Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Vėjo jėgainės – ne naujiena Pagėgių krašto gyventojams.

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.  

Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo bendruomenė. Parama bendruomenes pasieks prasidėjus vėjo jėgainių statyboms ir bus teikiama visą jėgainių naudojimo laikotarpį – apie trisdešimt metų. Kasmet šioms bendruomenėms ketinama išdalinti 58 tūkst. eurų, konkrečios sumos bus paskirstytos pagal tai, kiek vėjo jėgainių stovės kiekvienos bendruomenės teritorijoje.

„Su vietos gyventojais siekiame užmegzti draugiškus santykius, įsiklausyti į jų poreikius. Laikomės pozicijos, kad į jų kraštą ateinantis verslas gali ir privalo prisidėti prie aplinkos gerinimo, suteikti galimybių įgyvendinti daugiau bendrų projektų. Vėjo jėgainių parkas ne tik padidins žaliosios elektros gamybos pajėgumus šalyje, bet ir įpūs daugiau gyvybės vietos gyventojų veikloms“, – sako „LT Energijos“ generalinis direktorius Mindaugas Juodis.

Bendrovė ir anksčiau ne kartą yra parėmusi Pagėgių krašto bendruomenių veiklų, rėmusi organizuojamas šventes. Netrukus paramos bus skiriama dar daugiau, nes naujojo vėjo jėgainių parko projektas jau baigiamas rengti, pasiruošta jo statyboms.

Naujovei nesipriešina, bet nori būti išgirsti

„LT Energija“ remia krašto bendruomenių veiklą, jų organizuojamas šventes.

Natkiškių kaimo bendruomenės pirmininkės Nidos Bušniauskienės nuomone, dauguma vietos gyventojų būsimo vėjo jėgainių parko nesureikšmina, mat netoliese jau veikia keletas jėgainių ir žmonės yra susipažinę su šiais „kaimynais“.

„Jau kurį laiką trys jėgainės stovi laukuose, viena gal kiek arčiau namų, bet žmonėms jos problemų nekelia. Kai pripratom, tai ir nebematom jų. Bendruomenė nelabai piktinosi sužinojusi ir apie naują projektą“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, kaimo gyventojams svarbu, kad jėgainės nebūtų pastatytos per arti gyvenamųjų vietų. Tą susitikimų metu ir patvirtino „LT Energija“ atstovai.

„Bendruomenės valdyba dalyvavo susitikimuose su įmonės atstovais. Išsiaiškinome viską, kas rūpėjo, gavome atsakymus. Be abejo, kai žmonės išgirsta ką naujo, visada iš pradžių suklūsta, o paskui, kai gauna daugiau informacijos, viskas aiškiau pasidaro“, – teigia bendruomenės pirmininkė ir priduria, kad krašto gyventojai teigiamai vertina tokias įmones, kurios mąsto ne tik apie savo verslą, bet ir apie vietinių bendruomenių interesus, įsiklauso į jų dvejones ir jas išsklaido argumentais.

Jai antrina ir Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas. „Gyvenimas eina į priekį, keičiasi, todėl žmonės neturėtų visoms naujovėms sakyti „ne“. Svarbu, kad įmonės įsiklausytų į žmonių nuomones, ieškotų kompromisų, o ne stumtų savo projektus buldozeriu – tada niekas nesipriešins ir nepyks.

Mūsų kaimo gyventojams vėjo jėgainės nėra naujiena, apylinkėse jų jau stovi apie 15. Tos jėgainės yra toliau nuo gyvenvietės, todėl ir kalbėdama apie naujų statymą bendruomenė laikosi tos pačios nuostatos, – kad jos stovėtų tolėliau nuo gyvenamųjų vietų“, – sako R. Mančas.

Jo teigimu, žmonės turi įvairių nuomonių, kaip ir visais klausimais gyvenime. Vieni bijo šešėlių nuo per arti pastatytos jėgainės, kiti nenorėtų girdėti jų keliamo triukšmo, bet dauguma žmonių vis tiek sutinka tapti vėjo jėgainių kaimynais.

Pasak „LT Energija“ atstovo, vietos vėjo jėgainėms statyti buvo parinktos atsakingai, pakankamai toli nuo gyvenamųjų namų, atsižvelgiant į visas įstatymais nustatytas normas ir suderintos su šalia gyvenančiais asmenimis bei bendruomenėmis.

Didžiausias dėmesys – aplinkai gražinti ir renginiams

Šešiolika metų gyvuojančios Natkiškių kaimo bendruomenės pirmininkė sako, kad vėjo jėgainių statytojų parama yra reikalinga, nes bendruomenės pajamų šaltiniai labai riboti. Dalis pajamų surenkama iš nario mokesčio, šiek tiek gaunama iš gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies, kartais paremia stambesni vietos ūkininkai.

„Esame gana didelė bendruomenė, jungianti daugiau kaip šimtą narių. Organizuojame tikrai daug renginių – ekskursijų gyventojams, įvairių švenčių. Kiekvienoje šventėje reikalingi muzikantai, pramogos, visokios atrakcijos, kurios kainuoja ir kasmet vis brangiau. Be to, prisidedame ir prie mūsų mokyklos organizuojamų renginių, sporto švenčių. Taip kad paramos tikrai laukiame ir rasime, kur ją panaudoti“, – tikina N. Bušniauskienė.

Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas R. Mančas, kalbėdamas apie bendruomenių finansavimą, žodžių į vatą nevynioja. Jo teigimu, visoje Lietuvoje požiūris į bendruomenes yra kaip į podukras – kurtis bendruomenės skatinamos, bet jų išlikimu mažai rūpinamasi, tad lėšų veiklai kiekviena susirenka iš kur sugeba.

„Mūsų žmonės labai nori gražinti, puoselėti gyvenvietę, puošti, tvarkyti aplinką. Taip pat ir renginiais džiaugiasi, aktyviai dalyvauja, prisideda, kiek kas gali, bet viskas šiais laikais kainuoja nepigiai. Stengiamės išsilaikyti, iš gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies susirenkam, šventėms atskirai rėmėjų ieškom. Todėl aišku, kad džiugina papildomos lėšos ir kad yra tokių socialiai atsakingų investuotojų, kurie paremia vietos bendruomenes“, – aiškina pašnekovas.

R. Mančas juokauja, kad kaip nevalia skaičiuoti pinigų, kurių dar neturi, taip negalima kalbėti ir apie tai, kam bendruomenė skirs vėjo jėgainių statytojų paramą, dėl kurios sutartys pasirašytos rugsėjį. Tačiau patikina, kad ji bus panaudota tikslingai. Kasmet gyventojams rengiamos pažintinės ekskursijos, šiemet norintieji vyko pasižmonėti į Anykščius. Tad ir papildomos paramos gavę galėtų vėl pakeliauti, gyvenvietę pagražintų.

Aistė Vėjūnė

Užsak. Nr.2020/67.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite