… valdantieji atsikerta

Kovo 13 d. Šilutės r. savivaldybės vadovai surengė spaudos konferenciją, skirtą atsakyti į opozicijos paviešintus paklausimus, pareiškimus bei nuomones, išsakytas anoje spaudos konferencijoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis bei direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Meras informavo, kad opozicijos surengtoje spaudos konferencijoje buvo pateikta netikslios informacijos, todėl norintis „įnešti tikslumo dėl kelio į Rusnę rekonstrukcijos ir estakados statybos, dėl viešųjų pirkimų, dėl Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo atleidimo ir dėl Savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės galimo įžeidimo“.

Pacituotas opozicijos pasiūlymas, kuriame rašoma: „Savivaldybės meras ir administracijos vadovai, dangstydami laiku nepadarytus jų pačių darbus, manipuliuodami informacija, ėmė ieškoti kaltų. Tai pasėjo neapykantą bendruomenėje…“ Tai vis dėl kelio į Rusnę rekonstrukcijos, medžių kirtimo, estakados statybos.

Anot mero, Savivaldybė neturėjo atlikti kelio į Rusnę rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. Kelio tvarkymas ir estakados statyba yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos objektas, ji pasirūpino ir buvo parengtas estakados poveikio aplinkai vertinimas, skelbė būtinus konkursus, parinko darbų rangovą, pasigedus kelio rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo, ji susitarė su Saugomų teritorijų tarnyba ir pasirašė memorandumą: darbai vyksta – kertami seni medžiai, kelias bus rekonstruotas pagal projektą.

Meras citavo ir opozicijos vasario 20 d. siūlymą kuo greičiau kreiptis į Vyriausybę, kad iš Nemuno deltos regioninio parko teritorijos išimtų kelią Šilutė–Rusnė visu perimetru. „Tai visus darbus būtų sustabdę 6–7 mėnesiams. Tokį pasiūlymą derinome su Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba. Automobilių kelių direkcija mums atsakė, kad iš Savivaldybės jokios pagalbos nereikia. Yra projektas, medžius ant kelio sankasos išpjaus, kelią platins, pėsčiųjų ir dviratininkų taką nuties, kelią išasfaltuos, estakadą pastatys… Nežinau, ką Savivaldybė dar galėjo daryti? O siūlymą kelią į Rusnę išimti iš parko teritorijos valdų Savivaldybei pateikė Audrius Endzinas dar vasario pradžioje. Mes tai pavadinome klaidingu žingsniu, nes tai sutrukdo darbus, jie nusikelia vėlesniam laikui. Tačiau Sandra Tamašauskienė su opozicija tokį pasiūlymą pateikė ir vasario 20 dieną. Gerai, kad mes suvokėme situaciją ir nesiėmėme siūlomų veiksmų, nes darbai kelyje į Rusnę nebūtų buvę pradėti“, – tikino meras, dar kartą akcentavęs, kad kelio rekonstrukcijos iškertant medžius poveikio aplinkai vertinimo, jeigu ir reikėjo, tuo turėjo pasirūpinti Automobilių kelių direkcija, kuri surado kitą išeitį – pasirašė memorandumą su Saugomų teritorijų tarnyba ir įsipareigojo pasodinti naujų medžių, kad rekonstruojant kelią ir statant estakadą bus paisoma gamtosaugos reikalavimų.

Meras sakė įžvelgiąs opozicijos siekių įtraukti Savivaldybę į veiklą, kuri būtų sutrukdžiusi kelio į Rusnę rekonstrukciją, estakados statybą.

Opozicija viešu paklausimu tikina neturinti informacijos apie kelio į Rusnę rekonstravimo darbų eigą, to neviešina Savivaldybė. „Pamarys“ pasiteiravo, kas tokią informaciją privalo pateikti, paskelbti? Meras atsakė, kad informaciją turi Automobilių kelių direkcija, tai jos objektas.

Viešieji pirkimai

Savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis informavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje buvo skelbtas vertinimas dėl viešųjų pirkimų Šilutės rajono savivaldybėje. Atsižvelgusi į tai, kad Melioratorių alėjos ir Aukštaičių g. Šilutėje apšvietimo darbų padaryta daugiau negu 71 proc., tarnyba nusprendė pirkimo sutarties nenutraukti. Tarnyba viešuosius pirkimus apibūdino taip, kad, anot direktoriaus, pasinaudoti teise kreiptis į teismą galimybių nėra – bylos teismas nepriimtų, nes dėl nuomonės nesibylinėjama. 2015 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba, tikrinusi Savivaldybės viešuosius pirkimus, jų organizavimo taisykles, kurios iš naujo patvirtintos ir 2016 m. sausio 5 d., išvadoje jokių pažeidimų nepaminėjo.

Kas padarė žalos?

Meras atsakė į opozicijos siūlymą iš savo asmeninių lėšų atlyginti 10 210 eurų žalą, patirtą atleidus Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro jo vadovą. Pirmiausia nustebo, kad pareiškimą pasirašė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Ambrozaitis, kuriam dirbant Savivaldybės administracijos direktoriumi, iš šio centro atleistai vadovei J. Ažukaitienei buvo išmokėta pusės metų atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. O juk tuomet centras bankrutavusiame „Snoro“ banke prarado 2 mln. litų, o atgavo tik dalelę šios sumos… Po to meras vertė ant stalo lapus ir skelbė datas, kada gauta įvairių skundų dėl atleisto vėliau dirbusio kito vadovo. Savivaldybės taryba nusprendė atleisti šį vadovą. Paaiškėjo, kad atleisti potvarkiu gali meras, kuris tą ir padarė. Prasidėjo bylinėjimasis…

„Nejaučiu nei moralinės, nei finansinės atsakomybės“,e– teigė meras, nežadantis patirtos žalos atlyginti iš savo kišenės.

Apie įsižeidimą

Meras stebėjosi, kad opozicijai vadovaujanti S. Tamašauskienė spaudos konferencijoje pristatė savo pareiškimą Etikos komisijai dėl galimai ją žeminusių ir įžeidusių mero komentarų Savivaldybės tarybos posėdyje. Esą jau žinodama, kad Etikos komisija atsisakė nagrinėti šį jos pareiškimą… Mero teigimu, S. Tamašauskienės išsakyta kritika šių metų rajono biudžetui, kad jis nesuderintas su strateginiu plėtros planu, yra nesiskaitymas su daug dirbusiais specialistais, administracijos, įstaigų vadovais, kurie rengė biudžetą.

„Štai liberalų atstovas Algirdas Gečas išsakė savo požiūrį į rajono biudžetą, gal tam lėšų skirta mažai, gal šita eilutė galėjo būti kitokia. Suprantu, tai nuomonė, išanalizavus biudžetą…“ – kalbėjo meras, o S. Tamašauskienės elgesį prilygino nesiskaitymui su administracijos darbu.

Meras informavo, kad dėl S. Tamašauskienės elgesio ir jis kreipėsi į Etikos komisiją: „Opozicija gali siūlyti, jeigu ko nepadarome, kritikuoti, tačiau iš piršto išlaužti ir viešinti klaidinančią informaciją, tai Savivaldybės menkinimas“.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima