Vengdami mokesčio, šilutiškiai neskuba registruoti gyvūnų

Diskusijų klubo 17.17 nariai po vasaros pertraukos vėl susirinko į diskusiją. Šįkart Šilutės motociklininkų klubo „Hellions“ patalpose apie naminius gyvūnus, jų globą diskutavo verslininkė Tatjana Frišmantienė, pedagogas Jonas Jaunius, verslininkas Edvardas Jurjonas, žurnalistas Petras Skutulas.

Diskusijų klubo nariai (iš kairės) E. Jurjonas, J. Jaunius, P. Skutulas, T. Frišmantienė diskutavo Šilutės motociklininkų klube „Hellions“.

Neregistruoja naminių gyvūnų
Tatjana Frišmantienė:
– Pirmoji gyvūnų globos asociacija Lietuvoje buvo įkurta tik 1999 m. Tokių asociacijų pagrindiniai tikslai: ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių jų gerovei užtikrinti, sužeistiems gyvūnams suteikti pirmąją medicininę pagalbą, esant reikalui, atlikti kastraciją, skiepyti nuo pasiutligės, beglobiams ieškoti naujų šeimininkų.
Gyvūnų augintojai žino, kad turi laikytis Gyvūnų priežiūros taisyklių. Tarkim, vedžioti šunis tam tikrose vietose. Galima pasidžiaugti, kad Šilutėje yra įrengtos 6 šunų vedžiojimo aikštelės.
Kitas dalykas – naminiai gyvūnai turi būti užregistruoti, o jų savininkai turi mokėti 30 Lt metinį mokestį. Matyt, gyventojai nežino arba specialiai nesilaiko šio reikalavimo, mat Šilutės mieste tėra užregistruoti viso labo 87 naminiai gyvūnai.
Šilutėje nėra benamių ar valkataujančių naminių gyvūnų globos namų, todėl Šilutės savivaldybė bendradarbiauja su Kaune sėkmingai veikiančiais gyvūnų namais „Nuaras“. Jų teikiamoms paslaugoms apmokėti naudojamos už gyvūnų registravimą surinktos lėšos.
Dažniausiai žmonės, pamatę mieste lakstančius beglobius naminius gyvūnus, apie tai praneša seniūnijai, o šios atstovai informuoja savivaldybę, kurios darbuotojai kreipiasi į „Nuarą“. Savivaldybėje problemas dėl beglobių gyvūnų sprendžia sanitarijos specialistas Jonas Čeponis.
Žmonės galėtų ir tiesiogiai kreiptis į „Nuarą“, bet už beglobio gyvūno išvežimą į prieglaudą reikia mokėti…
Beglobius naminius gyvūnus atvažiuojantys paimti „Nuaro“ darbuotojai juos kurį laiką laiko prieglaudoje, ieškodami jų tikrųjų arba naujų šeimininkų. „Nuare“ nepraktikuojama gyvūnus užmigdyti, tai daroma tik sunkiai sergantiems ar sužeistiems gyvūnams.
Esu pastebėjusi, kad dabar madinga pirkti kilmingus ir retus gyvūnus, kuriuos neretai parsiveža net iš užsienio šalių. Norėčiau žmonėms pasiūlyti apsilankyti prieglaudose ir pasirinkti gyvūnų iš ten – juk jie niekuo nesiskiria. Prieglaudoje esantys gyvūnai būna paskiepyti, kai kurie kastruoti, tad atkrenta nemažai rūpesčių būsimiems šeimininkams.
Galbūt žmonėms yra per brangu mokėti iš savo kišenės už „Nuaro“ teikiamas naminių gyvūnų globos paslaugas, o Savivaldybė reikiamų lėšų irgi ne visada turi. Reikėtų kažkaip spręsti naminių gyvūnų registravimo problemą, kad iš surinktų lėšų Savivaldybė galėtų apmokėti už „Nuaro“ teikiamas paslaugas beglobiams gyvūnams.
Gyvūnas – ne daiktas
Petras Skutulas:
– Gyvūnų laikymo taisyklės yra ne kartą skelbtos ir spaudoje. Už naminių gyvūnų neregistravimą yra numatytos atitinkamos baudos. Pats esu veisęs Labradoro retriverių veislės šunis. Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, kur užfiksuota visa jų genealogija. Žinoma, pritariu minčiai, kad norint turėti gyvūną draugystei galima jį išsirinkti prieglaudoje, bet norint turėti kilmingų palikuonių, su keturkoju draugu dalyvauti parodose, būtina rinktis augintinį su kilmės dokumentais.
Nors ir būdavau suinteresuotas šuniukus parduoti, visada pasidomėdavau, kur jis bus laikomas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai šeima, gyvendama dviejų kambarių bute, norėdavo įsigyti pakankamai nemaža šunį – Labradoro retriverį. Pasitaikė atvejis, kad įsigiję kilmingą puikiai sudėtą ir nepigiai kainavusį šuniuką, savininkai po savaitės panoro jį sugrąžinti, matyt, supratę, kad neturės galimybių tinkamai jį prižiūrėti.
Kitas dalykas, kai už dyka atiduodami neveisliniai šunys. Turėjom tokį atveji, kai kelios ponios atvykusios išsirinko tris kiemsargius mažylius, kuriuos po dviejų dienų panoro grąžinti… Beliko pasidžiaugti, kad šuniukus grąžino, o ne paliko likimo valiai. Vėliau guvūs mažyliai rado savo šeimininkus.
Tatjana Frišmantienė:
– Žmonės, kurie niekada nėra laikę jokio gyvūno, nelabai įsivaizduoja, ką tai reiškia. Vaikų požiūrį į gyvūnus savotiškai formuoja ir tėvai. Vieni vaikams skiepija atsakomybę, o kiti į naminius gyvūnus žiūri pro pirštus. Rugsėjo mėnesiais, kai prasideda mokslo metai, matyt, dėl padidėjusio paauglių užimtumo pagausėja ir benamių gyvūnų.
Jonas Jaunius:
– Žmonės turėtų suprasti, kad mūsų mėgstami naminiai gyvūnai turi savo paskirtį, tai nėra vien žaislai ar vaikų draugai. Ūkiuose šunys atlieka sargų funkciją, praneša apie atvykėlius, o katinai – gaudo graužikus. Už tai gyvūnai yra prižiūrimi ir maitinami.
Mano nuomone, jeigu nori turėti gyvūną, tai turi jam sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių jam reikia pagal prigimtį. Tarkim, katinui turi būti sudarytos sąlygos kada nori išeiti iš namų, nes jo tokia prigimtis. Žinoma, dabar yra tokių žmonių, kurie laiko katinus tik namuose ir niekur jų neišleidžia, tokiu atveju gyvūnas tampa žaislu ar namų puošmena.
Mano nuomone, daugiabučiai nėra tinkamiausia vieta naminiams gyvūnams laikyti. Kaip normaliai gali gyventi viename kambaryje, tarkim, trys vaikai ir didelis šuo? Tai yra tarsi gyvūnų kankinimas, kaip uždarymas į narvą zoologijos sode. Jeigu negali sudaryti tinkamų sąlygų gyvūnui, geriau iš viso jo neturėti.
Žinoma, vaikai priprašo tėvų, kad šie leistų turėti šuniuką ar kačiuką. Pastarieji nemoka atžaloms pasakyti griežto „ne“. Pavasarį dažnas vaizdas, kai vaikai vedžioja šunis, bet vos ateina ruduo ir prasideda mokslo metai, augintinių priežiūra gula ant pačių tėvų pečių, mat vaikai nebeturi tam laiko. Gyvūnas – ne daiktas, jo į kampą neįkiši, kai atsibosta. Atsakomybės nebuvimas ir gyvūno priežiūros nepasidalinimas – viena iš priežasčių, dėl ko naminiai gyvūnai atsiduria gatvėje.
Aš esu už gyvūnų mylėtojų klubus, bet pastarieji galėtų daugiau rodyti iniciatyvos dėl naminių gyvūnų registravimo. Jie turėtų būti tuo suinteresuoti, mat užregistravus kuo daugiau gyvūnų, būtų palengvintas beglobių gyvūnų likimas. Užregistravus visus naminius gyvūnus jų nebepavyktų taip imti ir išmesti į gatvę, mat būtų žinomi jų savininkai.
Kitas dalykas – namuose laikyti gyvūnai, išmesti į gatvę, išgyvena trumpiau, mat pripratus gyventi namų sąlygomis jų instinktai tampa nebe tokie geri.
Laikė gyvulius žiemą lauke
Edvardas Jurjonas:
– Pagal statistiką naminėmis sąlygomis gyvenantys šunys bei katės natūralioje aplinkoje išgyvena kur kas trumpiau. Grįžtant prie mokesčio už naminius gyvūnus, sutinku, kad surinkus daugiau lėšų būtų nepalyginamai lengviau spręsti beglobių gyvūnų problemą. Bet išties yra nemažai tokių žmonių, kurių naminiai gyvūnai, tarkim, katės, visą laiką būna namuose ir niekur neišeina. Taigi čia tiktų palyginimas – ar reikia registruoti automobilį, kuris niekada neišvažiuoja iš garažo?
Tatjana Frišmantienė:
– Pasinaudodama proga norėčiau atkreipti dėmesį, kad nemažai problemų yra kaimuose, kur žmonės tinkamai neprižiūri gyvulių. Buvo ne vienas atvejis, kai juos ne tik kankino, bet ir badu marino. Norėtųsi paprašyti žmonių, kad jie netylėtų ir praneštų apie panašius atvejus. Gal net derėtų nufotografuoti netinkamai prižiūrimus gyvulius ir su nuotraukomis kreiptis į atitinkamas institucijas.
Petras Skutulas:
– Dėl gyvulių fotografavimo žmonės gali ir perlenkti lazdą, nes yra mėsinių galvijų veislės, kuriuos galima net žiemą laikyti atvirame ore. Pakanka, kad jiems būtų pašiūrė nuo vėjo ir parūpinama vandens. Jie gali net mėgsta gulėti apsnigti sniege. Tokį vaizdelį išvydęs miestietis griebsis fotoaparato ir sukels triukšmą dėl „nežmoniškų“ gyvulių laikymo sąlygų.
Jonas Jaunius:
– Manau, kad ūkininkai savo gyvulių nekankina. Juk juos laikydami jie tikisi naudos, tarkim, mėsos, pieno ar kiaušinių, todėl juos prižiūri, kad sulauktų norimų rezultatų. Tad jei neprižiūrėtas gyvulys nugaiš, įdėtas darbas nueis veltui.

Spaudai parengė
Simonas SKUTULAS

Hits: 81

Vienas komentaras

  • Antanas

    Turi mūsų kaimynkos šuniuką auginamas jis vieno kambario bute augintojos dvi moterys viena dirbanti kita studijuojanti jų dažnai nėra namuose tai tas šunėkas kaukia , taigi iškyla klausymas kas yra kankinama ar šunytis ar mes kaimynai ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite