Verslinės žvejybos apribojimai neramina žvejus

Didėjantys žvejybos apribojimai ir sumažėję laimikiai bei žuvies kainos kelia pavojų žvejybos verslui. Jeigu bus priimtos naujos žvejybos reguliavimo priemonės, Kuršių marių žvejų žvejybos plotai dar labiau sumažės.

Šiemet per stintmetį susirūpinta ar į vandenį įvažiuojantys žvejų traktoriai neteršia gamtos.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė dėl pastarųjų metų Aplinkos ministerijos įgyvendinamos žuvų išteklių tausojimo politikos įžvelgia pavojų žlugti Pamario krašto žvejybos verslui. Apie tai ji praėjusį trečiadienį kalbėjosi ir su LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Gentvilu.
Žvejus neramina aplinkos viceministro Lino Jonausko siūlymas dar labiau apriboti žvejybos laiką ir plotus lašišų migravimo metu. Šių žuvų neršto metu draudžiama žvejoti 2 km zonoje marių pakrantėje Šilutės rajono pusėje. Pagal viceministro L. Jonausko siūlymą, šis draudimas galiotų ir Neringos pakrantėse. Draudimas truktų nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 d.
Tuo metu žvejai gelbėjasi žūklaudami kitoje Kuršių marių akvatorijoje, tačiau dabar ir čia griežtinami reikalavimai. Žvejams būtų leidžiama statyti tinklus ne kas 200 metrų, kaip dabar, o kas 400 metrų. „Turime galimybę žvejoti su įvairiais žvejybos įrankiais, kurių yra apie 900. Po tokių apribojimų įvedimo tiesiog nebeturėtume kur jų panaudoti. Kadangi žvejojame viename vandens telkinyje su rusais, kurie teikia prioritetą verslinei žvejybai ir jokių papildomų apribojimų daug metų netaiko, visai nesuprantamas mūsų politikų elgesys riboti žvejybos plotus ir leisti sužvejoti daugiau kaimynams…“ – piktinasi S. Jakubauskienė.
Šiuo metu žvejams ypač sunku, nes vadovaujamasi prieš metus priimtu nauju Žuvininkystės įstatymu, kuriam teisininkai pateikė 15 pastabų, tačiau LR Seimo nariai vis tiek jį patvirtino. Asociacijos pirmininkės manymu, tokia pastabų gausa rodo įstatymo netobulumą. Maža to, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kurių reikalavimais vadovaujasi žvejai, dažnai nesusikalba tarpusavyje. Žemės ūkio ministerija rūpinasi žvejybos verslo plėtra, Aplinkos ministerija – įvairiais gamtosauginiais ribojimais… O kaip gyventi žvejams?
Vienos Pamario krašto žvejybos įmonės vadovas Andrius Repinas stebisi, kad tokių griežtų priemonių imamasi dabar, kai lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos. Jį stebina ir tai, kad griežtinant taisykles verslininkams, lengvinamos mėgėjiškos žvejybos sąlygos. Pavyzdžiui, numatyta, kad žvejai mėgėjai galės sugauti neribotą kiekį stintų Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, siūloma neriboti Baltijos jūros priekrantėje menkių ir stintų kiekio bei leisti sužvejoti vienos žvejybos metu 1 lašišą ar šlakį, 3 ungurius, 5 otus, kurie neviršytų 15 kg. Tuo tarpu žvejai verslininkai atsitiktinai pagautas lašišas, jei jos nebetinkamos paleisti, gali naudoti tik savo maistui, bet jokiu būdu neparduoti. Tiek S. Jakubauskienė, tiek A. Repinas sakė, kad žvejų mėgėjų galimybės gaudyti žuvį beveik priartėjo prie verslininkų.
Žvejybos verslininkų nedžiugina nei žuvies kainos, nei laimikiai. Šių metų stintmetis truko apie 2 savaites – pradėję žvejoti kovo pradžioje stintų žvejybą jau užbaigė. Laimikiai buvo menki, stintos šiemet neršti plaukė nedideliais pulkeliais. Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau stintų galima tikėtis sugauti kitais metais, nes kas ketveri metai jų gerokai pagausėja.
Siga Jakubauskienė ir Andrius Repinas stebėjosi netikėtai kilusiu triukšmu dėl į vandenį įvažiuojančių traktorių. Pasak S. Jakubauskienės, normalu, kad transportui draudžiama privažiuoti prie vandens, tačiau traktorius šiuo atveju yra ne transporto, o darbo priemonė. Juk tokiais pat traktoriais potvynio metu į Rusnę keliami automobiliai…
Žvejų asociacijos pirmininkė sakė, kad žvejai labai atidžiai seka, kad teršalai iš traktorių nepatektų į vandenį. Stintų žvejybos metu juos po kelis kartus tikrina ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Jeigu pastebėtų taršalų, baudos būtų didelės. „Po publikacijų spaudoje skambinau žvejams, priminiau, kad traktoriai būtų tvarkingi, nekeltų pavojaus aplinkai, tačiau to daryti ir nereikia. Vengdami baudų, žvejai po senesniais traktoriais stato dėžes su smėliu, kad nė lašelio naftos produktų nepatektų į vandens telkinį. Taršą nuslėpti būtų sunku. Suprantama, kad žvejai mėgėjai nori žvejoti žvejų verslininkų sutvarkytose vietose, o kai paprašomi užleisti verslininkams aukcione išpirktas vietas, jie nėra patenkinti. Dažnokai apie žvejus verslininkus pateikiama informacija būna nepagrįsta, net piktybiška“, – kalbėjo Siga Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

Hits: 89

2 komentarai

  • JO

    KIEK JU TINKLU PRIMESTA LEGALIU IR NELEGALIU,SU MESKERE NELABAI KA EINA PAGAUT,O DEKLARUOJA KAD PAGAVO 100 KG PER METUS,TINKLINE ZVEJYBA TURI BUT UZDRAUSTA.

  • JO

    isvis juos panaikinti kam tie brakonieriai reikalingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite