Uostadvario vaidmuo kelyje Atmata – Klaipėda

Liepos mėnesį savo naujiems draugams aprodėme Rusnės salą. Mus gražiai priėmė, pažėrė daug įdomios informacijos, parodė sukauptus daiktus, menančius senovę, papasakojo apie čia gyvenusių žmonių įpročius, papročius, tradicijas. Viskas buvo gerai, kol mes nenuvažiavome iki Uostadvario. Gidė mums aiškino, kad Uostadvario švyturys buvo pastatytas ant Kuršių marių kranto, bet upės sąnašos vis didino Rusnės salą, dabar iki Kuršių marių kranto yra apie du kilometrus. Uostadvario švyturys ir pagalbiniai statiniai – tai sąmoningas ir būtinas statinys organizuojant vandens kelią Atmata – Minija – Vilhelmo kanalas – Klaipėda.

Uostadvaris. Petro Skutulo nuotr.

Uostadvaris.
Petro Skutulo nuotr.

Uostadvario pats pavadinimas pasako, kad tai uostas ir dvaras, tai yra gyvenimui ir ūkinei veiklai skirti pastatai. Pirmiausia į akis krenta ant Atmatos kranto pastatytas švyturys. Ant upės krantų paprastai švyturių nestatoma. Tuo labiau, tokios neplačios upės, kaip Atmata. Kam jis buvo pastatytas ir kokia šio švyturio paskirtis?
1865 metų rudenį buvo užbaigtas kasti 8 kilometrų kanalas nuo Lankupių iki Drevernos upės. Taip buvo pradėtas kasti vėliau kaizerio Vilhelmo vardu pavadintas kanalas, turėsiąs sujungti Atmatą su Klaipėdos uostu. Po 1871 metų karo tarp Prancūzijos ir Prūsijos, kurį pradėjo Prancūzija ir triuškinamai pralaimėjo, nemažai prancūzų karo belaisvių atkėlė ir į Klaipėdos kraštą. 1873 metais, vadovaujant vokiečių inžinieriams, 700 prancūzų karo belaisvių užbaigė kasti paskutinę 15 km kanalo atkarpą nuo Drevernos iki Smeltės.
1873 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos kanalas buvo pavadintas kaizerio Vilhelmo (Wilhelm) vardu. Iškasus kanalą, atsivėrė tiesioginis kelias Atmata – Minija – Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas – Klaipėdos uosto Malkų įlanka. Tuomet ir prasidėjo laivų, baržų, sielių vargai.
Kaip atpažinti įplauką į Miniją? Tam 1876 metais ir buvo pastatytas 18 metrų aukščio aštuonbriaunis raudonų plytų švyturio bokštas su įvijiniais laiptais. Švyturio bokštas pastatytas tiesiai priešais įplauką į Minijos upės kanalą. Švyturys buvo matomas iš tolo, todėl laivų, baržų, sielių vairininkai gana anksti galėdavo pastebėti įplaukos į kanalą vietą. Švyturiu ne tik būdavo pranešama, kad čia yra įplauka į Miniją, bet ir užtikrinama tvarka: reikia sustoti, susimokėti už kanalą, pasisamdyti laivą–vilkiką, kad nutemptų prieš srovę iki Lankupių šliuzo ir toliau iki Klaipėdos.
Ar galima buvo nemokėti? Vaikystėje iš Lankupių šliuzą aptarnaujantis vyras man pasakojo, kad buvo galima nemokėti už kanalą, bet tada reikėdavo plaukti per Kuršių marias. Jos nebuvo gilinamos, nebuvo pažymėtas farvateris (giliausia vaga). O jei užeidavo audra, laivus nublokšdavo ant seklumų, sielius sudaužydavo, pridarydavo gerokai daugiau nuostolių negu kainavo mokestis už kanalą.
Pokariu mažai kas besinaudojo kanalu, todėl šliuzo darbininkas, mokytojo paprašytas, atėjo ir leido mums įplaukti į šliuzą, uždarė vartus, o atidarydamas kitus vartus sulygino vandens lygį ir mes galėjome plaukti toliau. Visa tai vyko 1954 metais mokytojo Jonušo organizuotoje ekskursijoje valtimis Minija – Dreverna – Ventės ragas – Atmata – Minija.
Kai dabar pravažiuodamas aplankau Lankupius ir matau, kas liko iš kanalo ir jame įrengto šliuzo, norisi tikėti, kad vandens kelias Atmata – Minija – Klaipėda galėtų būti atgaivintas. Tai būtų gera vieta sportuoti, ilsėtis ir gėrėtis nuostabia Pamario gamta.
Neturėtume pamiršti, kad Uostadvaris su savo švyturiu, kitais pastatais, vandens kėlimo stotis ir uostas – ryškūs XIX amžiaus industrializacijos, pramonės ir prekybos intensyvėjimo, neaplenkusio ir Klaipėdos krašto, ženklai.
Dr. Antanas Venckus

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite