Velykų savaitgalį miškininkai turėjo darbo – gesino liepsnojančius miškus ir pievas

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Velykų savaitgalį gesino gaisrus, kurie, įtariama, kilo deginant pernykštę žolę.
Praėjusį šeštadienį, balandžio 11-ąją, gaisras kilo Kurtuvėnų girininkijoje. Nuo deginamos pernykštės žolės ugnis persimetė į mišką Balėnų pelkėje, kur išdegė 8 hektarai pievų ir 1 hektaras miško.
Sekmadienio rytą Antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema užfiksavo gaisrą Pageležių girininkijoje, Jonavos rajone esančiame valstybiniame miške. Gaisrą 9 valandas gesino Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gesinti padėjo ir vietos ūkininkai. Skaičiuojama, kad išdegė apie 3 ha miško. Spėjama gaisro priežastis – mišką padegė bobausių grybautojai.
Sekmadienio pavakarę gaisras kilo Varėnos regioninio padalinio Glūko girininkijoje esančiame privačiame miške – išdegęs plotas siekia 3 ha, spėjama gaisro priežastis – miško lankytojai.
Preliminariais duomenimis, per praėjusią savaitę, balandžio 6-12 dienomis, Lietuvos miškuose užfiksuota 18 miško gaisrų. Ugnis pažeidė 20,5 ha miško plotą.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos pranešimo, nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus – prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti miško gaisrus budi 57 Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose.
Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo krovininius automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos – tokių visureigių iš viso Lietuvoje yra 38, darbui paruoštos dar 20 vandens cisternų ir 61 priešgaisrinis automobilis.
Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas.
Valstybinių miškų urėdija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite