Vėjo jėgainės – ne naujiena Pagėgių krašto gyventojams.

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.  

Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo bendruomenė. Parama bendruomenes pasieks prasidėjus vėjo jėgainių statyboms ir bus teikiama visą jėgainių naudojimo laikotarpį – apie trisdešimt metų. Kasmet šioms bendruomenėms ketinama išdalinti 58 tūkst. eurų, konkrečios sumos bus paskirstytos pagal tai, kiek vėjo jėgainių stovės kiekvienos bendruomenės teritorijoje.

„Su vietos gyventojais siekiame užmegzti draugiškus santykius, įsiklausyti į jų poreikius. Laikomės pozicijos, kad į jų kraštą ateinantis verslas gali ir privalo prisidėti prie aplinkos gerinimo, suteikti galimybių įgyvendinti daugiau bendrų projektų. Vėjo jėgainių parkas ne tik padidins žaliosios elektros gamybos pajėgumus šalyje, bet ir įpūs daugiau gyvybės vietos gyventojų veikloms“, – sako „LT Energijos“ generalinis direktorius Mindaugas Juodis.

Bendrovė ir anksčiau ne kartą yra parėmusi Pagėgių krašto bendruomenių veiklų, rėmusi organizuojamas šventes. Netrukus paramos bus skiriama dar daugiau, nes naujojo vėjo jėgainių parko projektas jau baigiamas rengti, pasiruošta jo statyboms.

Naujovei nesipriešina, bet nori būti išgirsti

„LT Energija“ remia krašto bendruomenių veiklą, jų organizuojamas šventes.

Natkiškių kaimo bendruomenės pirmininkės Nidos Bušniauskienės nuomone, dauguma vietos gyventojų būsimo vėjo jėgainių parko nesureikšmina, mat netoliese jau veikia keletas jėgainių ir žmonės yra susipažinę su šiais „kaimynais“.

„Jau kurį laiką trys jėgainės stovi laukuose, viena gal kiek arčiau namų, bet žmonėms jos problemų nekelia. Kai pripratom, tai ir nebematom jų. Bendruomenė nelabai piktinosi sužinojusi ir apie naują projektą“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, kaimo gyventojams svarbu, kad jėgainės nebūtų pastatytos per arti gyvenamųjų vietų. Tą susitikimų metu ir patvirtino „LT Energija“ atstovai.

„Bendruomenės valdyba dalyvavo susitikimuose su įmonės atstovais. Išsiaiškinome viską, kas rūpėjo, gavome atsakymus. Be abejo, kai žmonės išgirsta ką naujo, visada iš pradžių suklūsta, o paskui, kai gauna daugiau informacijos, viskas aiškiau pasidaro“, – teigia bendruomenės pirmininkė ir priduria, kad krašto gyventojai teigiamai vertina tokias įmones, kurios mąsto ne tik apie savo verslą, bet ir apie vietinių bendruomenių interesus, įsiklauso į jų dvejones ir jas išsklaido argumentais.

Jai antrina ir Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas. „Gyvenimas eina į priekį, keičiasi, todėl žmonės neturėtų visoms naujovėms sakyti „ne“. Svarbu, kad įmonės įsiklausytų į žmonių nuomones, ieškotų kompromisų, o ne stumtų savo projektus buldozeriu – tada niekas nesipriešins ir nepyks.

Mūsų kaimo gyventojams vėjo jėgainės nėra naujiena, apylinkėse jų jau stovi apie 15. Tos jėgainės yra toliau nuo gyvenvietės, todėl ir kalbėdama apie naujų statymą bendruomenė laikosi tos pačios nuostatos, – kad jos stovėtų tolėliau nuo gyvenamųjų vietų“, – sako R. Mančas.

Jo teigimu, žmonės turi įvairių nuomonių, kaip ir visais klausimais gyvenime. Vieni bijo šešėlių nuo per arti pastatytos jėgainės, kiti nenorėtų girdėti jų keliamo triukšmo, bet dauguma žmonių vis tiek sutinka tapti vėjo jėgainių kaimynais.

Pasak „LT Energija“ atstovo, vietos vėjo jėgainėms statyti buvo parinktos atsakingai, pakankamai toli nuo gyvenamųjų namų, atsižvelgiant į visas įstatymais nustatytas normas ir suderintos su šalia gyvenančiais asmenimis bei bendruomenėmis.

Didžiausias dėmesys – aplinkai gražinti ir renginiams

Šešiolika metų gyvuojančios Natkiškių kaimo bendruomenės pirmininkė sako, kad vėjo jėgainių statytojų parama yra reikalinga, nes bendruomenės pajamų šaltiniai labai riboti. Dalis pajamų surenkama iš nario mokesčio, šiek tiek gaunama iš gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies, kartais paremia stambesni vietos ūkininkai.

„Esame gana didelė bendruomenė, jungianti daugiau kaip šimtą narių. Organizuojame tikrai daug renginių – ekskursijų gyventojams, įvairių švenčių. Kiekvienoje šventėje reikalingi muzikantai, pramogos, visokios atrakcijos, kurios kainuoja ir kasmet vis brangiau. Be to, prisidedame ir prie mūsų mokyklos organizuojamų renginių, sporto švenčių. Taip kad paramos tikrai laukiame ir rasime, kur ją panaudoti“, – tikina N. Bušniauskienė.

Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas R. Mančas, kalbėdamas apie bendruomenių finansavimą, žodžių į vatą nevynioja. Jo teigimu, visoje Lietuvoje požiūris į bendruomenes yra kaip į podukras – kurtis bendruomenės skatinamos, bet jų išlikimu mažai rūpinamasi, tad lėšų veiklai kiekviena susirenka iš kur sugeba.

„Mūsų žmonės labai nori gražinti, puoselėti gyvenvietę, puošti, tvarkyti aplinką. Taip pat ir renginiais džiaugiasi, aktyviai dalyvauja, prisideda, kiek kas gali, bet viskas šiais laikais kainuoja nepigiai. Stengiamės išsilaikyti, iš gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies susirenkam, šventėms atskirai rėmėjų ieškom. Todėl aišku, kad džiugina papildomos lėšos ir kad yra tokių socialiai atsakingų investuotojų, kurie paremia vietos bendruomenes“, – aiškina pašnekovas.

R. Mančas juokauja, kad kaip nevalia skaičiuoti pinigų, kurių dar neturi, taip negalima kalbėti ir apie tai, kam bendruomenė skirs vėjo jėgainių statytojų paramą, dėl kurios sutartys pasirašytos rugsėjį. Tačiau patikina, kad ji bus panaudota tikslingai. Kasmet gyventojams rengiamos pažintinės ekskursijos, šiemet norintieji vyko pasižmonėti į Anykščius. Tad ir papildomos paramos gavę galėtų vėl pakeliauti, gyvenvietę pagražintų.

Aistė Vėjūnė

Užsak. Nr.2020/67.