Vasario 16-ąją pagėgiškiai vos tilpo salėje

Vasario 16-ąją į Pagėgių kultūros centrą susirinko tiek žmonių, kad didelėje salėje pritrūko vietų, o pagerbti medaliais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotų penkių garsių asmenybių į sceną kopė keliasdešimt sveikintojų. Šventinis renginys baigėsi linksmu Pagėgių krašto meno kolektyvų koncertu.

Medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti (iš kairės) Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys Valdas Armonas.

Paroda
Šventė prasidėjo Pagėgių kultūros centro fojė surengtos Eugenijaus Skipičio fotografijos darbų parodos „Tilžės konsulatui – 90 metų. Kultūros ir diplomatijos ženklai“ pristatymu. Šventės vedėjos Svetlanos Jašinskienės pakviestas E. Skipitis priminė, kad čia rodoma tik dalis ekspozicijos, nes visai sutalpinti trūksta vietos, be to, langų šviesa trukdo įžvelgti nuotraukų turinį (parodų salės centras neturi – aut. pastaba).
Su šia paroda jau galėjo susipažinti Karaliaučiaus srities Tilžės istorijos muziejaus, Krasnoznamensko kultūros ir istorinio paveldo centro lankytojai, šventės dieną – ir pagėgiškiai.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė priminė, kad 1923 m. Tilžėje buvo įkurtas LR konsulatas, nes ten gyveno daug lietuvininkų ir lietuvių. Pirmasis konsulas buvo Vladas Masiulis, o 1926 m. konsulo pareigas pradėjęs eiti Eduardas Jatulis buvo aktyviausias ir progresyviausias – įsteigta lietuviška mokykla, du vaikų darželiai, suburti chorai, organizuota ekskursijų į Lietuvą. 1936-1939 metais konsului Juozui Sruogai, garsaus rašytojo Balio Sruogos broliui, buvo sunku: vokiečiai visaip bandė gniuždyti krašte lietuvybę.
Šioje parodoje yra nuotraukų su konsulais bei Martynu Jankumi, Pagėgių skautėmis. Nuo praėjusio rudens Lietuvos Respublikos konsule Tilžėje dirba Natalija Raškauskienė.
Suėjus į kultūros centro salę, ekrane keitėsi gamtos vaizdai – taip buvo pristatoma Igno Inciaus paroda „Kristijono Donelaičio „Metų“ interpretacija fotografijoje“.

Šventėje dalyvavo (iš dešinės antras) Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis. Autorės nuotr.

Sveikinimai
Apie Vasario 16-osios svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijoje kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, palinkėjęs visiems vienybės, stiprybės, drąsos, kvietęs branginti istoriją bei atminimą. Meras taip pat pasidžiaugė, kad būtent šioje šventėje pagerbiami iškiliausi ir Pagėgių kraštui labiausiai nusipelnę asmenys: „Ačiū, kad tokių žmonių yra…“
Į kraštiečius ypatingo džiaugsmo dieną kreipėsi Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, primindamas, kad išlieka tik tai, ką padarai gera, o valdžia, garbė, turtai praeina. Klebonas sveikino dirbančius Lietuvai.
Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas Valdas Armonas – šiems penkiems nuoširdžiu darbu ir aktyvia visuomenine veikla garsėjantiems asmenis meras V. Komskis į atlapus įsegė medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“, mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas įteikė po puokštę gėlių, o prie scenos su puokštėmis gėlių jau rikiavosi kelios dešimtys sveikintojų. Panašu, kad pagerbti saviškių tądien į Pagėgius suvažiavo gausybė žmonių iš Stoniškių, Lumpėnų, Natkiškių seniūnijų, susirinko daug pagėgiškių.
Pedagogų bendruomenė didžiavosi dviejų mokytojų pagerbimu, ūkininkai – jų rūpesčiais nuolat gyvenančiu R. Manču, seniūnai – apdovanota jų kolege D. Mikeliene, o kultūros darbuotojai bei salė vos ne ovacijomis sveikino garsųjį muzikantą ir dainininką Valdą Armoną, kurį bučiniu apdovanojo ir žmona Rasa, taip pat kultūros renginių organizatorė, dainininkė.
Apdovanotieji ir pagerbtieji buvo kuklūs, visi teigę, jog apdovanojimas priklauso ir jų kolegoms, šeimoms, bendraminčiams ir bendražygiams. „Tai mano visų 45 metų darbo vaisius, kurio be visų jūsų nebūčiau pasiekusi…“ – kalbėjo mokytoja N. Barkauskienė.
Irena Ubartienė, sukūrusi Pagėgių pradinės ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos himnus, sakė apdovanojimą skirianti visiems mokytojams, nes jie esą to verti, taip pat savo kolegoms, šeimai, rėmėjams, vadovams.
Seniūnė D. Mikelienė, į šventę atlydėta šeimos ir net mamos, būtent jai dėkojo už meilę ir šilumą, o bendruomenei – už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Vienas lauke – ne karys…“ – sakė R. Mančas, vyriškai padėkodamas, o Svetlana Jašinskienė priminė, kad šio žmogaus sodyba Kentriuose – tarsi muziejus su žemės padargais ir kitkuo, o pats Romaldas bendruomenę telkia ir šiaurietiškam ėjimui, ir linijiniams šokiams…
„Mieliau dainuočiau…“ – prisipažino V. Armonas, kuriam jau 41-eri, o apdovanojimas – pirmasis. „Nieko nemoku – tik groti, dainuoti ir teikti jums džiaugsmą“, – sakė V. Armonas, kurio žodžius palydėjo gausūs plojimai.
Koncertas
Garbingą apdovanojimą gavęs V. Armonas ištesėjo žodį: netrukus jis pasirodė scenoje su Natkiškių moterų ansambliu, dainavo kvartete ir griežė bei dainavo su garsiąja „Vaivorykšės“ kapela. V. Armonas yra šių kolektyvų vadovas. Scenoje sukosi Socialinių paslaugų centro vaikų šokių kolektyvas, kultūros centro šokių kolektyvas „Marguva“, taip pat centro jaunuolių šokių kolektyvas, kuriems vadovauja Gražina Paliokienė – jos paruošti gimnazistai šokiu paįvairino šventės ceremoniją. Porą Mažosios Lietuvos krašto dainų atliko Aksaveros Mikšienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Kamana“. Koncertą užbaigė Pagėgių meno ir sporto mokyklos choras, vadovaujamas Reginos Pilkionienės bei Evelinos Norkienės. Susirinkusieji į taktą plojo, lingavo ir šventė taip, kaip ir dera per valstybės iškilmes.
Svarbu ir tai, kad tądien beveik prie visų namų Pagėgiuose plevėsavo iškeltos Lietuvos vėliavos.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus