Vasarą gausu vaikų traumų

Sveikatos specialistų teigimu, vos prasidėjus vasaros atostogoms, vaikai plūsta į lauką – laipioja po medžius, važinėja dviračiais, riedučiais, maudosi. Panašios aktyvios pramogos tampa vaikų susižalojimų priežastimi.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2015-aisiais dažniausiai vaikai susižeisdavo nukritę. Lietuvos savivaldybėse užfiksuoti 3189 atvejai, kurių pusę sudarė traumos važinėjantis riedlente, dviračiu ar užkliuvus. VšĮ Šilutės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Viktoras Šileikis pastebi, kad kiekvienais metais, atėjus vasarai, į skyrių atvežama dvigubai daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų nei vyresnių su įvairiais sužalojimais.

,,Vasarą traumas patiria ne vyresni, bet jauniausi – ikimokyklinio amžiaus vaikai. Juk visi atšilus orams iš garažų, sandėliukų traukia dviračius, paspirtukus ar batutus. Pastarieji itin pavojingi mažiesiems. Be to, gan dažnai pasitaiko tyčinių traumų, kai vyresnėliai savo broliams ar seserims kiša pagalius į ratus, o kartais dviračiu mėgina jaunėlį vežti ir patys. Dažnokai tai baigiasi įvairiomis traumomis”, – pasakojo traumatologas V. Šileikis.

Traumatologijos skyriaus vedėjas Viktoras Šileikis.
Mariaus Bartkaus nuotr.

Traumatologijos skyriaus vedėjas sakė, kad atvyksta pacientai su įvairiausiais susižeidimais: sumušimais, raiščių patempimais, sausgyslių plyšimais, lūžiais. Anot jo, nors traumos nėra labai didelės, tačiau sezono metu traumatologo pagalbos prireikia dvigubai didesniam pacientų ratui.
Pasak gydytojo, pirmieji traumų patiria mažiausieji, vėliau – moksleiviai. Toks sezoniškumas jaučiamas kasmet – mažesni nukenčia pavasarį, o vyresni – vasarą. HI SIC duomenimis, pastaraisiais metais dažniausiai ligoninėje atsidūrė vaikai iki 1 metų amžiaus. Dėl nukritimų iki 4 metų vaikai dažniausiai susižalojo galvą, o nuo 5 iki 14 metų vaikams dažniau sužalojamas pečių lankas ir rankos, 15–17 metų – klubai ir kojos.
Traumų priežastys
VšĮ Šilutės ligoninės traumatologai-ortopedai vardija priežastis, dėl kurių vaikai susižaloja. Anot jų, mažieji dažnai patiria įvairių traumų lopšelyje-darželyje. Mat jie visi į lauką eina būriu, stumdosi, o žaisdami nukrenta nuo sūpynių ar kitų pramogoms skirtų įrenginių. Vasarą sportuojant, žaidžiant kamuoliu, laipiojant po medžius, žaidimų aikštelėse padaugėja ir kitų rimtų traumų. Tai – kojų ar rankų lūžiai, išnirimai.
Vasarą tiek suaugusieji, tiek vaikai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose, kuriuose sąlygos maudynėms ne visada saugios ir tinkamos. Pasak V. Šileikio, kai prasideda maudymosi sezonas, į ligoninę atvežami vaikai supjaustytomis kojomis. ,,Senųjų lietuvių kultūra ne visai gera, todėl, tikiuosi, šukės dar nuo anų laikų…” – juokavo gydytojas. Žvejybos sezono metu vyresnieji moko mažuosius žvejoti, todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kai kabliukas įsminga į pirštą. Šilutės ligoninės gydytojas mena ne vieną tokį atvejį.
Labai dažnai į ligonines patenka nudegę saulėje, apsideginę, apsiplikę mažyliai. Traumatologijos skyriaus vedėjo teigimu, vaikai dažnai nusidegina ne tik nuo saulės, bet ir kai prasideda šildymo sezonas. Jie bando panaudoti neaiškios kilmės degiąsias medžiagas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai nudega žaisdami su atvira liepsna – šokinėdami per laužą. Anot Traumatologijos skyriaus vedėjo, šios traumos – vienos skausmingiausių, nes vaikų oda švelnesnė nei suaugusiųjų. Saulėje vaikai nudega greitai, bet lėtai gyja.
,,Tiesa ta, kad koreguoti traumų skaičių sunku. Juk neužtenka žmogui, juolab vaikui, pasakyti: „Atsargiau vaikščiok, apdairiau žaisk!..“ Sutinku, kad traumų ir skausmo būtų kur kas mažiau, jeigu tėvai labiau prižiūrėtų savo atžalas”, – kalbėjo V. Šileikis.
Sveikatos specialistai tikina, kad dažniau traumų patiria ypač aktyvūs vaikai. Nors neįmanoma uždrausti vaikui lipti, bandyti, eksperimentuoti, tačiau tėvų užduotis, – kad jis tai darytų saugiai. Jeigu perkate vaikui riedučius ar dviratį, supažindinkite su saugos taisyklėmis.
Skubi pirmoji pagalba
V. Šileikis pabrėžia, jog tinkamai suteikta pirmoji pagalba yra itin svarbi sužeistojo tolesniam gydymui, todėl rekomenduoja kai ką žinoti. Jeigu vaikas nusibrozdino – žaizdą būtina nuplauti, dezinfekuoti ir prispausti švariu tvarsčiu, stipriai subintuoti.
Jeigu lūžo ranka ar koja – svarbu nebandyti galūnės tiesinti ar kitaip taisyti. Pirmiausia reikia pridėti įtvarą ir jį pritvirtinti taip, kad nejudėtų lūžęs kaulas. Vietoj įtvaro galima naudoti lentą, medžio šaką ar net skėtį. Jei lūžis atviras ir kraujuoja, uždėjus švarų tvarstį, būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Jei labai skauda, sužeistą vietą galima šaldyti. Taip pat rekomenduojama šaldyti sutrenktus ar patemptus raiščius. Jei neturite specialių šaldančių kompresų, galite naudoti į maišelį įvyniotą audinį su ledo gabalėliais ar šlapią rankšluostį.
Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikta itin skubiai. Būtina atšaldyti nudegusią vietą – pakišti ją po šaltu vandeniu, uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą, nes taip apsaugomi gilesni audiniai, sumažinamas tinimas, mažinamas skausmas. Po to, nudegusią vietą uždengę tvarsčiu, kuo skubiau parodykite gydytojui.
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus