Tuštėjančio kaimo grynuoliai

Gimę ir augę kaime nesižavi gyvenimu mieste, neieško didesnio uždarbio užsieniuose, savo gyvenimo pamatus stato gimtinėje. „Mieste uždustume“, – atvirai kalba Balčiuose gyvenantys Rasa ir Jonas Erciai, į miestą važiuojantys tik pasisvečiuoti, į koncertą, papramogauti.

Balčių kaimo gyventojai Jonas ir Rasa Erciai su sūnumis Aurimu ir Laurynu. Nuotraukoje trūksta tik dukros gimnazistės Gabrielės, laisvalaikį skiriančios visuomeninei veiklai, muzikai.

Susitelkusi bendruomenė
Aktyvi ir susitelkusi yra Balčių kaimo bendruomenė „Kivylių žiburiai“, kuriai vadovauja pirmininkė Kristina Užpelkienė. Kaip ir bet kuri šeima, bendruomenė pirmiausia pasirūpino savo namais. Gavusi projektinių lėšų, įsirengė bendruomenės namus. Pernai prie bendruomenės namų buvo įrengta poilsio aikštelė šeimai: medinės supynės, lipynės, suoleliai. Aikštelei rengti iš Žemės ūkio ministerijos gauta 25 tūkst. Lt.
Nuo 2009 m. gyvuojanti bendruomenė yra įgyvendinusi 5 projektus, tačiau turi ir daugiau sumanymų. Norėtų turėti lauko virtuvėlę, kuri praverstų įvairioms vasaros šventėms. Nors šio sumanymo įgyvendinti kol kas nepavyko, bendruomenės nariai nenuleidžia rankų – paramos tikisi sulaukti.
Bendruomenės pažiba – aktyvūs, visuomeniški čionykščiai žmonės, kaime likęs gyventi jaunimas. Liūdina, kad važiuojant kai kuriomis Balčių kaimo gatvelėmis ant pirštų gali suskaičiuoti namus, iš kurių kaminų dar rūksta dūmas…
Ir džiaugsme, ir liūdesy
Bendruomenė susitelkia per šventes bei liūdi dėl skaudžių nelaimių, netekčių. Prieš savaitę skaudi netektis įsibrovė į bendruomenės pirmininkės namus. Po ilgos ligos Anapilin iškeliavo jos vyras ir artimiausias pagalbininkas, pirmas skubėdavęs tvarkyti bendruomenės namų aplinką, rūpintis kitais reikalais. Dėl skaudaus praradimo savyje spausdama ašaras, bendruomenės pirmininkė Kristina Užpelkienė mielai pasakoja apie gražias kaimo šeimas. Pakviečia apsilankyti vienoje iš tokių.
Rasa ir Jonas Erciai
Rasa ir Jonas Erciai gyvena Medžiotojų gatvėje. Artimiausi jų kaimynai Jono brolio Alvydo šeima tiesiog ranka pasiekiama. Jonas atvirauja, kad su broliu Alvydu sieja artimiausi ryšiai: balandžio mėnesį gimusius brolius skiria tik vieneri metai. Kai sovietiniais ūkio laikais vairuotojais dirbusiems broliams pasiūlė gyventi prestižiniuose tuo metu alytnamiuose, Jonas ir Alvydas pareiškė įsikursią tik greta vienas kito.
Jie ir į žmonas paėmė seseris. Įsiterpdama K. Užpelkienė prisimena: „Simboliška – Rasos ir Jono tėvų šeimos gyveno daugiabutyje viena priešais kitą. Nenuostabu, kad vienas kitą nusižiūrėjo“.
Atitarnavęs kariuomenėje ir sugrįžęs į gimtinę, Jonas atšokęs brolio vestuves ir ilgai nelaukęs pats su Rasa sukūrė šeimą. Dirbo vairuotoju. Jonas, brolis Alvydas ir dar vienas draugas buvo vertinami kaip darbščiausi ūkio vairuotojai.
Nepriklausomybės metais atgavę žemės nuosavybę, ėmėsi su tėvu ūkininkauti, vėliau ūkį įregistravo savo vardu. Nusipirkęs apleistas fermas nuolat jas tvarkė. Modernizavo savo valdas gavęs ES paramą.
Ūkininkas fermoje laiko per 100 galvijų, tarp kurių apie 40 telyčių, pusšimtis melžiamų karvių. Iš bandos per mėnesį primelžia per 20 tonų pieno. Ilgą laiką karves melžė patys, dabar samdo melžėją. Tiesa, rasti gerą darbuotoją nebuvo lengva. Pasitaikė, kad 700 litrų pieno išleido į kanalizaciją… Ūkininkas pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. Už litrą pieno gauna po 70 centų. Nedaug, tačiau jau dabar yra informuotas, kad nuo vasario gaus dar mažiau.
Brolis Alvydas specializuojasi augalininkystėje, kasmet per 100 ha užsėja kviečiais, rapsais, avižomis, kitais javais. Pernai užderėjo puikus derlius, apmaudu, kad grūdus teko parduoti nedidelėmis kainomis. Grūdus veža į Tauragę. Broliai visus darbus dirba kartu: rūpinasi technika, sėja, kulia, šienauja. Nudirbę savus darbus mielai talkina kaimynams.
Medžiotojai – Medžiotojų gatvėje
Medžiotojų vardą gavusioje gatvėje dauguma gyventojų yra medžiotojai. Pasak Jono Erciaus, medžiotojas buvo jo tėvas, tris dešimtmečius medžioja brolis Alvydas, jis pats medžiotojų būrelio narys yra jau du dešimtmečius. Medžioklė jam suteikia naujų jėgų. Pasivaikščiojęs po mišką su naujomis jėgomis kimba į ūkio darbus. Šiuo pomėgiu sudomino ir sūnų Lauryną. Vyresnysis sūnus Aurimas labiau domisi technika.
Kitas Jono pomėgis – sportas. Žiemos vakarais važiuoja į Vainuto gimnazijos sporto salę žaisti krepšinio. Pamėtyti į krepšį kartu su tėvu neatsisako ir sūnus Laurynas. Neretai pritrūksta žaidėjų. Jonas stebisi, kad jaunimas nesinaudoja puikiomis sąlygomis pasportuoti. Pamena, kad anksčiau jo amžiaus vaikinai žiemą žaisdavo ledo ritulį, slidinėdavo. Negi dabar jaunimas tik prie kompiuterių bežaidžia?..
Dovanų – žirgas
Anksčiau Lietuvos ūkininko kieme pagrindinis visų darbų talkininkas buvo arklys. Ir Jono Erciaus ūkyje yra, tačiau ne arklys. Žirgą 50-mečio proga padovanoję artimieji ir draugai įgyvendino jo ilgai puoselėtą svajonę. Arklius mylėjo nuo pat vaikystės. Eidavo kartu su močiute, gyvenusia Skiržemės kaime, šerti arklį. Ir dabar ūkininkaudamas randa laiko ir važiuoja į žirgų konkūrus. Šiuo pomėgiu užkrėtė šeimą, draugus.
Dovanotas žirgas Bosca reikalauja dėmesio. Kasdien valo ir šukuoja kailį, prajodinėja. Bosca ypač mėgsta morkas, tačiau pašaru nėra labai lepinama, nes mažai judėdama gali greitai priaugti svorio. Bosca ypač mėgsta draugiją, yra jautri, todėl, pasak ūkininko, jei neturi laiko, geriau prie žirgo neik. Jodinėti ant žirgo bandė žmona Rasa, dukra Gabrielė.
Pernai bendruomenės šventėje Jonas Ercius organizavo pirmąsias žirgų konkūro varžybas. Dėl geriausio raitelio vardo varžytis atvyko raiteliai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Pats varžybų organizatorius dalyvauti nesiryžo, tačiau ką gali žinoti, gal šiemet vėl pavyks surengti tokias varžybas ir jose dalyvauti.
Apie puikių emocijų kupiną šventę Balčių ir aplinkinių kaimų žmonės ilgai kalbėjo. Žiūrovų būtų buvę ir iš toliau, ir daugiau, tačiau organizatoriams pritrūko laiko apie tai informuoti.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 175

8 komentarai

  • Ačiū

    Įdomu. Skaityčiau ir skaityčiau panašius rašinius. Išties daug įdomiu zmonių yra. bet laikraščiai labiau griebiasi kriminalo, tarsi tai skaidrintų mūsų gyvenimą. Kai daugiau gerumo, ir gyvenimas tampa sviesesnis.

  • lione

    Teisingai, rašykite, labai laukiam tokiu straipsniu. o tai vis rietenos, skandalai. atrodo, kad tam Šilutės krašte nieko daugiua ir nėra, tik dega, žūsta, vienas kitam akis dumia.

  • Jonas

    Džiaugiuosi savo ( Žygaičiai) kaimynais, jų turiningu gyvenimu. Linkiu visapusiškos sėkmės,
    o bendravardžiui pavydžiu gražaus žirgo.

  • kaimynas

    Keista kad uzpelkiene savo nuotraukos neisidejo

  • kaimynas

    Keista kad uzpelkiene ne savo foto idejo

  • komentuoja negrynuoliai :D

    uzuodziu ”pirmininkes”lindima i sikna 😀

  • Moteris

    Užsivedėte su savo tarpusavio sąskaitomis. Galėtumėte patylėti ir negadinti nuotaikos nei mums, kurie džiugiai paskaitėme ir linkime šiems žmonėms tik gero, nei šiai pagarbos vertai šeimai. Tiesiog piktavaliai pasitraukite nuo kompiuterio ir užtilkite. Jums tik duok pavardę, o š… užkrausite kiek galėsite. Bjauriuosi tokiais lietuviais.

  • silutiskis

    visada sakiau ir sakysiu, kad paprastų, bet neprastų žmonių gyvenimas yra tai ką mes galime priešpastatyti globalizacijai…:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite