Velykų savaitgalį miškininkai turėjo darbo – gesino liepsnojančius miškus ir pievas

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Velykų savaitgalį gesino gaisrus, kurie, įtariama, kilo deginant pernykštę žolę.
Praėjusį šeštadienį, balandžio 11-ąją, gaisras kilo Kurtuvėnų girininkijoje. Nuo deginamos pernykštės žolės ugnis persimetė į mišką Balėnų pelkėje, kur išdegė 8 hektarai pievų ir 1 hektaras miško.
Sekmadienio rytą Antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema užfiksavo gaisrą Pageležių girininkijoje, Jonavos rajone esančiame valstybiniame miške. Gaisrą 9 valandas gesino Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gesinti padėjo ir vietos ūkininkai. Skaičiuojama, kad išdegė apie 3 ha miško. Spėjama gaisro priežastis – mišką padegė bobausių grybautojai.
Sekmadienio pavakarę gaisras kilo Varėnos regioninio padalinio Glūko girininkijoje esančiame privačiame miške – išdegęs plotas siekia 3 ha, spėjama gaisro priežastis – miško lankytojai.
Preliminariais duomenimis, per praėjusią savaitę, balandžio 6-12 dienomis, Lietuvos miškuose užfiksuota 18 miško gaisrų. Ugnis pažeidė 20,5 ha miško plotą.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos pranešimo, nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus – prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti miško gaisrus budi 57 Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose.
Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo krovininius automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos – tokių visureigių iš viso Lietuvoje yra 38, darbui paruoštos dar 20 vandens cisternų ir 61 priešgaisrinis automobilis.
Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas.
Valstybinių miškų urėdija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite