Užsimota plačiai, tačiau trikdžiai – didesni…

Praėjusiame „Pamario“ numeryje apžvelgėme 17 investicinių projektų, kuriuos yra parengusi Šilutės rajono savivaldybė. Iš viso jų yra 48. Apytiksliai visų projektų vertė viršija 22 milijonus Eur, iš šios sumos 20 milijonų sudarytų Europos Sąjungos fondų lėšos. Tačiau projektų finansavimas Lietuvoje stringa. Dabartinis europinio finansavimo etapas baigsis 2020 m. Ar bepajėgs Lietuva pasinaudoti europine parama? Ar didelės pinigų sumos, panaudojamos skubant, duos tą rezultatą, kurio tikimasi iš investicijų?

„Pamarys“ pristato 31 projektą iš 48 parengtųjų.
Dar 2016 m. rudenį su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašius finansavimo sutartį, beveik 798 tūkst. Eur skirta socialiniams būstams pirkti. Iš šios sumos 678 tūkst. Eur yra europinė parama, 120 tūkst. Eur prisideda Savivaldybė. Projektas vykdomas, jis baigsis 2019 m.
Juknaičių savarankiško gyvenimo namų daliai pastato sutvarkyti skirta 338 tūkst. Eur, iš šios sumos 287 tūkst. – ES lėšos. Pavasarį pasirašyta finansavimo sutartis, yra techninis projektas, atlikta jo ekspertizė, yra darbų pirkimo dokumentai, tai derinama su Projektų valdymo agentūra. Beveik 430 tūkst. Eur vertės projektas skirtas Cintjoniškių g. Šilutėje rekonstravimui įrengiant 2 žiedines sankryžas. Jau vyksta darbų pirkimas. Europinių lėšų tenka 365 tūkst. Eur. Už 246 tūkst. Eur (121 tūkst. Eur iš ES) Ramučių g., Šilutėje, numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Nuotekų sistemoms renovuoti ir plėsti Šilutėje, Vilkyčiuose, Degučiuose, Laučiuose, Gardame projekte suplanuota 5,4 mln. Eur, iš šios sumos 3,1 mln. Eur būtų ES lėšos. 1,2 mln. Eur kainuos komunalinių atliekų rūšiavimo plėtra rajone, šiame projekte per 1 mln. Eur sudaro europinės lėšos. Parengtas projektas Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžiui tvarkyti, Savivaldybės paslaugoms bei gyventojų aptarnavimui gerinti, net 5 projektai skirti turizmo informacijai sukurti, ją pritaikant ir neįgaliesiems, taip pat šiai informacijai skleisti. Kiekvieno projekto vertė svyruoja nuo 250 iki 680 tūkst. Eur, didžioji sumų dalis – europinė parama. Per 1 mln. Eur planuojama investuoti į Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pastatą didinant energetinį efektyvumą. Jau modernizuojama Šilutės gatvių apšvietimo sistema – projekto vertė – 456 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 372 tūkst. Eur – europinės lėšos.
Pasirašyta darbų sutartis Šilutės meno mokyklos pastatui tvarkyti. Projekto vertė – beveik 133 tūkst. Eur, iš to 113 tūkst. Eur yra ES lėšos. Šilutės „Gintarėlio“ vaikų lopšelio – darželio patalpose atlikus 256 tūkst. Eur vertės darbų bus įrengtos dvi grupių patalpos. Šiam projektui 217 tūkst. Eur teks iš ES fondų. Vainuto gimnazijos edukacinių erdvių sukūrimo projektas sudaro per 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinės lėšos. Šiemet vykdomas projektas Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje, jos patalpas pritaikant ikimokykliniam bei priešmokykliniam vaikų ugdymui. Projekto vertė beveik 309 tūkst. Eur, iš šios sumos beveik 263 tūkst. Eur yra ES lėšos. Kitais metais planuojama pasirašyti sutartį, finansuojant 279 tūkst. Eur projektą, skirtą buvusios katilinės Tulpių g. 14, Šilutėje, teritorijai sutvarkyti. 265 tūkst. Eur finansuotų ES. Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos pastate jau suremontuotos vienai vaikų grupei skirtos patalpos, bus nupirkta baldų ir reikalingos įrangos. Kitos grupės čia perkeliamiems Saugų vaikų darželio mažiesiems šiuo metu remontuojamos. Projekto vertė – 308 tūkst. Eur, iš šios sumos 262 tūkst. Eur – europinė parama. Paraiška vertinama, finansavimo sutartį planuojama netrukus pasirašyti.
Tarptautiniai projektai
Savivaldybė su partneriais iš įvairių užsienio valstybių dalyvauja aštuoniuose tarptautiniuose projektuose. Vykdant šiuos projektus, investicijos į Šilutės rajoną viršytų 1 mln. Eur.
Tarptautiniame projekte „Žuvų turgūs ir smulki pakrantės žvejyba“ Šilutės savivaldybė dalyvauja su 6 partneriais iš Vokietijos, 4 – Lenkijos. Suplanuota darbų Rusnės žvejų uostelyje, žuvies transportavimo automobilių įsigijimas, internetinio aukciono paslaugos. Į šį tarptautinį projektą Savivaldybė subūrė asociaciją „Lampetra“, Rusnės seniūniją ir vietos etnokultūros centrą, Nemuno deltos regioninio parko direkciją, Šilutės turizmo informacijos centrą ir UAB „Kintai“.
10 partnerių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos tarptautinis projektas pritrauks į Šilutės kraštą 167 tūkst. Eur atliekų surinkimo aikštelėms įrengti.
Kartu su latviais ir estais vykdomas tarptautinis projektas suteiks galimybių parengti informacinių stendų, išleisti leidinių apie Nemuno deltos paukščius, turizmą. Šilutei tektų 74 tūkst. Eur.
Baltijos jūros turizmui skirtas vokiečių, lenkų, Skandinavijos valstybių bei šilutiškių bendras projektas, iš jo rajoną pasieks 29 tūkst. Eur investicijų.
Ilgalaikių laivybos krypčių tarp Baltijos kranto šalių kūrimas – irgi Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių ir Lietuvos tarptautinis projektas, iš kurio Šilutės kraštui tektų per 25 tūkst. Eur. Būtų pristatytos prieplaukos, skleidžiama informacija apie jas. Vienas tarptautinis projektas skirtas Baltijos vandens sportui. Su partneriais iš Saldus savivaldybės (Latvija) Savivaldybė dalyvauja projekte, skirtame viešųjų teritorijų atkūrimui Šilutėje bei Saldus miestuose. Šilutei tektų 624 tūkst. Eur. Vykdant 5 šalių tarptautinį projektą nuotekų tvarkymui kaimuose, Leitgirių kaime, Juknaičių seniūnijoje, veiks nuotekų valymo įrenginiai. Pagrindinė šio projekto dalyvė – Suomija, Šilutei iš projekto tenka 143 tūkst. Eur.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo