Užsimota plačiai, tačiau trikdžiai – didesni…

Praėjusiame „Pamario“ numeryje apžvelgėme 17 investicinių projektų, kuriuos yra parengusi Šilutės rajono savivaldybė. Iš viso jų yra 48. Apytiksliai visų projektų vertė viršija 22 milijonus Eur, iš šios sumos 20 milijonų sudarytų Europos Sąjungos fondų lėšos. Tačiau projektų finansavimas Lietuvoje stringa. Dabartinis europinio finansavimo etapas baigsis 2020 m. Ar bepajėgs Lietuva pasinaudoti europine parama? Ar didelės pinigų sumos, panaudojamos skubant, duos tą rezultatą, kurio tikimasi iš investicijų?

„Pamarys“ pristato 31 projektą iš 48 parengtųjų.
Dar 2016 m. rudenį su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašius finansavimo sutartį, beveik 798 tūkst. Eur skirta socialiniams būstams pirkti. Iš šios sumos 678 tūkst. Eur yra europinė parama, 120 tūkst. Eur prisideda Savivaldybė. Projektas vykdomas, jis baigsis 2019 m.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namų daliai pastato sutvarkyti skirta 338 tūkst. Eur, iš šios sumos 287 tūkst. – ES lėšos. Pavasarį pasirašyta finansavimo sutartis, yra techninis projektas, atlikta jo ekspertizė, yra darbų pirkimo dokumentai, tai derinama su Projektų valdymo agentūra. Beveik 430 tūkst. Eur vertės projektas skirtas Cintjoniškių g. Šilutėje rekonstravimui įrengiant 2 žiedines sankryžas. Jau vyksta darbų pirkimas. Europinių lėšų tenka 365 tūkst. Eur. Už 246 tūkst. Eur (121 tūkst. Eur iš ES) Ramučių g., Šilutėje, numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Nuotekų sistemoms renovuoti ir plėsti Šilutėje, Vilkyčiuose, Degučiuose, Laučiuose, Gardame projekte suplanuota 5,4 mln. Eur, iš šios sumos 3,1 mln. Eur būtų ES lėšos. 1,2 mln. Eur kainuos komunalinių atliekų rūšiavimo plėtra rajone, šiame projekte per 1 mln. Eur sudaro europinės lėšos. Parengtas projektas Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžiui tvarkyti, Savivaldybės paslaugoms bei gyventojų aptarnavimui gerinti, net 5 projektai skirti turizmo informacijai sukurti, ją pritaikant ir neįgaliesiems, taip pat šiai informacijai skleisti. Kiekvieno projekto vertė svyruoja nuo 250 iki 680 tūkst. Eur, didžioji sumų dalis – europinė parama. Per 1 mln. Eur planuojama investuoti į Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pastatą didinant energetinį efektyvumą. Jau modernizuojama Šilutės gatvių apšvietimo sistema – projekto vertė – 456 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 372 tūkst. Eur – europinės lėšos.
Pasirašyta darbų sutartis Šilutės meno mokyklos pastatui tvarkyti. Projekto vertė – beveik 133 tūkst. Eur, iš to 113 tūkst. Eur yra ES lėšos. Šilutės „Gintarėlio“ vaikų lopšelio – darželio patalpose atlikus 256 tūkst. Eur vertės darbų bus įrengtos dvi grupių patalpos. Šiam projektui 217 tūkst. Eur teks iš ES fondų. Vainuto gimnazijos edukacinių erdvių sukūrimo projektas sudaro per 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinės lėšos. Šiemet vykdomas projektas Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje, jos patalpas pritaikant ikimokykliniam bei priešmokykliniam vaikų ugdymui. Projekto vertė beveik 309 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 263 tūkst. Eur yra ES lėšos. Kitais metais planuojama pasirašyti sutartį, finansuojant 279 tūkst. Eur projektą, skirtą buvusios katilinės Tulpių g. 14, Šilutėje, teritorijai sutvarkyti. 265 tūkst. Eur finansuotų ES. Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos pastate jau suremontuotos vienai vaikų grupei skirtos patalpos, bus nupirkta baldų ir reikalingos įrangos. Kitos grupės čia perkeliamiems Saugų vaikų darželio mažiesiems šiuo metu remontuojamos. Projekto vertė – 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinė parama. Paraiška vertinama, finansavimo sutartį planuojama netrukus pasirašyti.
Tarptautiniai projektai
Savivaldybė su partneriais iš įvairių užsienio valstybių dalyvauja aštuoniuose tarptautiniuose projektuose. Vykdant šiuos projektus, investicijos į Šilutės rajoną viršytų 1 mln. Eur.
Tarptautiniame projekte „Žuvų turgūs ir smulki pakrantės žvejyba“ Šilutės savivaldybė dalyvauja su 6 partneriais iš Vokietijos, 4 – Lenkijos. Suplanuota darbų Rusnės žvejų uostelyje, žuvies transportavimo automobilių įsigijimas, internetinio aukciono paslaugos. Į šį tarptautinį projektą Savivaldybė subūrė asociaciją „Lampetra“, Rusnės seniūniją ir vietos etnokultūros centrą, Nemuno deltos regioninio parko direkciją, Šilutės turizmo informacijos centrą ir UAB „Kintai“.
10 partnerių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos tarptautinis projektas pritrauks į Šilutės kraštą 167 tūkst. Eur atliekų surinkimo aikštelėms įrengti.
Kartu su latviais ir estais vykdomas tarptautinis projektas suteiks galimybių parengti informacinių stendų, išleisti leidinių apie Nemuno deltos paukščius, turizmą. Šilutei tektų 74 tūkst. Eur.
Baltijos jūros turizmui skirtas vokiečių, lenkų, Skandinavijos valstybių bei šilutiškių bendras projektas, iš jo rajoną pasieks 29 tūkst. Eur investicijų.
Ilgalaikių laivybos krypčių tarp Baltijos kranto šalių kūrimas – irgi Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių ir Lietuvos tarptautinis projektas, iš kurio Šilutės kraštui tektų per 25 tūkst. Eur. Būtų pristatytos prieplaukos, skleidžiama informacija apie jas. Vienas tarptautinis projektas skirtas Baltijos vandens sportui. Su partneriais iš Saldus savivaldybės (Latvija) Savivaldybė dalyvauja projekte, skirtame viešųjų teritorijų atkūrimui Šilutėje bei Saldus miestuose. Šilutei tektų 624 tūkst. Eur. Vykdant 5 šalių tarptautinį projektą nuotekų tvarkymui kaimuose, Leitgirių kaime, Juknaičių seniūnijoje, veiks nuotekų valymo įrenginiai. Pagrindinė šio projekto dalyvė – Suomija, Šilutei iš projekto tenka 143 tūkst. Eur.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite