Už daugiau nei 10 mln. eurų bus sutvarkytos visos nesaugios šalies pėsčiųjų perėjos

Valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra nesaugi. Susisiekimo ministerija sako, kad per 2018-2021 metus šalies keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos, o tam bus skirta daugiau nei 10 mln. eurų.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Kadangi didelė dalis pėsčiųjų nukenčia būtent perėjose, per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinus pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose, nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 metro važiuojamąją kelio dalį.

Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ar dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas, nurodoma pranešime.

Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 metrų ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.

Teigiama, kad dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos, kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, – naikinamos.

„Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km/val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra“, – teigia laikinai LAKD direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.

Žadama, kad tankiai apgyvendintuose kelių ruožuose pėsčiųjų perėjos bus rekonstruotos.

„Visose pėsčiųjų perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį greičio mažinimo kalneliai, salelės, susiaurinimai, taip pat saugūs ir patogūs priėjimai iki pėsčiųjų perėjų, kai kuriais atvejais perėjos bus perkeliamos į saugesnę vietą“, – sako V. Andrejevas.

Per 2018-2019 metus planuojama sutvarkyti apie 700 pėsčiųjų perėjų, per 2020 ir 2021 metus – dar po 500 pėsčiųjų perėjų.

R. Masiulis taip pat ragina šalies savivaldybes imtis priemonių užtikrinti pėsčiųjų perėjų saugumą savivaldybėms priklausančiose gatvėse ir keliuose.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, šalies miestuose neretai pėsčiųjų perėjos įrengiamos per aukštos kategorijos gatvėse, kuriose yra per didelis važiavimo greitis (daugiau nei 50 km/val.), pavyzdžiui, Vilniaus miesto Geležinio Vilko gatvėje, Pilaitės prospekte, Kauno miesto Jonavos gatvėje, Taikos prospekte, Klaipėdos miesto Baltijos prospekte.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite