Tylos minute pagerbė teroro aukas Paryžiuje

Penktadienio vakarą Paryžiaus centre įvyko koordinuoti teroristų išpuoliai. Šių išpuolių aukomis tapo koncerte ir kitose populiariose vietose laiką leidę paryžiečiai bei iš 25 šalių atvykę turistai. Dauguma žuvusių, nukentėjusių – jauni žmonės, studentai.

Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai, kaip ir daugelis kitų pasaulio gyventojų, teroro aukas pagerbė tylos minute.

Teigiama, kad kruvinų išpuolių metu žuvo 129 žmonės, 250 sužeista. Atsakomybę už išpuolius prisiėmė teroristinė grupuotė, pasivadinusi „Islamo valstybe“.
Lietuvos vyriausybės sprendimu pirmadienį 13.00 val. (12.00 val. Paryžiaus laiku) Lietuvos žmonės buvo raginami tylos minute pagerbti teroro išpuolio Paryžiuje aukas.
Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė sakė, kad jau ryte į gimnaziją susirinkusiems moksleiviams per gimnazijos radiją buvo pranešta apie terorą Prancūzijoje ir Lietuvos vyriausybės sprendimą tylos minute pagerbti teroro aukas.
Nuskambėjus skambučiui į ketvirtąją pamoką gimnazijos direktorė Laima Spirgienė per vietinį radiją pranešė Vyriausybės sprendimą tylos minute pagerbti teroro aukas Prancūzijoje. Minutei nutilo visa gimnazija.
Lietuvių kalbos mokytoja Lina Liepinienė su pirmokais buvo pasiruošusi kalbėti apie samprotavimo rašinio klaidų analizę ir taisymą. Samprotavimo rašiniuose gimnazistai rašė, kad lietuvių liaudies pasakos moko vertybių: meilės, draugystės, darbštumo, pasiaukojimo. Po tylos minutės visose pamokose vyko diskusijos.
Istorikas Algirdas Gečas gimnazijos trečiokams pasakojo, kad visą savaitgalį namuose su savo artimaisiais kalbėjo apie teroro išpuolį, klausėsi žinių, diskusijų televizijos laidose, sekė spaudą. Diskusijai pakvietė ir trečiokus, prašė išsakyti savo nuomonę, kaip stabdyti terorą, ar tai galima sieti su migrantų antplūdžiu į Europą.
Neseniai iš Vokietijos grįžęs gimnazistas Paulius sakė matęs migrantų riaušes. Ir kiti gimnazistai mano, kad tarp karo pabėgėlių iš Sirijos gali būti ekstremistų, kad jau pradžioje buvo padaryta klaidų, o pabėgėlių antplūdis nesibaigia…

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite