Unikali dovana – 1929 m. Lietuvos kelių žemėlapis

Išeivė iš Lietuvos, panevėžietė Violeta Haak ir jos vyras Holgeris Haak, viešėdami pas gimines Lietuvoje, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Knygos muziejui padovanojo unikalią dovaną – „Lietuvos kelių žemėlapį su atstumais“, 1929 m. išleistą „Žiedo“ spaustuvėje, Kaune. Tikrieji Lietuvos kelių žemėlapio turėtojai buvo Ilzė ir Herbertas Haak‘ai, turintys lietuviškų kilmės šaknų. Vėliau šį praktinės paskirties kartografijos paveldo dokumentą jie padovanojo sūnaus Holgerio ir Violetos Haak‘ų šeimai.

Bibliotekai dovanoto tarpukariu A. Taleikio sudaryto ir J. Taleikio išleisto Lietuvos kelių žemėlapio (mastelis 1:500000, žemėlapio dydis 84×73 cm) sutartinių ženklų paaiškinimai pateikti lietuvių kalba, atstumai nurodyti kilometrais: raudonais skaitmenimis – tarp miestų, mėlynais – tarp miestelių ir tarp miestų bei miestelių. Žemėlapis pakankamai detalus. Skirtingais ženklais žymimi to meto Lietuvos miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, netgi dvarai. Kaip ir dera, keliautojų patogumui pažymėti visi automobilių keliai – plentai, I ir II rūšies vieškeliai, paprasti keliai, geležinkeliai, plaukiojamos ir neplaukiojamos upės, net automobilių remonto dirbtuvės, benzino pardavimo punktai, šiandien vadinami degalinėmis, kt.
Žemėlapis sudarytas ir išleistas po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir atspindi kelių padėtį to meto Lietuvos teritorijoje. Todėl lenkų okupuotos Lietuvos dalies – Vilniaus krašto – vaizduojami tik pagrindiniai keliai. Žemėlapyje papildomai pateikiamas Kauno, ano meto laikinosios Lietuvos sostinės, planas.
Dovanotas žemėlapis yra gana retas leidinys. Tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų minėtas 1929 m. leidimas užregistruotas tik Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Tikėtina, jog A. Taleikio Lietuvos kelių žemėlapio galėjo būti ir daugiau leidimų. Juolab kad šį žemėlapį kaip pavyzdį naudojo ir kiti kartografai. Paminėtinas 1939 m. Broniaus Lazėno braižytas ir Kauno „Spindulio“ spaustuvės išleistas Lietuvos kelių žemėlapis, tik jau su vaizduojamais Vilniaus krašto keliais.
Dovanotas žemėlapis šiuo metu eksponuojamas viešosios bibliotekos knyginio paveldo ekspozicijoje. Su juo gali susipažinti visi bibliotekos lankytojai įprastu bibliotekos darbo laiku. Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė Volksene (Vokietija) gyvenančioms Ilzės, Violetos ir Holgerio Haak šeimoms išsiuntė padėkos laišką.

Virginija Veiverienė
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite