Vasario 16-ąją pagėgiškiai vos tilpo salėje

Vasario 16-ąją į Pagėgių kultūros centrą susirinko tiek žmonių, kad didelėje salėje pritrūko vietų, o pagerbti medaliais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotų penkių garsių asmenybių į sceną kopė keliasdešimt sveikintojų. Šventinis renginys baigėsi linksmu Pagėgių krašto meno kolektyvų koncertu.

Medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti (iš kairės) Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys Valdas Armonas.

Paroda
Šventė prasidėjo Pagėgių kultūros centro fojė surengtos Eugenijaus Skipičio fotografijos darbų parodos „Tilžės konsulatui – 90 metų. Kultūros ir diplomatijos ženklai“ pristatymu. Šventės vedėjos Svetlanos Jašinskienės pakviestas E. Skipitis priminė, kad čia rodoma tik dalis ekspozicijos, nes visai sutalpinti trūksta vietos, be to, langų šviesa trukdo įžvelgti nuotraukų turinį (parodų salės centras neturi – aut. pastaba).
Su šia paroda jau galėjo susipažinti Karaliaučiaus srities Tilžės istorijos muziejaus, Krasnoznamensko kultūros ir istorinio paveldo centro lankytojai, šventės dieną – ir pagėgiškiai.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė priminė, kad 1923 m. Tilžėje buvo įkurtas LR konsulatas, nes ten gyveno daug lietuvininkų ir lietuvių. Pirmasis konsulas buvo Vladas Masiulis, o 1926 m. konsulo pareigas pradėjęs eiti Eduardas Jatulis buvo aktyviausias ir progresyviausias – įsteigta lietuviška mokykla, du vaikų darželiai, suburti chorai, organizuota ekskursijų į Lietuvą. 1936-1939 metais konsului Juozui Sruogai, garsaus rašytojo Balio Sruogos broliui, buvo sunku: vokiečiai visaip bandė gniuždyti krašte lietuvybę.
Šioje parodoje yra nuotraukų su konsulais bei Martynu Jankumi, Pagėgių skautėmis. Nuo praėjusio rudens Lietuvos Respublikos konsule Tilžėje dirba Natalija Raškauskienė.
Suėjus į kultūros centro salę, ekrane keitėsi gamtos vaizdai – taip buvo pristatoma Igno Inciaus paroda „Kristijono Donelaičio „Metų“ interpretacija fotografijoje“.

Šventėje dalyvavo (iš dešinės antras) Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis. Autorės nuotr.

Sveikinimai
Apie Vasario 16-osios svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijoje kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, palinkėjęs visiems vienybės, stiprybės, drąsos, kvietęs branginti istoriją bei atminimą. Meras taip pat pasidžiaugė, kad būtent šioje šventėje pagerbiami iškiliausi ir Pagėgių kraštui labiausiai nusipelnę asmenys: „Ačiū, kad tokių žmonių yra…“
Į kraštiečius ypatingo džiaugsmo dieną kreipėsi Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, primindamas, kad išlieka tik tai, ką padarai gera, o valdžia, garbė, turtai praeina. Klebonas sveikino dirbančius Lietuvai.
Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas Valdas Armonas – šiems penkiems nuoširdžiu darbu ir aktyvia visuomenine veikla garsėjantiems asmenis meras V. Komskis į atlapus įsegė medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“, mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas įteikė po puokštę gėlių, o prie scenos su puokštėmis gėlių jau rikiavosi kelios dešimtys sveikintojų. Panašu, kad pagerbti saviškių tądien į Pagėgius suvažiavo gausybė žmonių iš Stoniškių, Lumpėnų, Natkiškių seniūnijų, susirinko daug pagėgiškių.
Pedagogų bendruomenė didžiavosi dviejų mokytojų pagerbimu, ūkininkai – jų rūpesčiais nuolat gyvenančiu R. Manču, seniūnai – apdovanota jų kolege D. Mikeliene, o kultūros darbuotojai bei salė vos ne ovacijomis sveikino garsųjį muzikantą ir dainininką Valdą Armoną, kurį bučiniu apdovanojo ir žmona Rasa, taip pat kultūros renginių organizatorė, dainininkė.
Apdovanotieji ir pagerbtieji buvo kuklūs, visi teigę, jog apdovanojimas priklauso ir jų kolegoms, šeimoms, bendraminčiams ir bendražygiams. „Tai mano visų 45 metų darbo vaisius, kurio be visų jūsų nebūčiau pasiekusi…“ – kalbėjo mokytoja N. Barkauskienė.
Irena Ubartienė, sukūrusi Pagėgių pradinės ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos himnus, sakė apdovanojimą skirianti visiems mokytojams, nes jie esą to verti, taip pat savo kolegoms, šeimai, rėmėjams, vadovams.
Seniūnė D. Mikelienė, į šventę atlydėta šeimos ir net mamos, būtent jai dėkojo už meilę ir šilumą, o bendruomenei – už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Vienas lauke – ne karys…“ – sakė R. Mančas, vyriškai padėkodamas, o Svetlana Jašinskienė priminė, kad šio žmogaus sodyba Kentriuose – tarsi muziejus su žemės padargais ir kitkuo, o pats Romaldas bendruomenę telkia ir šiaurietiškam ėjimui, ir linijiniams šokiams…
„Mieliau dainuočiau…“ – prisipažino V. Armonas, kuriam jau 41-eri, o apdovanojimas – pirmasis. „Nieko nemoku – tik groti, dainuoti ir teikti jums džiaugsmą“, – sakė V. Armonas, kurio žodžius palydėjo gausūs plojimai.
Koncertas
Garbingą apdovanojimą gavęs V. Armonas ištesėjo žodį: netrukus jis pasirodė scenoje su Natkiškių moterų ansambliu, dainavo kvartete ir griežė bei dainavo su garsiąja „Vaivorykšės“ kapela. V. Armonas yra šių kolektyvų vadovas. Scenoje sukosi Socialinių paslaugų centro vaikų šokių kolektyvas, kultūros centro šokių kolektyvas „Marguva“, taip pat centro jaunuolių šokių kolektyvas, kuriems vadovauja Gražina Paliokienė – jos paruošti gimnazistai šokiu paįvairino šventės ceremoniją. Porą Mažosios Lietuvos krašto dainų atliko Aksaveros Mikšienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Kamana“. Koncertą užbaigė Pagėgių meno ir sporto mokyklos choras, vadovaujamas Reginos Pilkionienės bei Evelinos Norkienės. Susirinkusieji į taktą plojo, lingavo ir šventė taip, kaip ir dera per valstybės iškilmes.
Svarbu ir tai, kad tądien beveik prie visų namų Pagėgiuose plevėsavo iškeltos Lietuvos vėliavos.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.