Ukrainos pabėgėlių švietimo reikmėms valstybė papildomai skiria 3,7 mln. eurų

Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.

Vaikų ugdymui

Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal.

300 tūkst. eurų numatyti vaikų ukrainiečių kalbos, pilietiškumo ugdymui bei vasaros stovyklų veikloms. Siekiant bendrojo ugdymo programose besimokantiems vaikams užtikrinti neformaliojo švietimo veiklas vasaros atostogų metu, planuojama organizuoti ir valstybės biudžeto lėšomis padengti vasaros stovyklas maždaug tūkstančiui iš Ukrainos atvykusių mokinių.

Ukrainos kalbos ir pilietiškumo ugdymui, kuris reikalingas atvykusioms šeimoms, siekiančioms po kurio laiko grįžti į tėvynę, planuojama kartu su ukrainiečių bendruomenėmis organizuoti savaitgalio mokyklėles.

Valstybė taip pat numato finansuoti pedagogų asociacijų projektus, skirtus Ukrainos vaikų lietuvių kalbos įgūdžiams ugdyti bei emocinei, psichologinei pagalbai teikti, mokytojų konsultacijoms. Planuojama pritraukti ir nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų atvykusiems mokiniams mokyklose atlikti jiems paskiriamas užduotis, organizuoti veiklą visos dienos grupėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei padėti atlikti paskirtus namų darbus po pamokų, esant poreikiui organizuoti vaikų užimtumo veiklas. Šioms priemonėms numatyta 90 tūkst. eurų.

Suaugusiųjų integracijai

790 tūkst. eurų bus skiriama suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti. Taip siekiama  užtikrinti sėkmingą suaugusiųjų integraciją Lietuvoje bei sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.

Taip pat suplanuotos pirminės lėšos – 360 tūkst. eurų – Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių Ukrainos karo pabėgėlių bazinėms stipendijoms. Tai lėšos atvykusių studentų pagrindiniams pragyvenimo poreikiams padengti bei studijų reikmėms naudojamoms priemonėms įsigyti.

Artimiausioje ateityje numatoma iš dalies kompensuoti ir studijų kainą bei pasidalinti finansine našta, kuri kyla aukštosioms mokykloms netaikant mokesčio už studijas Ukrainos studentams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiks papildomą prašymą skirti dar 1,32 mln. eurų išmokoms studentams ir dalinai padengti studijų kainą.

Vyriausybė tokį paramos paketą formuoja maždaug 700 Ukrainos studentų, tačiau šis skaičius nėra galutinis – kilus poreikiui, jis bus peržiūrimas.

Valstybė taip pat ketina skirti 1 mln. eurų Ukrainos mokslininkų grantams ir steigs fondą „Parama Ukrainos mokslui“. Fondo dotacijas sudarys viešojo ir privataus sektoriaus lėšos.

Darželiuose 4100 iš Ukrainos atvykusių vaikų

Kovo 22 d. duomenimis, Lietuvos darželiai ir mokyklos jau yra priėmę 4100 iš Ukrainos atvykusių vaikų, aukštosios mokyklos – apie 200 studentų.

Ukrainiečių vaikai gali būti priimami į visas Lietuvos mokyklas, kuriose yra vietų. Dėl priėmimo tėvai (globėjai) gali kreiptis tiesiai į mokyklą arba savivaldybės, kurioje apsistojo, švietimo padalinį. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taikomas individualus adaptacinis laikotarpis, kuris priklauso nuo vaiko emocinės būsenos. Vaikai gali mokytis klasėse kartu su kitais bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse. Atvykę mokiniai gali nuotoliniu būdu jungtis prie Ukrainos mokyklų ar bendro portalo ir mokytis pagal ukrainiečių programą.

Praėjusią savaitę palengvintos mokytojų iš Ukrainos įsidarbinimo galimybės Lietuvos mokyklose: nebetaikomas reikalavimas iš karto mokėti lietuvių kalbą. Ukrainiečių vaikus Lietuvoje jie galės mokyti ukrainiečių kalbos, literatūros, istorijos, kitų dalykų.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite