Užsieniečių lūpomis skambėjo lietuviškas „Ačiū“

Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.
Po mėnesį trukusių intensyvių lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų (rugpjūčio 27 d.) uždarymo ceremonijoje skambėjo užsieniečių juokas ir lietuviškas „Ačiū“. Dalyviams buvo įteikti sertifikatai. Užsieniečiai garsiai ir lietuviškai dėkojo, ne vienas, atsiimdamas kursų baigimo pažymėjimą, lietuviškai sakė: „Aš myliu Lietuvą“.

Laužo neigiamus stereotipus
Lietuvių kalbos vasaros kursų organizatorė, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė ir LEU dėstytoja Vilma Leonavičienė sako, jog šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi (iš Lietuvos), o lietuviai tik ir mokosi svetimų kalbų, svetimų papročių svetimose šalyse, galime pasigirti, jog vyksta ir kiti procesai.
„Kasmet į universitetą atvyksta būrys studentų iš įvairių šalių. Jie atvyksta turėdami įvairių nuostatų ir žinių apie Lietuvą. Kai kuriems Lietuva jau buvo žinoma, turi asmeninių ryšių, kitiems – tai nauja patirtis. Daugelis vis dar galvoja, kad gyvename sovietinėje šalyje, o lietuvių kalbos neįmanoma išmokti. Tokius mitus griauname“, – sako ji.
ES Erasmus ambasadorės titulas LEU dėstytoją V. Leonavičienę įpareigoja ir tuo pačiu suteikia daugiau laisvės ir galimybių laužyti neigiamus stereotipus apie Lietuvą, lietuvių kalbą. „Kiekvieno jauno žmogaus tapatybę stiprina kultūra. Mūsų tautos kultūra ir kalba labai stipri ir patraukli“, – sako moteris.
Seimo narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė kursų uždarymo ceremonijoje sakė, kad viena yra išgirsti apie kursus, o visai kas kita juose apsilankyti. „Malonu buvo šiandien pamatyti jau pažįstamus veidus ir pasakyti „Laba diena“, – sakė ji ir linkėjo, kad kiekvienas iš Lietuvos į savo namus parsivežtų jausmą, kad pažino mažą valstybę, bet gražią ir su giliomis tradicijomis.
LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus universiteto vardu dėkojo dalyviams, kad šie rado laiko atvykti į mūsų šalį, kad domisi ja ir myli Lietuvą.

Pažino ne tik kalbą, bet ir šalį
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai organizuojami LEU Lituanistikos fakultete nuo 2004 metų. Nuo pat pirmųjų kursų gyvavimo metų tai yra puiki galimybė skleisti lietuvybę, išmokyti atvykstančius studentus lietuvių kalbos ir skleisti žinią apie Lietuvą – jos kultūrą, kalbą, papročius.
Kiekvienais metais daugybė studentų – šiemet 55 – vykdo ambasadorių misiją, kaskart pristatydami Lietuvą, skleisdami lietuvišką žodį, užmegzdami naujus kontaktus (artimus, draugiškus, dalykinius), papildančius Lietuvos užsienio politiką. Jauni, energingi, kupini idėjų studentai, grįžę į savo institucijas, šalis, skleidžia žinią apie Lietuvą, grįžta atgal su draugais, giminėmis, šeimomis, kuria bendrus verslus, stiprina tarpkultūrinius ryšius.
Intensyviuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose per vieną mėnesį dalyviai išmoko ir pamatė tikrai daug. Kasdien vykdavo dvi kalbos paskaitos. Joms pasibaigus buvo organizuojami kultūriniai renginiai, studentai eidavo į muziejus, važiuodavo į ekskursijas, keliaudavo po Lietuvą. Kursų organizatoriai sakė, kad viena iš šių kursų misijų yra parodyti gražiausias ir įdomiausias šalies vietas, visus regionus, jų skirtybes ir panašumus.
Studentai lankėsi Kernavėje, Trakuose, Druskininkuose, Plateliuose, Nidoje. Organizatoriai stengėsi, jog kiekviename mieste studentai ne tik įkvėptų tenykščio oro, pasivaikščiotų po žymias miestų ir miestelių vietas, bet ir paragautų ten gaminamo maisto, pabendrautų su ten gyvenančiais žmonėmis. Grįžę iš Trakų kursų dalyviai dalijosi įspūdžiais ir kalbėjo, kad tai yra vieta, kur būtų nuostabu gyventi…

Stebino bulvės ir lietuviški šokiai
Studentė iš JAV į kursus atvažiavo neatsitiktinai – Lietuvoje glūdi jos šaknys. Jai ne tik smalsu, bet ir svarbu pažinti lietuvių kalbą, kultūrą, istoriją, pabendrauti su čia gyvenančiais žmonėmis. Taip ji sakė pažįsta ir save pačią.
Wei Zhang iš Kinijos sako, jog į šiuos kursus atvyko, nes universitete mokėsi lietuvių kalbos ir yra daug girdėjęs apie šią šalį iš savo lietuvių kalbos mokytojo Kinijoje. Vilniuje jam patinka baroko stiliaus architektūra. Wei sako, kad sunkiausia jam mokytis visus žodžius, kuriuose yra „r“ raidė. O gražiausias lietuviškas žodis – Lietuva. Lietuviai kinui pasirodė labai paslaugūs ir draugiški, tačiau Lietuva labai skiriasi nuo Kinijos maistu, oru, architektūra. Labiausiai jį nustebino, jog lietuvių maisto racione labai daug bulvių. „Aš čia kasdien valgau bulves“, – sakė W. Zhang.
Lietuvių kalbos pramokti iš Uzbekistano atvykęs Davlat Umarov apie šiuo kursus sužinojo iš savo draugo, kuris juose buvo prieš dvejus metus, todėl ir pats nusprendė dalyvauti siekdamas ne tik išmokti lietuvių kalbos, bet taip pat ir sužinoti daugiau apie politinį, socialinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą.
Jis tikina, kad kiekviena kalba besimokantiems užsieniečiams turi savo sunkumų ir išimčių. „Man šiek tiek sunkesnė buvo lietuvių kalbos gramatika, nes mes turime skirtingas kalbos taisykles, o sunkiausia man buvo ištarti žodį „pasivaikščioti“, – sako uzbekas. Jo nuomone, švelniausias ir gražiausias lietuviškas žodis – „atsiprašau“. „Jį tikrai yra saldu ištarti“, – sako jis. Labiausiai iš Uzbekijos atvykusį vaikiną nustebinęs dalykas Lietuvoje – tradiciniai šokiai ir žaidimai! „Tai man buvo didelis atradimas“, – sako vaikinas.
Kursų uždarymo ceremonijoje ne iš vieno lūpų buvo galima išgirsti su šypsena veide tariant lietuvių šokio „Oira“ pavadinimą. Akivaizdu, jog šis visiems paliko neišdildomą įspūdį. Vasaros kursuose folkloro ansamblis „Poringė“ mokė užsieniečius šokti lietuvių liaudies šokius. Studentai stebėjosi, kad iš pirmo žvilgsnio gana ramūs lietuviai šoka tokius gyvybingus liaudies šokius.

Sunkiausia – gramatika
Paklausti, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos, kas buvo sunkiausia, studentai visų pirma minėjo gramatiką. Kinams nelengva ir dėl lotyniškos abėcėlės, prie kurios jie nėra pripratę. Nepaisydami sunkumų, jie jau moka papasakoti, iš kur atvyko, kaip jiems sekasi, ką mėgsta, kaip nueiti į kokį nors parką ar parduotuvę.
LEU dėstytoja V. Leonavičienė sako, kad lietuvių kalba nėra lengva. „Kalbų mokymosi būdas, sunkumas priklauso ir nuo studento tautybės, kalbų mokymosi patirties, asmeninių gebėjimų. Dažniausiai tai būna lietuvių kalbos gramatika, galūnių sistema. Kas atranda šią sistemą, tas nudžiunga jos stiprumu ir grožiu“, – sako V. Leonavičienė, kurios mokslinė sritis – kitakalbių mokymas ir didaktika. Jau kelinti metai LEU Lituanistikos fakultete įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuriam V. Leonavičienė ir vadovauja.
V. Leonavičienė sako, jog galimybių po kursų toliau savarankiškai mokytis lietuvių kalbos yra daug: parengta mokymosi priemonių, vadovėlių, pratybų. Keleto priemonių autorė yra ir V. Leonavičienė. Netrukus pasirodys 10 pamokų nuotolinio mokymosi sistema kitakalbiams. „Taip pat pradėjusiems mokytis kalbos atsiranda daug naujų galimybių grįžti mokytis kalbos į įvairius kursus pagal mūsų rengiamus Baltistikos, Inovacijų lituanistikoje, Erasmus ir kitus projektus. Tokių grįžtančių studentų turime nemažai“, – sako ji.

Milena Puchova
Ryšių su visuomene specialistė

Hits: 31

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite