Vengdami mokesčio, šilutiškiai neskuba registruoti gyvūnų

Diskusijų klubo 17.17 nariai po vasaros pertraukos vėl susirinko į diskusiją. Šįkart Šilutės motociklininkų klubo „Hellions“ patalpose apie naminius gyvūnus, jų globą diskutavo verslininkė Tatjana Frišmantienė, pedagogas Jonas Jaunius, verslininkas Edvardas Jurjonas, žurnalistas Petras Skutulas.

Diskusijų klubo nariai (iš kairės) E. Jurjonas, J. Jaunius, P. Skutulas, T. Frišmantienė diskutavo Šilutės motociklininkų klube „Hellions“.

Neregistruoja naminių gyvūnų
Tatjana Frišmantienė:
– Pirmoji gyvūnų globos asociacija Lietuvoje buvo įkurta tik 1999 m. Tokių asociacijų pagrindiniai tikslai: ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių jų gerovei užtikrinti, sužeistiems gyvūnams suteikti pirmąją medicininę pagalbą, esant reikalui, atlikti kastraciją, skiepyti nuo pasiutligės, beglobiams ieškoti naujų šeimininkų.
Gyvūnų augintojai žino, kad turi laikytis Gyvūnų priežiūros taisyklių. Tarkim, vedžioti šunis tam tikrose vietose. Galima pasidžiaugti, kad Šilutėje yra įrengtos 6 šunų vedžiojimo aikštelės.
Kitas dalykas – naminiai gyvūnai turi būti užregistruoti, o jų savininkai turi mokėti 30 Lt metinį mokestį. Matyt, gyventojai nežino arba specialiai nesilaiko šio reikalavimo, mat Šilutės mieste tėra užregistruoti viso labo 87 naminiai gyvūnai.
Šilutėje nėra benamių ar valkataujančių naminių gyvūnų globos namų, todėl Šilutės savivaldybė bendradarbiauja su Kaune sėkmingai veikiančiais gyvūnų namais „Nuaras“. Jų teikiamoms paslaugoms apmokėti naudojamos už gyvūnų registravimą surinktos lėšos.
Dažniausiai žmonės, pamatę mieste lakstančius beglobius naminius gyvūnus, apie tai praneša seniūnijai, o šios atstovai informuoja savivaldybę, kurios darbuotojai kreipiasi į „Nuarą“. Savivaldybėje problemas dėl beglobių gyvūnų sprendžia sanitarijos specialistas Jonas Čeponis.
Žmonės galėtų ir tiesiogiai kreiptis į „Nuarą“, bet už beglobio gyvūno išvežimą į prieglaudą reikia mokėti…
Beglobius naminius gyvūnus atvažiuojantys paimti „Nuaro“ darbuotojai juos kurį laiką laiko prieglaudoje, ieškodami jų tikrųjų arba naujų šeimininkų. „Nuare“ nepraktikuojama gyvūnus užmigdyti, tai daroma tik sunkiai sergantiems ar sužeistiems gyvūnams.
Esu pastebėjusi, kad dabar madinga pirkti kilmingus ir retus gyvūnus, kuriuos neretai parsiveža net iš užsienio šalių. Norėčiau žmonėms pasiūlyti apsilankyti prieglaudose ir pasirinkti gyvūnų iš ten – juk jie niekuo nesiskiria. Prieglaudoje esantys gyvūnai būna paskiepyti, kai kurie kastruoti, tad atkrenta nemažai rūpesčių būsimiems šeimininkams.
Galbūt žmonėms yra per brangu mokėti iš savo kišenės už „Nuaro“ teikiamas naminių gyvūnų globos paslaugas, o Savivaldybė reikiamų lėšų irgi ne visada turi. Reikėtų kažkaip spręsti naminių gyvūnų registravimo problemą, kad iš surinktų lėšų Savivaldybė galėtų apmokėti už „Nuaro“ teikiamas paslaugas beglobiams gyvūnams.
Gyvūnas – ne daiktas
Petras Skutulas:
– Gyvūnų laikymo taisyklės yra ne kartą skelbtos ir spaudoje. Už naminių gyvūnų neregistravimą yra numatytos atitinkamos baudos. Pats esu veisęs Labradoro retriverių veislės šunis. Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, kur užfiksuota visa jų genealogija. Žinoma, pritariu minčiai, kad norint turėti gyvūną draugystei galima jį išsirinkti prieglaudoje, bet norint turėti kilmingų palikuonių, su keturkoju draugu dalyvauti parodose, būtina rinktis augintinį su kilmės dokumentais.
Nors ir būdavau suinteresuotas šuniukus parduoti, visada pasidomėdavau, kur jis bus laikomas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai šeima, gyvendama dviejų kambarių bute, norėdavo įsigyti pakankamai nemaža šunį – Labradoro retriverį. Pasitaikė atvejis, kad įsigiję kilmingą puikiai sudėtą ir nepigiai kainavusį šuniuką, savininkai po savaitės panoro jį sugrąžinti, matyt, supratę, kad neturės galimybių tinkamai jį prižiūrėti.
Kitas dalykas, kai už dyka atiduodami neveisliniai šunys. Turėjom tokį atveji, kai kelios ponios atvykusios išsirinko tris kiemsargius mažylius, kuriuos po dviejų dienų panoro grąžinti… Beliko pasidžiaugti, kad šuniukus grąžino, o ne paliko likimo valiai. Vėliau guvūs mažyliai rado savo šeimininkus.
Tatjana Frišmantienė:
– Žmonės, kurie niekada nėra laikę jokio gyvūno, nelabai įsivaizduoja, ką tai reiškia. Vaikų požiūrį į gyvūnus savotiškai formuoja ir tėvai. Vieni vaikams skiepija atsakomybę, o kiti į naminius gyvūnus žiūri pro pirštus. Rugsėjo mėnesiais, kai prasideda mokslo metai, matyt, dėl padidėjusio paauglių užimtumo pagausėja ir benamių gyvūnų.
Jonas Jaunius:
– Žmonės turėtų suprasti, kad mūsų mėgstami naminiai gyvūnai turi savo paskirtį, tai nėra vien žaislai ar vaikų draugai. Ūkiuose šunys atlieka sargų funkciją, praneša apie atvykėlius, o katinai – gaudo graužikus. Už tai gyvūnai yra prižiūrimi ir maitinami.
Mano nuomone, jeigu nori turėti gyvūną, tai turi jam sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių jam reikia pagal prigimtį. Tarkim, katinui turi būti sudarytos sąlygos kada nori išeiti iš namų, nes jo tokia prigimtis. Žinoma, dabar yra tokių žmonių, kurie laiko katinus tik namuose ir niekur jų neišleidžia, tokiu atveju gyvūnas tampa žaislu ar namų puošmena.
Mano nuomone, daugiabučiai nėra tinkamiausia vieta naminiams gyvūnams laikyti. Kaip normaliai gali gyventi viename kambaryje, tarkim, trys vaikai ir didelis šuo? Tai yra tarsi gyvūnų kankinimas, kaip uždarymas į narvą zoologijos sode. Jeigu negali sudaryti tinkamų sąlygų gyvūnui, geriau iš viso jo neturėti.
Žinoma, vaikai priprašo tėvų, kad šie leistų turėti šuniuką ar kačiuką. Pastarieji nemoka atžaloms pasakyti griežto „ne“. Pavasarį dažnas vaizdas, kai vaikai vedžioja šunis, bet vos ateina ruduo ir prasideda mokslo metai, augintinių priežiūra gula ant pačių tėvų pečių, mat vaikai nebeturi tam laiko. Gyvūnas – ne daiktas, jo į kampą neįkiši, kai atsibosta. Atsakomybės nebuvimas ir gyvūno priežiūros nepasidalinimas – viena iš priežasčių, dėl ko naminiai gyvūnai atsiduria gatvėje.
Aš esu už gyvūnų mylėtojų klubus, bet pastarieji galėtų daugiau rodyti iniciatyvos dėl naminių gyvūnų registravimo. Jie turėtų būti tuo suinteresuoti, mat užregistravus kuo daugiau gyvūnų, būtų palengvintas beglobių gyvūnų likimas. Užregistravus visus naminius gyvūnus jų nebepavyktų taip imti ir išmesti į gatvę, mat būtų žinomi jų savininkai.
Kitas dalykas – namuose laikyti gyvūnai, išmesti į gatvę, išgyvena trumpiau, mat pripratus gyventi namų sąlygomis jų instinktai tampa nebe tokie geri.
Laikė gyvulius žiemą lauke
Edvardas Jurjonas:
– Pagal statistiką naminėmis sąlygomis gyvenantys šunys bei katės natūralioje aplinkoje išgyvena kur kas trumpiau. Grįžtant prie mokesčio už naminius gyvūnus, sutinku, kad surinkus daugiau lėšų būtų nepalyginamai lengviau spręsti beglobių gyvūnų problemą. Bet išties yra nemažai tokių žmonių, kurių naminiai gyvūnai, tarkim, katės, visą laiką būna namuose ir niekur neišeina. Taigi čia tiktų palyginimas – ar reikia registruoti automobilį, kuris niekada neišvažiuoja iš garažo?
Tatjana Frišmantienė:
– Pasinaudodama proga norėčiau atkreipti dėmesį, kad nemažai problemų yra kaimuose, kur žmonės tinkamai neprižiūri gyvulių. Buvo ne vienas atvejis, kai juos ne tik kankino, bet ir badu marino. Norėtųsi paprašyti žmonių, kad jie netylėtų ir praneštų apie panašius atvejus. Gal net derėtų nufotografuoti netinkamai prižiūrimus gyvulius ir su nuotraukomis kreiptis į atitinkamas institucijas.
Petras Skutulas:
– Dėl gyvulių fotografavimo žmonės gali ir perlenkti lazdą, nes yra mėsinių galvijų veislės, kuriuos galima net žiemą laikyti atvirame ore. Pakanka, kad jiems būtų pašiūrė nuo vėjo ir parūpinama vandens. Jie gali net mėgsta gulėti apsnigti sniege. Tokį vaizdelį išvydęs miestietis griebsis fotoaparato ir sukels triukšmą dėl „nežmoniškų“ gyvulių laikymo sąlygų.
Jonas Jaunius:
– Manau, kad ūkininkai savo gyvulių nekankina. Juk juos laikydami jie tikisi naudos, tarkim, mėsos, pieno ar kiaušinių, todėl juos prižiūri, kad sulauktų norimų rezultatų. Tad jei neprižiūrėtas gyvulys nugaiš, įdėtas darbas nueis veltui.

Spaudai parengė
Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

  • Antanas

    Turi mūsų kaimynkos šuniuką auginamas jis vieno kambario bute augintojos dvi moterys viena dirbanti kita studijuojanti jų dažnai nėra namuose tai tas šunėkas kaukia , taigi iškyla klausymas kas yra kankinama ar šunytis ar mes kaimynai ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite