„Tilžės akto“ signatarams atminti

Šeštadienį Bitėnų kapinių ramybę drumstė susirinkusių svečių šurmulys. Krašto praeičiai neabejingi žmonės atvyko paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo ir Mažosios Lietuvos dieną. Iškilmingoje aplinkoje pristatyti du kenotafai, skirti „Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui, kurio namuose buvo pasirašytas minėtasis aktas.

Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis priminė „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai.

 

Ypatinga diena
Tie kenotafai – tai simboliniai mediniai paminklai, skirti pagerbti mirusiems asmenims, kurie palaidoti kitoje vietoje arba jų kapų vieta nėra žinoma. Kenotafai Bitėnų kapinaitėse atsirado Pagėgių savivaldybės administracijos ir Mažosios Lietuvos puoselėtojų Marijos ir Martyno Purvinų rūpesčiu. Kapinaičių pradžioje ta pačia intencija įrengti du suoleliai protėvių žemės šviesuoliams Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Pasak Purvinų, suolelių garbiesiems protėviams atsiras ir daugiau.
Pagėgių kultūros centro darbuotojų organizuotas minėjimas prasidėjo įžiebiant žvakutes kiekvieno garbaus šviesuolio ir Lietuvos patrioto, supratusio Lietuvos sujungimo svarbą, garbei. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus šios ypatingos dienos proga ir kvietė susimąstyti: „Kas būtų šiandien su mumis ir su mūsų istorine prūsų žeme, kuo būtume mes, nebūdami Lietuvos sudėtyje?!“
Po žiedelį ant visai Lietuvai nusipelniusių šviesuolių kapų padėjo Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Lietuvos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės atstovas Sigitas Šamborskis, laikraščio „Voruta“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, Vydūno draugijos atstovas Tomas Stanikas ir kiti garbingi svečiai.
Šventėje, kaip ir daugelyje kitų renginių, dalyvavo jaunieji šauliai, vadovaujami nenuilstančio jų vado Algio Saročkos.

M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė Valterio Didžio anūkui Martynui įteikė padėką ir pasidžiaugė jo atvykimu.

Atvyko iš Australijos
Renginio staigmena tapo pirmą kartą Lietuvą aplankęs ir šiame minėjime dalyvavęs jauniausio „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas, atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę Tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas taip pat padėjo simbolinį žiedelį ant garbingojo senelio kapo.

„Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui skirti kenotafai.

Po oficialiosios dalies renginys persikėlė į Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejų, kur svečiai klausėsi direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pranešimo apie „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai. Padedama vyriausiosios muziejaus fondų saugotojos Linos Vasiliauskaitės, kuri išsamiai papasakojo apie muziejaus eksponatus, jų patekimo į muziejų kelius ir būdus, Direktorė supažindino su nauju muziejaus veiklos akcentu. Tai turėtų tapti tradicija – „Tilžės akto“ pasirašymo dieną minėti ir muziejininkų padėkos dieną: supažindinama su per metus muziejaus fondus papildžiusiais eksponatais, kurių, beje, šiemet gauta per 200, padėkojama gausiausiai dovanojusiems asmenims ir organizacijoms.
Gausiai susirinkusius šventės dalyvius nudžiugino Klaipėdos dramos teatro aktorių „Kalėdinė impresija“, nukėlusi klausytojus į vaikystės pasakų šalį ir pakvietusi nepamiršti svajoti, „kad ir kokie suaugę būtume“.
Išskirtinis šventės akcentas, tikros, nesuvaidintos meilės Lietuvai apraiška –patriotiškojo „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūko Martyno atvykimas iš tolimosios Australijos ir jo nuoširdus susirinkusiųjų pasveikinimas gražia taisyklinga lietuviška tartimi.

Pamario inf.

Vienas komentaras

  • Edita

    Žmonės, kurie dėjo savo parašą po aktu, kuris bylojo apie M.Lietuvos prijungimą prie Didžiosios, rizikavo savo šeimos gerove, o kai kurie iš jų skaudžiai nukentėjo. Jų pagerbimas yra būtinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite