Vengdami mokesčio, šilutiškiai neskuba registruoti gyvūnų

Diskusijų klubo 17.17 nariai po vasaros pertraukos vėl susirinko į diskusiją. Šįkart Šilutės motociklininkų klubo „Hellions“ patalpose apie naminius gyvūnus, jų globą diskutavo verslininkė Tatjana Frišmantienė, pedagogas Jonas Jaunius, verslininkas Edvardas Jurjonas, žurnalistas Petras Skutulas.

Diskusijų klubo nariai (iš kairės) E. Jurjonas, J. Jaunius, P. Skutulas, T. Frišmantienė diskutavo Šilutės motociklininkų klube „Hellions“.

Neregistruoja naminių gyvūnų
Tatjana Frišmantienė:
– Pirmoji gyvūnų globos asociacija Lietuvoje buvo įkurta tik 1999 m. Tokių asociacijų pagrindiniai tikslai: ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių jų gerovei užtikrinti, sužeistiems gyvūnams suteikti pirmąją medicininę pagalbą, esant reikalui, atlikti kastraciją, skiepyti nuo pasiutligės, beglobiams ieškoti naujų šeimininkų.
Gyvūnų augintojai žino, kad turi laikytis Gyvūnų priežiūros taisyklių. Tarkim, vedžioti šunis tam tikrose vietose. Galima pasidžiaugti, kad Šilutėje yra įrengtos 6 šunų vedžiojimo aikštelės.
Kitas dalykas – naminiai gyvūnai turi būti užregistruoti, o jų savininkai turi mokėti 30 Lt metinį mokestį. Matyt, gyventojai nežino arba specialiai nesilaiko šio reikalavimo, mat Šilutės mieste tėra užregistruoti viso labo 87 naminiai gyvūnai.
Šilutėje nėra benamių ar valkataujančių naminių gyvūnų globos namų, todėl Šilutės savivaldybė bendradarbiauja su Kaune sėkmingai veikiančiais gyvūnų namais „Nuaras“. Jų teikiamoms paslaugoms apmokėti naudojamos už gyvūnų registravimą surinktos lėšos.
Dažniausiai žmonės, pamatę mieste lakstančius beglobius naminius gyvūnus, apie tai praneša seniūnijai, o šios atstovai informuoja savivaldybę, kurios darbuotojai kreipiasi į „Nuarą“. Savivaldybėje problemas dėl beglobių gyvūnų sprendžia sanitarijos specialistas Jonas Čeponis.
Žmonės galėtų ir tiesiogiai kreiptis į „Nuarą“, bet už beglobio gyvūno išvežimą į prieglaudą reikia mokėti…
Beglobius naminius gyvūnus atvažiuojantys paimti „Nuaro“ darbuotojai juos kurį laiką laiko prieglaudoje, ieškodami jų tikrųjų arba naujų šeimininkų. „Nuare“ nepraktikuojama gyvūnus užmigdyti, tai daroma tik sunkiai sergantiems ar sužeistiems gyvūnams.
Esu pastebėjusi, kad dabar madinga pirkti kilmingus ir retus gyvūnus, kuriuos neretai parsiveža net iš užsienio šalių. Norėčiau žmonėms pasiūlyti apsilankyti prieglaudose ir pasirinkti gyvūnų iš ten – juk jie niekuo nesiskiria. Prieglaudoje esantys gyvūnai būna paskiepyti, kai kurie kastruoti, tad atkrenta nemažai rūpesčių būsimiems šeimininkams.
Galbūt žmonėms yra per brangu mokėti iš savo kišenės už „Nuaro“ teikiamas naminių gyvūnų globos paslaugas, o Savivaldybė reikiamų lėšų irgi ne visada turi. Reikėtų kažkaip spręsti naminių gyvūnų registravimo problemą, kad iš surinktų lėšų Savivaldybė galėtų apmokėti už „Nuaro“ teikiamas paslaugas beglobiams gyvūnams.
Gyvūnas – ne daiktas
Petras Skutulas:
– Gyvūnų laikymo taisyklės yra ne kartą skelbtos ir spaudoje. Už naminių gyvūnų neregistravimą yra numatytos atitinkamos baudos. Pats esu veisęs Labradoro retriverių veislės šunis. Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, kur užfiksuota visa jų genealogija. Žinoma, pritariu minčiai, kad norint turėti gyvūną draugystei galima jį išsirinkti prieglaudoje, bet norint turėti kilmingų palikuonių, su keturkoju draugu dalyvauti parodose, būtina rinktis augintinį su kilmės dokumentais.
Nors ir būdavau suinteresuotas šuniukus parduoti, visada pasidomėdavau, kur jis bus laikomas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai šeima, gyvendama dviejų kambarių bute, norėdavo įsigyti pakankamai nemaža šunį – Labradoro retriverį. Pasitaikė atvejis, kad įsigiję kilmingą puikiai sudėtą ir nepigiai kainavusį šuniuką, savininkai po savaitės panoro jį sugrąžinti, matyt, supratę, kad neturės galimybių tinkamai jį prižiūrėti.
Kitas dalykas, kai už dyka atiduodami neveisliniai šunys. Turėjom tokį atveji, kai kelios ponios atvykusios išsirinko tris kiemsargius mažylius, kuriuos po dviejų dienų panoro grąžinti… Beliko pasidžiaugti, kad šuniukus grąžino, o ne paliko likimo valiai. Vėliau guvūs mažyliai rado savo šeimininkus.
Tatjana Frišmantienė:
– Žmonės, kurie niekada nėra laikę jokio gyvūno, nelabai įsivaizduoja, ką tai reiškia. Vaikų požiūrį į gyvūnus savotiškai formuoja ir tėvai. Vieni vaikams skiepija atsakomybę, o kiti į naminius gyvūnus žiūri pro pirštus. Rugsėjo mėnesiais, kai prasideda mokslo metai, matyt, dėl padidėjusio paauglių užimtumo pagausėja ir benamių gyvūnų.
Jonas Jaunius:
– Žmonės turėtų suprasti, kad mūsų mėgstami naminiai gyvūnai turi savo paskirtį, tai nėra vien žaislai ar vaikų draugai. Ūkiuose šunys atlieka sargų funkciją, praneša apie atvykėlius, o katinai – gaudo graužikus. Už tai gyvūnai yra prižiūrimi ir maitinami.
Mano nuomone, jeigu nori turėti gyvūną, tai turi jam sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių jam reikia pagal prigimtį. Tarkim, katinui turi būti sudarytos sąlygos kada nori išeiti iš namų, nes jo tokia prigimtis. Žinoma, dabar yra tokių žmonių, kurie laiko katinus tik namuose ir niekur jų neišleidžia, tokiu atveju gyvūnas tampa žaislu ar namų puošmena.
Mano nuomone, daugiabučiai nėra tinkamiausia vieta naminiams gyvūnams laikyti. Kaip normaliai gali gyventi viename kambaryje, tarkim, trys vaikai ir didelis šuo? Tai yra tarsi gyvūnų kankinimas, kaip uždarymas į narvą zoologijos sode. Jeigu negali sudaryti tinkamų sąlygų gyvūnui, geriau iš viso jo neturėti.
Žinoma, vaikai priprašo tėvų, kad šie leistų turėti šuniuką ar kačiuką. Pastarieji nemoka atžaloms pasakyti griežto „ne“. Pavasarį dažnas vaizdas, kai vaikai vedžioja šunis, bet vos ateina ruduo ir prasideda mokslo metai, augintinių priežiūra gula ant pačių tėvų pečių, mat vaikai nebeturi tam laiko. Gyvūnas – ne daiktas, jo į kampą neįkiši, kai atsibosta. Atsakomybės nebuvimas ir gyvūno priežiūros nepasidalinimas – viena iš priežasčių, dėl ko naminiai gyvūnai atsiduria gatvėje.
Aš esu už gyvūnų mylėtojų klubus, bet pastarieji galėtų daugiau rodyti iniciatyvos dėl naminių gyvūnų registravimo. Jie turėtų būti tuo suinteresuoti, mat užregistravus kuo daugiau gyvūnų, būtų palengvintas beglobių gyvūnų likimas. Užregistravus visus naminius gyvūnus jų nebepavyktų taip imti ir išmesti į gatvę, mat būtų žinomi jų savininkai.
Kitas dalykas – namuose laikyti gyvūnai, išmesti į gatvę, išgyvena trumpiau, mat pripratus gyventi namų sąlygomis jų instinktai tampa nebe tokie geri.
Laikė gyvulius žiemą lauke
Edvardas Jurjonas:
– Pagal statistiką naminėmis sąlygomis gyvenantys šunys bei katės natūralioje aplinkoje išgyvena kur kas trumpiau. Grįžtant prie mokesčio už naminius gyvūnus, sutinku, kad surinkus daugiau lėšų būtų nepalyginamai lengviau spręsti beglobių gyvūnų problemą. Bet išties yra nemažai tokių žmonių, kurių naminiai gyvūnai, tarkim, katės, visą laiką būna namuose ir niekur neišeina. Taigi čia tiktų palyginimas – ar reikia registruoti automobilį, kuris niekada neišvažiuoja iš garažo?
Tatjana Frišmantienė:
– Pasinaudodama proga norėčiau atkreipti dėmesį, kad nemažai problemų yra kaimuose, kur žmonės tinkamai neprižiūri gyvulių. Buvo ne vienas atvejis, kai juos ne tik kankino, bet ir badu marino. Norėtųsi paprašyti žmonių, kad jie netylėtų ir praneštų apie panašius atvejus. Gal net derėtų nufotografuoti netinkamai prižiūrimus gyvulius ir su nuotraukomis kreiptis į atitinkamas institucijas.
Petras Skutulas:
– Dėl gyvulių fotografavimo žmonės gali ir perlenkti lazdą, nes yra mėsinių galvijų veislės, kuriuos galima net žiemą laikyti atvirame ore. Pakanka, kad jiems būtų pašiūrė nuo vėjo ir parūpinama vandens. Jie gali net mėgsta gulėti apsnigti sniege. Tokį vaizdelį išvydęs miestietis griebsis fotoaparato ir sukels triukšmą dėl „nežmoniškų“ gyvulių laikymo sąlygų.
Jonas Jaunius:
– Manau, kad ūkininkai savo gyvulių nekankina. Juk juos laikydami jie tikisi naudos, tarkim, mėsos, pieno ar kiaušinių, todėl juos prižiūri, kad sulauktų norimų rezultatų. Tad jei neprižiūrėtas gyvulys nugaiš, įdėtas darbas nueis veltui.

Spaudai parengė
Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

  • Antanas

    Turi mūsų kaimynkos šuniuką auginamas jis vieno kambario bute augintojos dvi moterys viena dirbanti kita studijuojanti jų dažnai nėra namuose tai tas šunėkas kaukia , taigi iškyla klausymas kas yra kankinama ar šunytis ar mes kaimynai ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite