Tyliosios muzikos koncertas

Saulėtas, bet šaltas vakaras masino vykti į Švėkšną, kur, anot pačių švėkšniškių, vyksta tokie dalykai, kurių nebūna niekur kitur… Šįkart ant tvenkinio kranto vyko „Tyliosios muzikos“ koncertas.
Poezijos ir muzikos gerbėjai rinkosi prie Kalės tvenkinio, o kitoje gatvės pusėje, „Viesulo“ kavinėje puotavo vestuvininkai, fotografavosi prie parko teritorijoje esančio kito tvenkinio, iš kurio salos žvelgia medžioklės deivė Diana.
Tiesa, parke yra dar vienas tvenkinys – abu jie užtvenkti ant Šalnos, kuri įteka į Švėkšnalę, senovėje vadintą Švėkšna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kalės tvenkinys radosi XVII a., kai Švėkšnalės intakas Šalna buvo užtvenkta užu kelio į Švėkšną nuo Vilkėno pusės. Pasak švėkšniškės Violetos Astrauskienės, tvenkinys buvęs pavadintas Kalės vardu, mat jame, manoma, nuskendo mylima grafienės kalytė.
Netradiciniam vakarui buvo parengta netradicinė fotografijų paroda. Prie tvenkinio ant medžių pakabintas fotografijas plaikstė vėjas. Nuotraukų autoriai – Švėkšnos fotografai Danutė Gailiūnienė, Vytautas Marcinkevičius ir Stasys Rauktys, įamžinę tvenkinio savastį įvairiais metų laikais. Fotografijos priminė, kaip Kalės tvenkinys atrodė anksčiau, kai čia plaukiodavo gulbės. Kasmet prastėjanti Kalės tvenkinio ekologinė būklė kelia nerimą.
Greta tvenkinio gyvenantis Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas jau trečią kartą surengė „Tyliosios muzikos“ vakarą ant tvenkinio kranto.
Išmaniai tvarkoma Didžiūnų sodyba vienu galu remiasi į Kalės tvenkinį. V. Didžiūno padarytas lieptas po senuoju gluosniu ir šįkart tapo scena muzikantams. Į tvenkinio vidurį atplukdytas Švėkšnos „Saulės“ gimnazistų iš šiaudų surištas baltiškas Saulės simbolis kvietė klausytis gamtos ir muzikos dermės.
„Tyliosios muzikos“ vakaro klausytojai įsitaisė ant atsineštų kėdžių ar tiesiog ant žolės saulės nutviekstame tvenkinio krante. Muzika sklido iš ano tvenkinio kranto. Muzikinius kūrinius saksofonu atliko Šilutės meno mokyklos saksofonininkai Justina Pleikytė ir Jovaras Damanskis, jiems pritarė fortepijono mokytoja Žydrė Adomaitienė, skambėjo mokyklos akordeonininkų ansamblio (mokytoja Loreta Kabanova) melodijos, vokalistės Vygailės Vilčiauskaitės bei jos mamos Sonatos ir mokytojos Dalios Merkuševos iš Žemaičių Naumiesčio atliekamos dainos.
Savo kūrybos eiles skaitė švėkšniškės Danguolė Jančauskienė ir Violeta Astrauskienė. Štai pastarosios eilėraštis „Gimimas“:

Saksofono garsai skriejo į kitą Kalės tvenkinio krantą.

Tylumos ir
tamsos karalienė
laiko apglėbusi Žemę…
Ateinu, ateinu
aš iš ten,–
iš tamsos, iš didelės paslapties,
išnirsiu mažutėle
paslaptim…
Prašau, tik nusišypsok
man akimis, kad tamsa ir
tyla trumpam
tarp mūsų
ištirptų…

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, žavėdamasi koncertu netradicinėje erdvėje, renginio organizatoriams ir dalyviams teikė padėkos raštus ir gėlių žiedus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis po koncerto tarstelėjo, kad sutvarkius tvenkinį ant vandens gal laiveliuose galėtų vykti ir daugiau muzikinių renginių, tačiau Kalės tvenkinys priklauso grafų Pliaterių dvarui. Dvaro reikalais rūpinosi šviesios atminties Donatas Lapienis. Garbaus amžiaus grafienė Felicija Laimė Broel Pliaterienė senokai čia bebuvo.

Hits: 29

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite