Unikali dovana – 1929 m. Lietuvos kelių žemėlapis

Išeivė iš Lietuvos, panevėžietė Violeta Haak ir jos vyras Holgeris Haak, viešėdami pas gimines Lietuvoje, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Knygos muziejui padovanojo unikalią dovaną – „Lietuvos kelių žemėlapį su atstumais“, 1929 m. išleistą „Žiedo“ spaustuvėje, Kaune. Tikrieji Lietuvos kelių žemėlapio turėtojai buvo Ilzė ir Herbertas Haak‘ai, turintys lietuviškų kilmės šaknų. Vėliau šį praktinės paskirties kartografijos paveldo dokumentą jie padovanojo sūnaus Holgerio ir Violetos Haak‘ų šeimai.

Bibliotekai dovanoto tarpukariu A. Taleikio sudaryto ir J. Taleikio išleisto Lietuvos kelių žemėlapio (mastelis 1:500000, žemėlapio dydis 84×73 cm) sutartinių ženklų paaiškinimai pateikti lietuvių kalba, atstumai nurodyti kilometrais: raudonais skaitmenimis – tarp miestų, mėlynais – tarp miestelių ir tarp miestų bei miestelių. Žemėlapis pakankamai detalus. Skirtingais ženklais žymimi to meto Lietuvos miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, netgi dvarai. Kaip ir dera, keliautojų patogumui pažymėti visi automobilių keliai – plentai, I ir II rūšies vieškeliai, paprasti keliai, geležinkeliai, plaukiojamos ir neplaukiojamos upės, net automobilių remonto dirbtuvės, benzino pardavimo punktai, šiandien vadinami degalinėmis, kt.
Žemėlapis sudarytas ir išleistas po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir atspindi kelių padėtį to meto Lietuvos teritorijoje. Todėl lenkų okupuotos Lietuvos dalies – Vilniaus krašto – vaizduojami tik pagrindiniai keliai. Žemėlapyje papildomai pateikiamas Kauno, ano meto laikinosios Lietuvos sostinės, planas.
Dovanotas žemėlapis yra gana retas leidinys. Tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų minėtas 1929 m. leidimas užregistruotas tik Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Tikėtina, jog A. Taleikio Lietuvos kelių žemėlapio galėjo būti ir daugiau leidimų. Juolab kad šį žemėlapį kaip pavyzdį naudojo ir kiti kartografai. Paminėtinas 1939 m. Broniaus Lazėno braižytas ir Kauno „Spindulio“ spaustuvės išleistas Lietuvos kelių žemėlapis, tik jau su vaizduojamais Vilniaus krašto keliais.
Dovanotas žemėlapis šiuo metu eksponuojamas viešosios bibliotekos knyginio paveldo ekspozicijoje. Su juo gali susipažinti visi bibliotekos lankytojai įprastu bibliotekos darbo laiku. Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė Volksene (Vokietija) gyvenančioms Ilzės, Violetos ir Holgerio Haak šeimoms išsiuntė padėkos laišką.

Virginija Veiverienė
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite