Uostadvario vaidmuo kelyje Atmata – Klaipėda

Liepos mėnesį savo naujiems draugams aprodėme Rusnės salą. Mus gražiai priėmė, pažėrė daug įdomios informacijos, parodė sukauptus daiktus, menančius senovę, papasakojo apie čia gyvenusių žmonių įpročius, papročius, tradicijas. Viskas buvo gerai, kol mes nenuvažiavome iki Uostadvario. Gidė mums aiškino, kad Uostadvario švyturys buvo pastatytas ant Kuršių marių kranto, bet upės sąnašos vis didino Rusnės salą, dabar iki Kuršių marių kranto yra apie du kilometrus. Uostadvario švyturys ir pagalbiniai statiniai – tai sąmoningas ir būtinas statinys organizuojant vandens kelią Atmata – Minija – Vilhelmo kanalas – Klaipėda.

Uostadvaris. Petro Skutulo nuotr.

Uostadvaris.
Petro Skutulo nuotr.

Uostadvario pats pavadinimas pasako, kad tai uostas ir dvaras, tai yra gyvenimui ir ūkinei veiklai skirti pastatai. Pirmiausia į akis krenta ant Atmatos kranto pastatytas švyturys. Ant upės krantų paprastai švyturių nestatoma. Tuo labiau, tokios neplačios upės, kaip Atmata. Kam jis buvo pastatytas ir kokia šio švyturio paskirtis?
1865 metų rudenį buvo užbaigtas kasti 8 kilometrų kanalas nuo Lankupių iki Drevernos upės. Taip buvo pradėtas kasti vėliau kaizerio Vilhelmo vardu pavadintas kanalas, turėsiąs sujungti Atmatą su Klaipėdos uostu. Po 1871 metų karo tarp Prancūzijos ir Prūsijos, kurį pradėjo Prancūzija ir triuškinamai pralaimėjo, nemažai prancūzų karo belaisvių atkėlė ir į Klaipėdos kraštą. 1873 metais, vadovaujant vokiečių inžinieriams, 700 prancūzų karo belaisvių užbaigė kasti paskutinę 15 km kanalo atkarpą nuo Drevernos iki Smeltės.
1873 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos kanalas buvo pavadintas kaizerio Vilhelmo (Wilhelm) vardu. Iškasus kanalą, atsivėrė tiesioginis kelias Atmata – Minija – Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas – Klaipėdos uosto Malkų įlanka. Tuomet ir prasidėjo laivų, baržų, sielių vargai.
Kaip atpažinti įplauką į Miniją? Tam 1876 metais ir buvo pastatytas 18 metrų aukščio aštuonbriaunis raudonų plytų švyturio bokštas su įvijiniais laiptais. Švyturio bokštas pastatytas tiesiai priešais įplauką į Minijos upės kanalą. Švyturys buvo matomas iš tolo, todėl laivų, baržų, sielių vairininkai gana anksti galėdavo pastebėti įplaukos į kanalą vietą. Švyturiu ne tik būdavo pranešama, kad čia yra įplauka į Miniją, bet ir užtikrinama tvarka: reikia sustoti, susimokėti už kanalą, pasisamdyti laivą–vilkiką, kad nutemptų prieš srovę iki Lankupių šliuzo ir toliau iki Klaipėdos.
Ar galima buvo nemokėti? Vaikystėje iš Lankupių šliuzą aptarnaujantis vyras man pasakojo, kad buvo galima nemokėti už kanalą, bet tada reikėdavo plaukti per Kuršių marias. Jos nebuvo gilinamos, nebuvo pažymėtas farvateris (giliausia vaga). O jei užeidavo audra, laivus nublokšdavo ant seklumų, sielius sudaužydavo, pridarydavo gerokai daugiau nuostolių negu kainavo mokestis už kanalą.
Pokariu mažai kas besinaudojo kanalu, todėl šliuzo darbininkas, mokytojo paprašytas, atėjo ir leido mums įplaukti į šliuzą, uždarė vartus, o atidarydamas kitus vartus sulygino vandens lygį ir mes galėjome plaukti toliau. Visa tai vyko 1954 metais mokytojo Jonušo organizuotoje ekskursijoje valtimis Minija – Dreverna – Ventės ragas – Atmata – Minija.
Kai dabar pravažiuodamas aplankau Lankupius ir matau, kas liko iš kanalo ir jame įrengto šliuzo, norisi tikėti, kad vandens kelias Atmata – Minija – Klaipėda galėtų būti atgaivintas. Tai būtų gera vieta sportuoti, ilsėtis ir gėrėtis nuostabia Pamario gamta.
Neturėtume pamiršti, kad Uostadvaris su savo švyturiu, kitais pastatais, vandens kėlimo stotis ir uostas – ryškūs XIX amžiaus industrializacijos, pramonės ir prekybos intensyvėjimo, neaplenkusio ir Klaipėdos krašto, ženklai.
Dr. Antanas Venckus

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite