Velykinė mugė ir margučių paroda Pagėgiuose

Balandžio 16 d. Pagėgių kultūros centro fojė šurmuliavo velykinė mugė, o tame pat pastate įsikūrusioje bibliotekoje veikė Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus moterų margučių ir velykinių rankdarbių paroda.

Valentinos Zdanevičienės margučiai ir kitos velykinės stalo puošmenos. Stasės Skutulienės nuotr.

Valentinos Zdanevičienės margučiai ir kitos velykinės stalo puošmenos.
Stasės Skutulienės nuotr.

 

Į mugę susirinkę tautodailininkai, amatininkai, Socialinių paslaugų centro, Neįgaliųjų draugijos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai stalus nuklojo įvairiaspalviais velykiniais margučiais, mezginiais, nėriniais, puokštėmis ir kitokiomis grožybėmis. Vaikai, mokomi suaugusiųjų, margino kiaušinius, nagingi meistrai pardavinėjo velykines puošmenas namams. Skanauta dzūkiško pyrago su „špikais“, kurį iškepė Aksavera Mikšienė, o garsioji Vilkyškių krašto šeimininkė Nijolė Rūkienė patiekė žemaitiškų valgių: pyrago, kepto virtų bulvių vyniotinio su grybais, pagardinusi ypatingu padažu su grietine, česnaku ir grūstomis kanapėmis, kurios suteikė netikėto traškumo. Taip pat siūlė suvalkietiškos šoninės, nugarinės ir žlėgtainio, net šilbaravykių, apibertų smulkintais svogūnais – be jų nevalia per Velykas.
Šiemet mugėje bandyta patiekti įvairių Lietuvos regionų velykinių valgių.
Bibliotekoje ilgi stalai akį masino velykiniais margučiais. Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus pirmininkė Valentina Zdanevičienė, narės Teresė Šabasevičienė, Elena Sausprekšaitienė, Adelė Gėrikienė, Virginija Budvytienė ir kitos į parodą sunešė savo margintų velykaičių, Danutė Čiapienė – mezginių, Indrė Žukauskienė – velykiniais motyvais siuvinėtų staltiesių. Kristina Mikuckienė parodą paįvairino siuvinėtais atvirukais, įvairiais papuošalais.

„Pamario“ inf.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Taip pat skaitykite