Užsimojo apsivalyti. Ar pavyks?

Šilutės rajono savivaldybės taryboje verda aistros. Lapkričio 25 d. įvykusiame nuotoliniame Tarybos posėdyje paviešinti net trys pareiškimai. Tiesa, vienas su gera žinia…

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija paskelbė, kad nuo lapkričio 25 d. šiai frakcijai vadovauja Žygimantas Kurlianskas. Rugsėjį iš TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkės pareigų pasitraukus Sandrai Tamašauskienei, Savivaldybės tarybos narys Ž. Kurlianskas išrinktas skyriaus pirmininku. Jam spalio 8 d. sukako 29 metai.

TS-LKD frakcijoje yra 5 politikai: S. Tamašauskienė, Ž. Kurlianskas, Zigmantas Jaunius, Zigmantas Merliūnas ir Arūnas Kurlianskas. Frakcija dirba opozicijoje kartu su trimis liberalais.

Lapkričio 25 d. vykusiame Tarybos posėdyje TS-LKD frakcija paviešino prašymą Tarybai, merui ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos per rinkimus išrinktiems atstovams. Prašyme teigiama, kad lapkričio 10 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Edgaras Padimanskas sprendė klausimus, susijusius su jo paties valdoma bendrove. Taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

„Kadangi E. Padimanskas yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos narys, o ši komisija pagal savo nuostatus vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais, manome, kad po nepalankaus VTEK sprendimo E. Padimanskas nebegali eiti Etikos komisijos nario pareigų. Prašome jį delegavusios frakcijos, kurios nariai išrinkti pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, jį pakeisti kitu nariu“, – prašyme rašo visi 5 TS-LKD frakcijos nariai.

Beje, spalio 28 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje TS-LKD frakcija pasiūlė atsistatydinti ir Etikos komisijos pirmininkui liberalui Algirdui Gečui, suabejojusiam VTEK sprendimu dėl S. Tamašauskienės išteisinimo.

A.Gečas nepranešė apie atsistatydinimą iš Etikos komisijos pirmininko pareigų.

Tad kyla abejonių, kaip toliau dirba Etikos komisija, kai kaupiasi vis daugiau nepasitikėjimo… O komisijai darbo bus. Mat lapkričio 25 d. Tarybos posėdyje paviešintas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą į Tarybą išrinktų atstovų prašymas Etikos komisijai įvertinti Lijanos Jagintavičienės elgesį.

Panaikinus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrių Šilutėje, pagal šios sąjungos sąrašą į Tarybą buvo išrinkti keturi atstovai: Virgilijus Pozingis, Genovaitė Kimbrienė, Sigitas Majus ir Edgaras Padimanskas. V. Pozingį paskyrus Savivaldybės administracijos direktoriumi, jis negalėjo toliau būti Tarybos nariu, tad mandatas atiteko pagal sąrašą neišrinktai L. Jagintavičienei.

Nė vienas iš paminėtų „valstiečių“ į buriamą naują Šilutės skyrių nebuvo pakviesti. L. Jagintavičienė įstojo į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pagėgių skyrių. Spalio 28 d. vykusiame Tarybos posėdyje L. Jagintavičienė pranešė paliekanti „valstiečių“ frakciją Šilutės r. savivaldybės taryboje.

Kokių priekaištų ir abejonių dėl  L. Jagintavičienės elgesio turi jos buvę bendražygiai, paaiškės vėliau.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite