Ukrainos pabėgėlių švietimo reikmėms valstybė papildomai skiria 3,7 mln. eurų

Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.

Vaikų ugdymui

Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal.

300 tūkst. eurų numatyti vaikų ukrainiečių kalbos, pilietiškumo ugdymui bei vasaros stovyklų veikloms. Siekiant bendrojo ugdymo programose besimokantiems vaikams užtikrinti neformaliojo švietimo veiklas vasaros atostogų metu, planuojama organizuoti ir valstybės biudžeto lėšomis padengti vasaros stovyklas maždaug tūkstančiui iš Ukrainos atvykusių mokinių.

Ukrainos kalbos ir pilietiškumo ugdymui, kuris reikalingas atvykusioms šeimoms, siekiančioms po kurio laiko grįžti į tėvynę, planuojama kartu su ukrainiečių bendruomenėmis organizuoti savaitgalio mokyklėles.

Valstybė taip pat numato finansuoti pedagogų asociacijų projektus, skirtus Ukrainos vaikų lietuvių kalbos įgūdžiams ugdyti bei emocinei, psichologinei pagalbai teikti, mokytojų konsultacijoms. Planuojama pritraukti ir nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų atvykusiems mokiniams mokyklose atlikti jiems paskiriamas užduotis, organizuoti veiklą visos dienos grupėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei padėti atlikti paskirtus namų darbus po pamokų, esant poreikiui organizuoti vaikų užimtumo veiklas. Šioms priemonėms numatyta 90 tūkst. eurų.

Suaugusiųjų integracijai

790 tūkst. eurų bus skiriama suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti. Taip siekiama  užtikrinti sėkmingą suaugusiųjų integraciją Lietuvoje bei sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.

Taip pat suplanuotos pirminės lėšos – 360 tūkst. eurų – Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių Ukrainos karo pabėgėlių bazinėms stipendijoms. Tai lėšos atvykusių studentų pagrindiniams pragyvenimo poreikiams padengti bei studijų reikmėms naudojamoms priemonėms įsigyti.

Artimiausioje ateityje numatoma iš dalies kompensuoti ir studijų kainą bei pasidalinti finansine našta, kuri kyla aukštosioms mokykloms netaikant mokesčio už studijas Ukrainos studentams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiks papildomą prašymą skirti dar 1,32 mln. eurų išmokoms studentams ir dalinai padengti studijų kainą.

Vyriausybė tokį paramos paketą formuoja maždaug 700 Ukrainos studentų, tačiau šis skaičius nėra galutinis – kilus poreikiui, jis bus peržiūrimas.

Valstybė taip pat ketina skirti 1 mln. eurų Ukrainos mokslininkų grantams ir steigs fondą „Parama Ukrainos mokslui“. Fondo dotacijas sudarys viešojo ir privataus sektoriaus lėšos.

Darželiuose 4100 iš Ukrainos atvykusių vaikų

Kovo 22 d. duomenimis, Lietuvos darželiai ir mokyklos jau yra priėmę 4100 iš Ukrainos atvykusių vaikų, aukštosios mokyklos – apie 200 studentų.

Ukrainiečių vaikai gali būti priimami į visas Lietuvos mokyklas, kuriose yra vietų. Dėl priėmimo tėvai (globėjai) gali kreiptis tiesiai į mokyklą arba savivaldybės, kurioje apsistojo, švietimo padalinį. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taikomas individualus adaptacinis laikotarpis, kuris priklauso nuo vaiko emocinės būsenos. Vaikai gali mokytis klasėse kartu su kitais bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse. Atvykę mokiniai gali nuotoliniu būdu jungtis prie Ukrainos mokyklų ar bendro portalo ir mokytis pagal ukrainiečių programą.

Praėjusią savaitę palengvintos mokytojų iš Ukrainos įsidarbinimo galimybės Lietuvos mokyklose: nebetaikomas reikalavimas iš karto mokėti lietuvių kalbą. Ukrainiečių vaikus Lietuvoje jie galės mokyti ukrainiečių kalbos, literatūros, istorijos, kitų dalykų.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite