Valdui Armonui muzika – ir pomėgis, ir darbas

Ilgametis Natkiškių kaimo gyventojas Valdas Armonas be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduotų. Ne vienam kolektyvui vadovaujantis, įvairiais instrumentais mokantis groti bei už daugelio Pagėgių krašte vykstančių renginių įgarsinimą ir apšvietimą atsakingas V. Armonas yra pasišventęs savo darbui. Muzikinės veiklos ir su ja susijusių darbų jis atsisako tik atostogaudamas su šeima.

Nuo vaikystės muzikuojantis Valdas Armonas į gyvenimą žvelgia optimistiškai.

Mėgstamiausias – sintezatorius
Gimęs ir užaugęs Natkiškiuose, Valdas čia baigė pradinę ir pagrindinę mokyklas. Vidurinę lankė Pagėgiuose. Toliau sekė muzikos studijos konservatorijoje, vėliau V. Armonas grįžo dirbti į Natkiškių mokyklą. Čia jis mokė vaikus muzikos ir rusų kalbos, kol buvo pašauktas į kariuomenę.
Muzikalumas jam pravertė ir ten – teko tarnauti Vilniaus VRM reprezentaciniame pučiamųjų orkestre.
Metus orkestre pučiant dūdą V. Armonas puikia prisimena ir šiandien, mat įgūdžiai groti šiuo instrumentu išliko. Groti jis gali ir kitais instrumentais: akordeonu, fortepijonu, mušamaisiais, gitara. Koks mėgstamiausias instrumentas? Valdas nedvejodamas sako: „Sintezatorius, su šiuo instrumentu galima ir kurti muziką, ir patogu improvizuoti“.
Atitarnavęs kariuomenėje, 1995 m. V. Armonas tapo tuometinės Natkiškių laisvalaikio salės direktoriumi. Nieko nelaukdamas jis ėmėsi plėtoti muzikinę veiklą, burti kolektyvus ir su jais koncertuoti. Tada atsirado ir šiandien gerai visiems žinoma Natkiškių kapela „Vaivorykštė“. Vėliau subūrė vaikų popchorą, moterų ansamblį.
Natkiškių laisvalaikio salėje atsiradus renginių organizatoriaus etatui, šias pareigas pradėjo eiti būsima Valdo gyvenimo draugė Rasa. Kartu dirbdami jaunuoliai susipažino, o 1998 m. Valdas ir Rasa susituokė. Dabar augina dvi dukras – Austėją ir Andželiką. Austėja Pagėgiuose šiemet jau baigia paskutinį muzikos mokyklos kursą ir panašu, kad seks tėvo pėdomis. Ji groja fortepijonu ir, anot tėvo, dainuoja geriau už jį patį…
Garbingai apdovanotas
Šiuo metu Valdas Armonas dirba Pagėgių kultūros centrui priklausančių Natkiškių kultūros namų meno vadovu, puse etato kartu dirba Pagėgių kultūros centro garso ir šviesos inžinieriumi. V. Armoną, prie pulto reguliuojantį garsą bei apšvietimą, galima pamatyti kone kiekviename Pagėgių krašte vykstančiame renginyje. Pašnekovas juokavo, kad įvykus techniniams nesklandumams, net jei už techninę renginio dalį nebūna atsakingas, žiūrovai neretai atsisuką į jį. Ketveri metai V. Armonas yra ir Pagėgių savivaldybės tarybos narys.
Paklaustas, keliems kolektyvams šiuo metu vadovauja, pašnekovas juos beskaičiuodamas šmaikščiai atsakė: „Visiems…“ Kone garsiausia iki šiol jo vadovaujama Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“, kitąmet švęsianti savo gyvavimo 20-metį. Sukakties proga kolektyvas planuoja išleisti kompaktinę plokštelę apie savo veiklą.
V. Armonas taip pat vadovauja Natkiškių moterų ansambliui, Natkiškių kultūros namų estradiniam kvartetui, gitaros studijai…
Pasak paties vadovo, jo vadovaujami kolektyvai daug repetuoja, atsakingai ruošiasi prieš dalyvaudami kuriame nors renginyje. Kolektyvuose muzikuoja ne vien vietiniai žmonės, bet ir iš kitur atvažiuoja. Tad dalis muzikantų ir dainininkų vis pasikeičia, bet kolektyvų branduolys išlieka.
Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“ ne kartą yra dalyvavusi įvairiuose renginiuose, ji yra pelniusi įvairiausių apdovanojimų.
Kapeloje groja ir dainuoja: Rimas Poška (boso gitara), Vilius Urbonas (mušamieji), Jadvyga Jurgilienė (dainuoja), Vilyta Sirtautienė (dainuoja), Laimutė Kesarauskienė (gitara ir balsas), Rita Ūselienė (dainuoja), Viktoras Poška (akordeonas ir balsas), Aretas Gečas (dainuoja), Algis Kedeckis (armonika ir balsas).
Pernai kapelos vadovas Valdas Armonas buvo apdovanotas garbingiausiu Pagėgių savivaldybės apdovanojimu – medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Gruodžio 12 d. natkiškėnų kapela „Vaivorykštė“ ne pirmą kartą vyks koncertuoti į LRT laidą „Duokim garo“.
Muzikalumas iš tėvo
„Praktiškai visą gyvenimą mano darbas buvo susijęs su muzika. Tiek vadovavimas kolektyvams, tiek renginių garsinimas, tiek laisvalaikis. Veiklos yra tiek daug, kad praktiškai nelieka laiko atostogoms. Bet kaip ir kiekvienas žmogus, noriu kartais pailsėti, tad gavęs atostogas ilsiuosi nuo muzikos, stengiuosi tą laiką praleisti su šeima. Vykstame į kitą miestą, bandome bent trumpam pakeisti aplinką“, – pasakojo V. Armonas.
Savo gyvenimą su muzikine veikla jis susiejo neatsitiktinai – norą muzikuoti, matyt, bus paveldėjęs iš savo tėvo Algirdo Pauliaus Armono, kuris taip pat buvo muzikantas. Šeimoje augo 5 vaikai, kuriuos visus buvo bandoma įtraukti į muzikinę veiklą. Šia veikla iki šiol užsiima tik Valdas ir jauniausias jo brolis Tomas, kuris gitara groja Airijoje.
V. Armonas neslepia, kad norėtų ir toliau dirbti Natkiškių kultūros namuose, kad jie gyvuotų kuo ilgiau ir čia nuolatos virtų kultūrinis gyvenimas. Sako esąs šiek tiek nusivylęs, kad vietiniai gyventojai vis labiau linkę užsidaryti namuose ir nebe taip noriai beateina į Natkiškiuose vykstančius susiėjimus. Jis sako visados nuoširdžiai besistengiantis žmones sudominti, kad renginiai vyktų sklandžiai. Anot Valdo, į Natkiškius užsukantys svečiai stebisi veikliais renginių organizatoriais, bet vietiniai ne visuomet tai įvertina.
„Pagėgių krašto gyventojams norėčiau palinkėti, kad būtų atlaidesni, stengtųsi būti linksmesni. Suprantu, kad dabar ne patys lengviausi laikai, bet vis tiek linkiu neprarasti optimistiško požiūrio į gyvenimą ir šypsenų veiduose. Kadangi ir pats viską pasiekiau sunkiu darbu, linkiu visiems būti aktyviems ir siekti savo svajonių“, – linkėjo natkiškietis Valdas Armonas.

Simonas SKUTULAS

Hits: 70

2 komentarai

  • Natkiskietis

    Armonas tikrai istikimas muzikai, gabus vyras, dainuoja ir kitus dainuoti pritraukia. Isties linksmiau gyventi, kai yra tokiu žmoniu. Linkiu jam sekmes.

  • Dekoju

    Geras Armono palinkėjimas daugiau šypsotis. Mes tokie niūrūs, kartais ir pikti. O juk nuo to geriau nebūna, tik nusijuok, nusišypsok, ir geriau pasijausi, ir ligos neims. Gera nuotaika kaip vaistas, uz kurį moketi nereikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite