Tyliosios muzikos koncertas

Saulėtas, bet šaltas vakaras masino vykti į Švėkšną, kur, anot pačių švėkšniškių, vyksta tokie dalykai, kurių nebūna niekur kitur… Šįkart ant tvenkinio kranto vyko „Tyliosios muzikos“ koncertas.
Poezijos ir muzikos gerbėjai rinkosi prie Kalės tvenkinio, o kitoje gatvės pusėje, „Viesulo“ kavinėje puotavo vestuvininkai, fotografavosi prie parko teritorijoje esančio kito tvenkinio, iš kurio salos žvelgia medžioklės deivė Diana.
Tiesa, parke yra dar vienas tvenkinys – abu jie užtvenkti ant Šalnos, kuri įteka į Švėkšnalę, senovėje vadintą Švėkšna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kalės tvenkinys radosi XVII a., kai Švėkšnalės intakas Šalna buvo užtvenkta užu kelio į Švėkšną nuo Vilkėno pusės. Pasak švėkšniškės Violetos Astrauskienės, tvenkinys buvęs pavadintas Kalės vardu, mat jame, manoma, nuskendo mylima grafienės kalytė.
Netradiciniam vakarui buvo parengta netradicinė fotografijų paroda. Prie tvenkinio ant medžių pakabintas fotografijas plaikstė vėjas. Nuotraukų autoriai – Švėkšnos fotografai Danutė Gailiūnienė, Vytautas Marcinkevičius ir Stasys Rauktys, įamžinę tvenkinio savastį įvairiais metų laikais. Fotografijos priminė, kaip Kalės tvenkinys atrodė anksčiau, kai čia plaukiodavo gulbės. Kasmet prastėjanti Kalės tvenkinio ekologinė būklė kelia nerimą.
Greta tvenkinio gyvenantis Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas jau trečią kartą surengė „Tyliosios muzikos“ vakarą ant tvenkinio kranto.
Išmaniai tvarkoma Didžiūnų sodyba vienu galu remiasi į Kalės tvenkinį. V. Didžiūno padarytas lieptas po senuoju gluosniu ir šįkart tapo scena muzikantams. Į tvenkinio vidurį atplukdytas Švėkšnos „Saulės“ gimnazistų iš šiaudų surištas baltiškas Saulės simbolis kvietė klausytis gamtos ir muzikos dermės.
„Tyliosios muzikos“ vakaro klausytojai įsitaisė ant atsineštų kėdžių ar tiesiog ant žolės saulės nutviekstame tvenkinio krante. Muzika sklido iš ano tvenkinio kranto. Muzikinius kūrinius saksofonu atliko Šilutės meno mokyklos saksofonininkai Justina Pleikytė ir Jovaras Damanskis, jiems pritarė fortepijono mokytoja Žydrė Adomaitienė, skambėjo mokyklos akordeonininkų ansamblio (mokytoja Loreta Kabanova) melodijos, vokalistės Vygailės Vilčiauskaitės bei jos mamos Sonatos ir mokytojos Dalios Merkuševos iš Žemaičių Naumiesčio atliekamos dainos.
Savo kūrybos eiles skaitė švėkšniškės Danguolė Jančauskienė ir Violeta Astrauskienė. Štai pastarosios eilėraštis „Gimimas“:

Saksofono garsai skriejo į kitą Kalės tvenkinio krantą.

Tylumos ir
tamsos karalienė
laiko apglėbusi Žemę…
Ateinu, ateinu
aš iš ten,–
iš tamsos, iš didelės paslapties,
išnirsiu mažutėle
paslaptim…
Prašau, tik nusišypsok
man akimis, kad tamsa ir
tyla trumpam
tarp mūsų
ištirptų…

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, žavėdamasi koncertu netradicinėje erdvėje, renginio organizatoriams ir dalyviams teikė padėkos raštus ir gėlių žiedus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis po koncerto tarstelėjo, kad sutvarkius tvenkinį ant vandens gal laiveliuose galėtų vykti ir daugiau muzikinių renginių, tačiau Kalės tvenkinys priklauso grafų Pliaterių dvarui. Dvaro reikalais rūpinosi šviesios atminties Donatas Lapienis. Garbaus amžiaus grafienė Felicija Laimė Broel Pliaterienė senokai čia bebuvo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite