Tyliosios muzikos koncertas

Saulėtas, bet šaltas vakaras masino vykti į Švėkšną, kur, anot pačių švėkšniškių, vyksta tokie dalykai, kurių nebūna niekur kitur… Šįkart ant tvenkinio kranto vyko „Tyliosios muzikos“ koncertas.
Poezijos ir muzikos gerbėjai rinkosi prie Kalės tvenkinio, o kitoje gatvės pusėje, „Viesulo“ kavinėje puotavo vestuvininkai, fotografavosi prie parko teritorijoje esančio kito tvenkinio, iš kurio salos žvelgia medžioklės deivė Diana.
Tiesa, parke yra dar vienas tvenkinys – abu jie užtvenkti ant Šalnos, kuri įteka į Švėkšnalę, senovėje vadintą Švėkšna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kalės tvenkinys radosi XVII a., kai Švėkšnalės intakas Šalna buvo užtvenkta užu kelio į Švėkšną nuo Vilkėno pusės. Pasak švėkšniškės Violetos Astrauskienės, tvenkinys buvęs pavadintas Kalės vardu, mat jame, manoma, nuskendo mylima grafienės kalytė.
Netradiciniam vakarui buvo parengta netradicinė fotografijų paroda. Prie tvenkinio ant medžių pakabintas fotografijas plaikstė vėjas. Nuotraukų autoriai – Švėkšnos fotografai Danutė Gailiūnienė, Vytautas Marcinkevičius ir Stasys Rauktys, įamžinę tvenkinio savastį įvairiais metų laikais. Fotografijos priminė, kaip Kalės tvenkinys atrodė anksčiau, kai čia plaukiodavo gulbės. Kasmet prastėjanti Kalės tvenkinio ekologinė būklė kelia nerimą.
Greta tvenkinio gyvenantis Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas jau trečią kartą surengė „Tyliosios muzikos“ vakarą ant tvenkinio kranto.
Išmaniai tvarkoma Didžiūnų sodyba vienu galu remiasi į Kalės tvenkinį. V. Didžiūno padarytas lieptas po senuoju gluosniu ir šįkart tapo scena muzikantams. Į tvenkinio vidurį atplukdytas Švėkšnos „Saulės“ gimnazistų iš šiaudų surištas baltiškas Saulės simbolis kvietė klausytis gamtos ir muzikos dermės.
„Tyliosios muzikos“ vakaro klausytojai įsitaisė ant atsineštų kėdžių ar tiesiog ant žolės saulės nutviekstame tvenkinio krante. Muzika sklido iš ano tvenkinio kranto. Muzikinius kūrinius saksofonu atliko Šilutės meno mokyklos saksofonininkai Justina Pleikytė ir Jovaras Damanskis, jiems pritarė fortepijono mokytoja Žydrė Adomaitienė, skambėjo mokyklos akordeonininkų ansamblio (mokytoja Loreta Kabanova) melodijos, vokalistės Vygailės Vilčiauskaitės bei jos mamos Sonatos ir mokytojos Dalios Merkuševos iš Žemaičių Naumiesčio atliekamos dainos.
Savo kūrybos eiles skaitė švėkšniškės Danguolė Jančauskienė ir Violeta Astrauskienė. Štai pastarosios eilėraštis „Gimimas“:

Saksofono garsai skriejo į kitą Kalės tvenkinio krantą.

Tylumos ir
tamsos karalienė
laiko apglėbusi Žemę…
Ateinu, ateinu
aš iš ten,–
iš tamsos, iš didelės paslapties,
išnirsiu mažutėle
paslaptim…
Prašau, tik nusišypsok
man akimis, kad tamsa ir
tyla trumpam
tarp mūsų
ištirptų…

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, žavėdamasi koncertu netradicinėje erdvėje, renginio organizatoriams ir dalyviams teikė padėkos raštus ir gėlių žiedus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis po koncerto tarstelėjo, kad sutvarkius tvenkinį ant vandens gal laiveliuose galėtų vykti ir daugiau muzikinių renginių, tačiau Kalės tvenkinys priklauso grafų Pliaterių dvarui. Dvaro reikalais rūpinosi šviesios atminties Donatas Lapienis. Garbaus amžiaus grafienė Felicija Laimė Broel Pliaterienė senokai čia bebuvo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Taip pat skaitykite