Užsimota plačiai, tačiau trikdžiai – didesni…

Praėjusiame „Pamario“ numeryje apžvelgėme 17 investicinių projektų, kuriuos yra parengusi Šilutės rajono savivaldybė. Iš viso jų yra 48. Apytiksliai visų projektų vertė viršija 22 milijonus Eur, iš šios sumos 20 milijonų sudarytų Europos Sąjungos fondų lėšos. Tačiau projektų finansavimas Lietuvoje stringa. Dabartinis europinio finansavimo etapas baigsis 2020 m. Ar bepajėgs Lietuva pasinaudoti europine parama? Ar didelės pinigų sumos, panaudojamos skubant, duos tą rezultatą, kurio tikimasi iš investicijų?

„Pamarys“ pristato 31 projektą iš 48 parengtųjų.
Dar 2016 m. rudenį su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašius finansavimo sutartį, beveik 798 tūkst. Eur skirta socialiniams būstams pirkti. Iš šios sumos 678 tūkst. Eur yra europinė parama, 120 tūkst. Eur prisideda Savivaldybė. Projektas vykdomas, jis baigsis 2019 m.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namų daliai pastato sutvarkyti skirta 338 tūkst. Eur, iš šios sumos 287 tūkst. – ES lėšos. Pavasarį pasirašyta finansavimo sutartis, yra techninis projektas, atlikta jo ekspertizė, yra darbų pirkimo dokumentai, tai derinama su Projektų valdymo agentūra. Beveik 430 tūkst. Eur vertės projektas skirtas Cintjoniškių g. Šilutėje rekonstravimui įrengiant 2 žiedines sankryžas. Jau vyksta darbų pirkimas. Europinių lėšų tenka 365 tūkst. Eur. Už 246 tūkst. Eur (121 tūkst. Eur iš ES) Ramučių g., Šilutėje, numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Nuotekų sistemoms renovuoti ir plėsti Šilutėje, Vilkyčiuose, Degučiuose, Laučiuose, Gardame projekte suplanuota 5,4 mln. Eur, iš šios sumos 3,1 mln. Eur būtų ES lėšos. 1,2 mln. Eur kainuos komunalinių atliekų rūšiavimo plėtra rajone, šiame projekte per 1 mln. Eur sudaro europinės lėšos. Parengtas projektas Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžiui tvarkyti, Savivaldybės paslaugoms bei gyventojų aptarnavimui gerinti, net 5 projektai skirti turizmo informacijai sukurti, ją pritaikant ir neįgaliesiems, taip pat šiai informacijai skleisti. Kiekvieno projekto vertė svyruoja nuo 250 iki 680 tūkst. Eur, didžioji sumų dalis – europinė parama. Per 1 mln. Eur planuojama investuoti į Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pastatą didinant energetinį efektyvumą. Jau modernizuojama Šilutės gatvių apšvietimo sistema – projekto vertė – 456 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 372 tūkst. Eur – europinės lėšos.
Pasirašyta darbų sutartis Šilutės meno mokyklos pastatui tvarkyti. Projekto vertė – beveik 133 tūkst. Eur, iš to 113 tūkst. Eur yra ES lėšos. Šilutės „Gintarėlio“ vaikų lopšelio – darželio patalpose atlikus 256 tūkst. Eur vertės darbų bus įrengtos dvi grupių patalpos. Šiam projektui 217 tūkst. Eur teks iš ES fondų. Vainuto gimnazijos edukacinių erdvių sukūrimo projektas sudaro per 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinės lėšos. Šiemet vykdomas projektas Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje, jos patalpas pritaikant ikimokykliniam bei priešmokykliniam vaikų ugdymui. Projekto vertė beveik 309 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 263 tūkst. Eur yra ES lėšos. Kitais metais planuojama pasirašyti sutartį, finansuojant 279 tūkst. Eur projektą, skirtą buvusios katilinės Tulpių g. 14, Šilutėje, teritorijai sutvarkyti. 265 tūkst. Eur finansuotų ES. Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos pastate jau suremontuotos vienai vaikų grupei skirtos patalpos, bus nupirkta baldų ir reikalingos įrangos. Kitos grupės čia perkeliamiems Saugų vaikų darželio mažiesiems šiuo metu remontuojamos. Projekto vertė – 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinė parama. Paraiška vertinama, finansavimo sutartį planuojama netrukus pasirašyti.
Tarptautiniai projektai
Savivaldybė su partneriais iš įvairių užsienio valstybių dalyvauja aštuoniuose tarptautiniuose projektuose. Vykdant šiuos projektus, investicijos į Šilutės rajoną viršytų 1 mln. Eur.
Tarptautiniame projekte „Žuvų turgūs ir smulki pakrantės žvejyba“ Šilutės savivaldybė dalyvauja su 6 partneriais iš Vokietijos, 4 – Lenkijos. Suplanuota darbų Rusnės žvejų uostelyje, žuvies transportavimo automobilių įsigijimas, internetinio aukciono paslaugos. Į šį tarptautinį projektą Savivaldybė subūrė asociaciją „Lampetra“, Rusnės seniūniją ir vietos etnokultūros centrą, Nemuno deltos regioninio parko direkciją, Šilutės turizmo informacijos centrą ir UAB „Kintai“.
10 partnerių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos tarptautinis projektas pritrauks į Šilutės kraštą 167 tūkst. Eur atliekų surinkimo aikštelėms įrengti.
Kartu su latviais ir estais vykdomas tarptautinis projektas suteiks galimybių parengti informacinių stendų, išleisti leidinių apie Nemuno deltos paukščius, turizmą. Šilutei tektų 74 tūkst. Eur.
Baltijos jūros turizmui skirtas vokiečių, lenkų, Skandinavijos valstybių bei šilutiškių bendras projektas, iš jo rajoną pasieks 29 tūkst. Eur investicijų.
Ilgalaikių laivybos krypčių tarp Baltijos kranto šalių kūrimas – irgi Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių ir Lietuvos tarptautinis projektas, iš kurio Šilutės kraštui tektų per 25 tūkst. Eur. Būtų pristatytos prieplaukos, skleidžiama informacija apie jas. Vienas tarptautinis projektas skirtas Baltijos vandens sportui. Su partneriais iš Saldus savivaldybės (Latvija) Savivaldybė dalyvauja projekte, skirtame viešųjų teritorijų atkūrimui Šilutėje bei Saldus miestuose. Šilutei tektų 624 tūkst. Eur. Vykdant 5 šalių tarptautinį projektą nuotekų tvarkymui kaimuose, Leitgirių kaime, Juknaičių seniūnijoje, veiks nuotekų valymo įrenginiai. Pagrindinė šio projekto dalyvė – Suomija, Šilutei iš projekto tenka 143 tūkst. Eur.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite