Užuot vykus į įstaigą, pakaks įsijungti kompiuterį

FONDASŠilutiškiai turėjo galimybę susipažinti su vis didėjančiomis galimybėmis tvarkyti dokumentus elektroniniu būdu. Savivaldybėje buvo pristatytas projektas „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Šis Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo 2007-2013 m. remiamas projektas pradėtas įgyvendinti 2013 metų pradžioje. Nors baigti jį numatyta tik šiemet, rugpjūčio pabaigoje, nemažai elektroninių paslaugų galima naudotis jau dabar.

Su naujų paslaugų teikimo sistemos galimybėmis supažindino lektorius Giedrius Paulikaitis.

Vyresnieji gerai prisimena vargus, kai reikėdavo sugaišti daugybę laiko, kol valstybinėse įstaigose pavykdavo gauti reikiamą dokumentą. Neretai vieno dokumento prireikdavo vien tam, kad būtų išrašytas kitas. Nors biurokratizmo vis dar daug, padėtis po truputį gerėja ir vis daugiau dokumentų galima pateikti ir gauti elektroniniu būdu. Viskas prasidėjo nuo elektroninės bankininkystės ir elektroninės prekybos bei sąskaitų apmokėjimo.
Gyvendami vienoje iš geriausiai Europoje interneto ryšiu apsirūpinusioje šalyje, pamažu įprantame reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Didelė dalis gyventojų naudojasi įvairiais internetinį ryšį turinčiais įrenginiais – nuo išmaniojo telefono iki nebe naujo, bet dar neblogai veikiančio asmeninio kompiuterio. Net ir neturintiems tokios technikos dėl kiekvieno dokumento į Savivaldybę važiuoti nėra būtina. Elektroninės paslaugos prieinamos Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos filialuose, bibliotekininkės gali ir patarti, kaip jomis naudotis.
Šilutės r. savivaldybėje su vienu didžiausių ir sudėtingiausių projektu „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ supažindino lektorius Giedrius Paulikaitis. Renginio metu susirinkusieji sužinojo apie savivaldybių teikiamas paslaugas, perkeltas į elektroninę erdvę. Lektorius G. Paulikaitis papasakojo apie projekto naudą savivaldybėms, gyventojams ir verslo įmonėms, parodė, kaip elektroninėmis paslaugomis naudotis aptartos jų galimybės ir sąlytis su kitomis moderniomis internetinėmis technologijomis bei projektais. Renginyje dalyvavo Savivaldybės administracijos specialistai, rajono seniūnijų atstovai, aktyviausi gyventojai ir verslininkai.

Renginyje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės administracijos specialistai, seniūnijų atstovai, verslininkai.

Pristatyto projekto tikslas – perkelti į elektroninę terpę Lietuvos savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių teikiamas ir administruojamas paslaugas, skirtas gyventojams ir verslo įmonėms.
Šiam tikslui pasiekti į elektroninę erdvę perkeliamos ir tiražuojamos 65 savivaldybių institucijų, įstaigų ir kitų valdžios struktūrų teikiamos paslaugos. Projekto rezultatai sudarys sąlygas skatinti elektroninių administracinių paslaugų naudojimą, užtikrinant patogią ir lengvai pasiekiamą prieigą gyventojams, verslui ir užsienio piliečiams.
Įgyvendinus projektą „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ atsiras galimybės didinti savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos skaidrumą ir efektyvumą, sutrumpinant administracinių paslaugų teikimo trukmę, paprastai ir greitai gauti reikiamas paslaugas.
Pavyzdžiui, norint įregistruoti Ūkininkų ūkių registre savo ūkį, nebereikės vykti į Savivaldybę ir pačiam paslaugos gavėjui pristatyti ar rinkti reikalaujamus dokumentus bei duomenis. Prireikus, patikslinti paslaugos prašymą, bus galima internetu, o patvirtinus ir išdavus pažymą, paslaugos gavėjas, galės pasirinkti patogiausią būdą ją gauti. Visą tai bus galima padaryti kelių kompiuterio klavišų paspaudimu, neišeinant iš namų ar nepakylant iš darbo vietos.
Įgyvendinus projektą, bus galima teikti paslaugos užsakymo prašymą ir kitus reikalingus duomenis elektroniniu būdu, pasinaudojant elektronine paslaugos užsakymo forma per tinklalapį www.epaslaugos.lt. Be to, sukurtos technologinės priemonės suteiks galimybę patiems savivaldybės darbuotojams reikalingą informaciją gauti iš kitų valstybės informacinių sistemų ar registrų, pavyzdžiui, VĮ Registrų centro, SODROS ir kt. automatiniu būdu, pasinaudojant valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) priemonėmis.
Mums bereikės atlikti mažiau duomenų patikrinimų, o gyventojams ar verslo atstovams – pateikti mažiau duomenų. Minėtieji pokyčiai leis sumažinti paslaugos teikimui ir gavimui skiriamą laiką, klaidų tikimybę bei finansines išlaidas. Dalimi šių paslaugų galima naudotis jau dabar, prisijungiant per Šilutės r. savivaldybės interneto svetainę.
Per kelis metus Šilutėje išpopuliarėjo dar viena 2007-2013 m. ES sanglaudos fondų remiama programa. Tai Klaipėdos apskrities kuruojamas jau įgyvendintas 2,4 mln. Lt vertės projektas „Elektroninių demokratijos paslaugų piliečiams sukūrimas ir plėtra Klaipėdos regiono savivaldybių administracijose“. Šilutės politikai jau įprato naudotis įdiegta elektroninio balsavimo sistema, o besidomintys tuo, kas vyksta Tarybos posėdžiuose, gali stebėti tiesioginę transliaciją internetu arba vėliau peržiūrėti vaizdo įrašą.
Kai vyksta bendruomenę labai dominantys posėdžiai, prisijungusiųjų būna tiek, kad internetinė transliacija sutrinka. Savivaldybės administracija savo tinklalapyje net įspėja, kad gali taip nutikti. Tuomet belieka vėliau peržiūrėti vaizdo įrašą. Posėdžio pradžioje iki šiol paskiriami politikai, kurie skaičiuos balsus, jeigu sutriks elektronika. Tačiau dažniausiai ji veikia puikiai, o nesklandumų pasitaiko dėl pačių politikų klaidų.
Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas informatikai Antanas Balvočius papasakojo, kad visi elektroninio balsavimo ir komunikacijos pulteliai vienodi, tik mero pultelis išsiskiria didesniu funkcionalumu. Naudodamasis juo, posėdžiui pirmininkaujantis meras gali suteikti vienam ar kitam Tarybos nariui žodį, skelbti balsavimą. Vaizdo kameros automatiškai atsisuka į žodį gavusį Tarybos narį, taip pat atskirame ekrane galima stebėti balsavimų rezultatus.

Vaidotas VILKAS

Hits: 62

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite