, kad žvejai mėgėjai nori žvejoti žvejų verslininkų sutvarkytose vietose, o kai paprašomi užleisti verslininkams aukcione išpirktas vietas, jie nėra patenkinti. Dažnokai apie žvejus verslininkus pateikiama informacija būna nepagrįsta, net piktybiška“, – kalbėjo Siga Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • JO

    KIEK JU TINKLU PRIMESTA LEGALIU IR NELEGALIU,SU MESKERE NELABAI KA EINA PAGAUT,O DEKLARUOJA KAD PAGAVO 100 KG PER METUS,TINKLINE ZVEJYBA TURI BUT UZDRAUSTA.

  • JO

    isvis juos panaikinti kam tie brakonieriai reikalingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Devyniasdešimtmetis Rychardas Genutis – tikras šišioniškis

Duris svečiams atvėrė pats jubiliatas Rychardas su dukra Angelika, su kuria kartu gyvena jau šešerius metus. Susėdome pasikalbėti prie židinio, kuriame smagiai kūrenosi ugnis. Žvilgsnis į praeitį „Aš pats negaliu patikėti, kad man jau tiek metų Dievulis atseikėjo. Jaučiuosi taip, kaip prieš 30 metų. Mūsų visų gyvenimas nebuvo lengvas, nors teko ir pasimokyti, ir mėgstamą darbą dirbau, kartu su žmona Zelma du vaikus užauginome, turime būrį anūkų ir proanūkių“, – kalbėjo jubiliatas. Pasakodamas apie savo jaunystę, prisiminė, kad gyveno Usėnuose,

Žemaičių Naumiestyje – susisiekimo ministro patarėjo vizitas

Žemaičių Naumiestyje įvyko susisiekimo ministro patarėjo Jaroslavo Kaminskio, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Dalios Rudienės, Administracijos specialistų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų bei seniūnijos gyventojų susitikimas. Vizito metu buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip padėti šalia rekonstruojamo kelio Žemaičių Naumiestis–Šilutė gyvenantiems žmonėms. Pagrindinė gyventojų išsakyta problema – kelio rekonstrukcijos projekte, tiesiant pėsčiųjų-dviračių taką, nenumatyta įrengti privažiavimo iki kai kurių gyventojų turimų sklypų. Prašoma atlikti projekto korektūrą ir įrengti vieną nuovažą.

Seniūnui Alfonsui Šepučiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio” apdovanojimas

Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Taip pat buvo pagerbti trys labiausiai savivaldai nusipelnę asmenys. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteikti „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai. Šiemet garbus „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas įteiktas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. „Šiandien Auksinės krivūlės iškeliaus ten, kur pastebimos ryškiausios iniciatyvos ir pastangos žmonių gerovei kurti. Pasidžiaukime drauge su jais ir visi siekime dar daugiau. Dėkoju visiems už pastangas gražinti savo

Duotas startas Šilutės baseino statybai

Antradienį be didelių iškilmių, bet su dovanomis prie būsimojo sporto ir sveikatingumo komplekso su baseinu Rusnės g. 10A, Šilutėje, paskelbta, jog pradedama rekonstruoti vaiduokliu virtusį pastatą. Šiemet darbams gauta 1 mln. Eur, bendra statybų vertė – per 6,5 milijono. Visus darbus planuojama užbaigti gal po dvejų su puse metų. Kol rinkosi kuklios šventės dalyviai, šio rašinio autorė pasivaikščiojo po vaiduokliu virtusį pastatą. Prieš daug metų šį pastatą su krepšinio sale, daugybe įvairių kitų patalpų Šilutės rajono savivaldybė perėmė iš tuometės