Vairuotojo dilema: laukti, kol įsigalios taršos įstatymas, ar dabar pirkti naują automobilį?

Daugiausia diskusijų sukelianti pastarųjų savaičių tema – planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis. Vieni pritaria ir tikisi taršos sumažėjimo, kiti peikia įstatymą dėl artėjančių papildomų išlaidų. Tad Lietuvos vairuotojams iškyla dilema – laukti, kol įsigalios įstatymas, ar naują automobilį įsigyti jau dabar?

Transporto priemones registruojančios įmonės „Regitra“ duomenimis, lietuviai vis dar perka senesnius, naudotus automobilius. Naujausiais valstybinės įmonės duomenimis, iki šiol per 2019 m. įregistruota beveik trigubai daugiau naudotų (184 479 vnt.) nei naujų (63 052 vnt.) transporto priemonių.

Pasak „Mokilizingas“ komercijos vadovo Vaidoto Rimeikio, tikėtina, kad taršos mokesčio įstatymo projektas privers daugelį susimąstyti prieš įsigyjant transporto priemonę.

„Senesni automobiliai yra pigesni, tačiau greičiau genda ir į aplinką išmeta daugiau teršalų, tad ir mokestis jiems bus didesnis. Dėl to vartotojai turėtų gerai apskaičiuoti, ar naujas automobilis, kuriam nebūtų visai ar būtų minimaliai taikomas taršos mokestis, visumoje nekainuotų mažiau nei pigus ir senas automobilis, kurio nuolatinis taisymas pareikalaus daugiau išlaidų“, – įžvalgomis dalijasi V. Rimeikis.

Pasak V. Rimeikio, viena dažniausiai lietuvių imamų paskolų yra būtent automobiliams pirkti. Mes, kaip ir visas kitas pasaulis, norėdami įsigyti automobilį, tačiau neturėdami sutaupę reikiamos sumos, naują pirkinį perkame pasinaudoję vartojimo paskola ar lizingu.
„Nutarus pasiimti vartojimo paskolą naujam automobiliui įsigyti nereikia turėti pradinio įnašo, o pati paskola gali būti suteikiama didesnė nei automobilio kaina. Papildoma suma gali būti skiriama, pavyzdžiui, padangoms ir automobilio remontui. Neretam yra ypač svarbu, kad automobilis iš karto tampa žmogaus, o ne banko nuosavybe“, – sakė V. Rimeikis.

Remiantis naujausiais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos gyventojai nori prabangos, tačiau nėra linkę už ją deramai sumokėti. Dėl to brangesnių ir prestižinį vardą turinčių modelių automobiliai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ar BMW dažniau perkami naudoti. Perkant naujus automobilius vartotojai žvalgosi į „Fiat“ ar „Toytota“.
Tačiau V. Rimeikis mano, kad įsigaliojus taršos mokesčiui vartotojų įpročiai perkant automobilius turėtų keistis.
„Lygindami šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius matome augimą išduodamų paskolų automobiliui pirkti. Tad tendencijos jau keičiasi ir paskolas intensyviau ima tiek prabangias, tiek vidutinės klasės transporto priemones perkantys gyventojai. Kadangi įsigyjant naują automobilį galima išvengti didelių išlaidų remontui ir galimiems taršos mokesčiams“, – sakė V. Rimeikis.

„Mokilizingas“ komercijos vadovas atkreipia dėmesį ir į skolinimąsi elektromobiliams. Pasak finansų eksperto, paskola tokiems automobiliams gali stipriai pakeisti skolinimosi tendencijas.
„Kalbant apie elektromobilius, tai, ką vartotojai anksčiau išleisdavo degalams, dabar išsimokėtinai įsigydami tokį automobilį galės išleisti mėnesio įmokai padengti. Taip jie nepatirs papildomų išlaidų. Kitaip tariant, vienas išlaidas pakeis kitos“, – sakė V. Rimeikis.

Milda Lisauskaitė, marketingo ir komunikacijos grupės vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite