Verslinės žvejybos apribojimai neramina žvejus

Didėjantys žvejybos apribojimai ir sumažėję laimikiai bei žuvies kainos kelia pavojų žvejybos verslui. Jeigu bus priimtos naujos žvejybos reguliavimo priemonės, Kuršių marių žvejų žvejybos plotai dar labiau sumažės.

Šiemet per stintmetį susirūpinta ar į vandenį įvažiuojantys žvejų traktoriai neteršia gamtos.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė dėl pastarųjų metų Aplinkos ministerijos įgyvendinamos žuvų išteklių tausojimo politikos įžvelgia pavojų žlugti Pamario krašto žvejybos verslui. Apie tai ji praėjusį trečiadienį kalbėjosi ir su LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Gentvilu.
Žvejus neramina aplinkos viceministro Lino Jonausko siūlymas dar labiau apriboti žvejybos laiką ir plotus lašišų migravimo metu. Šių žuvų neršto metu draudžiama žvejoti 2 km zonoje marių pakrantėje Šilutės rajono pusėje. Pagal viceministro L. Jonausko siūlymą, šis draudimas galiotų ir Neringos pakrantėse. Draudimas truktų nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 d.
Tuo metu žvejai gelbėjasi žūklaudami kitoje Kuršių marių akvatorijoje, tačiau dabar ir čia griežtinami reikalavimai. Žvejams būtų leidžiama statyti tinklus ne kas 200 metrų, kaip dabar, o kas 400 metrų. „Turime galimybę žvejoti su įvairiais žvejybos įrankiais, kurių yra apie 900. Po tokių apribojimų įvedimo tiesiog nebeturėtume kur jų panaudoti. Kadangi žvejojame viename vandens telkinyje su rusais, kurie teikia prioritetą verslinei žvejybai ir jokių papildomų apribojimų daug metų netaiko, visai nesuprantamas mūsų politikų elgesys riboti žvejybos plotus ir leisti sužvejoti daugiau kaimynams…“ – piktinasi S. Jakubauskienė.
Šiuo metu žvejams ypač sunku, nes vadovaujamasi prieš metus priimtu nauju Žuvininkystės įstatymu, kuriam teisininkai pateikė 15 pastabų, tačiau LR Seimo nariai vis tiek jį patvirtino. Asociacijos pirmininkės manymu, tokia pastabų gausa rodo įstatymo netobulumą. Maža to, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kurių reikalavimais vadovaujasi žvejai, dažnai nesusikalba tarpusavyje. Žemės ūkio ministerija rūpinasi žvejybos verslo plėtra, Aplinkos ministerija – įvairiais gamtosauginiais ribojimais… O kaip gyventi žvejams?
Vienos Pamario krašto žvejybos įmonės vadovas Andrius Repinas stebisi, kad tokių griežtų priemonių imamasi dabar, kai lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos. Jį stebina ir tai, kad griežtinant taisykles verslininkams, lengvinamos mėgėjiškos žvejybos sąlygos. Pavyzdžiui, numatyta, kad žvejai mėgėjai galės sugauti neribotą kiekį stintų Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, siūloma neriboti Baltijos jūros priekrantėje menkių ir stintų kiekio bei leisti sužvejoti vienos žvejybos metu 1 lašišą ar šlakį, 3 ungurius, 5 otus, kurie neviršytų 15 kg. Tuo tarpu žvejai verslininkai atsitiktinai pagautas lašišas, jei jos nebetinkamos paleisti, gali naudoti tik savo maistui, bet jokiu būdu neparduoti. Tiek S. Jakubauskienė, tiek A. Repinas sakė, kad žvejų mėgėjų galimybės gaudyti žuvį beveik priartėjo prie verslininkų.
Žvejybos verslininkų nedžiugina nei žuvies kainos, nei laimikiai. Šių metų stintmetis truko apie 2 savaites – pradėję žvejoti kovo pradžioje stintų žvejybą jau užbaigė. Laimikiai buvo menki, stintos šiemet neršti plaukė nedideliais pulkeliais. Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau stintų galima tikėtis sugauti kitais metais, nes kas ketveri metai jų gerokai pagausėja.
Siga Jakubauskienė ir Andrius Repinas stebėjosi netikėtai kilusiu triukšmu dėl į vandenį įvažiuojančių traktorių. Pasak S. Jakubauskienės, normalu, kad transportui draudžiama privažiuoti prie vandens, tačiau traktorius šiuo atveju yra ne transporto, o darbo priemonė. Juk tokiais pat traktoriais potvynio metu į Rusnę keliami automobiliai…
Žvejų asociacijos pirmininkė sakė, kad žvejai labai atidžiai seka, kad teršalai iš traktorių nepatektų į vandenį. Stintų žvejybos metu juos po kelis kartus tikrina ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Jeigu pastebėtų taršalų, baudos būtų didelės. „Po publikacijų spaudoje skambinau žvejams, priminiau, kad traktoriai būtų tvarkingi, nekeltų pavojaus aplinkai, tačiau to daryti ir nereikia. Vengdami baudų, žvejai po senesniais traktoriais stato dėžes su smėliu, kad nė lašelio naftos produktų nepatektų į vandens telkinį. Taršą nuslėpti būtų sunku. Suprantama, kad žvejai mėgėjai nori žvejoti žvejų verslininkų sutvarkytose vietose, o kai paprašomi užleisti verslininkams aukcione išpirktas vietas, jie nėra patenkinti. Dažnokai apie žvejus verslininkus pateikiama informacija būna nepagrįsta, net piktybiška“, – kalbėjo Siga Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • JO

    KIEK JU TINKLU PRIMESTA LEGALIU IR NELEGALIU,SU MESKERE NELABAI KA EINA PAGAUT,O DEKLARUOJA KAD PAGAVO 100 KG PER METUS,TINKLINE ZVEJYBA TURI BUT UZDRAUSTA.

  • JO

    isvis juos panaikinti kam tie brakonieriai reikalingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes