„Tilžės akto“ signatarams atminti

Šeštadienį Bitėnų kapinių ramybę drumstė susirinkusių svečių šurmulys. Krašto praeičiai neabejingi žmonės atvyko paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo ir Mažosios Lietuvos dieną. Iškilmingoje aplinkoje pristatyti du kenotafai, skirti „Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui, kurio namuose buvo pasirašytas minėtasis aktas.

Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis priminė „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai.

 

Ypatinga diena
Tie kenotafai – tai simboliniai mediniai paminklai, skirti pagerbti mirusiems asmenims, kurie palaidoti kitoje vietoje arba jų kapų vieta nėra žinoma. Kenotafai Bitėnų kapinaitėse atsirado Pagėgių savivaldybės administracijos ir Mažosios Lietuvos puoselėtojų Marijos ir Martyno Purvinų rūpesčiu. Kapinaičių pradžioje ta pačia intencija įrengti du suoleliai protėvių žemės šviesuoliams Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Pasak Purvinų, suolelių garbiesiems protėviams atsiras ir daugiau.
Pagėgių kultūros centro darbuotojų organizuotas minėjimas prasidėjo įžiebiant žvakutes kiekvieno garbaus šviesuolio ir Lietuvos patrioto, supratusio Lietuvos sujungimo svarbą, garbei. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus šios ypatingos dienos proga ir kvietė susimąstyti: „Kas būtų šiandien su mumis ir su mūsų istorine prūsų žeme, kuo būtume mes, nebūdami Lietuvos sudėtyje?!“
Po žiedelį ant visai Lietuvai nusipelniusių šviesuolių kapų padėjo Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Lietuvos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės atstovas Sigitas Šamborskis, laikraščio „Voruta“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, Vydūno draugijos atstovas Tomas Stanikas ir kiti garbingi svečiai.
Šventėje, kaip ir daugelyje kitų renginių, dalyvavo jaunieji šauliai, vadovaujami nenuilstančio jų vado Algio Saročkos.

M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė Valterio Didžio anūkui Martynui įteikė padėką ir pasidžiaugė jo atvykimu.

Atvyko iš Australijos
Renginio staigmena tapo pirmą kartą Lietuvą aplankęs ir šiame minėjime dalyvavęs jauniausio „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas, atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę Tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas taip pat padėjo simbolinį žiedelį ant garbingojo senelio kapo.

„Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui skirti kenotafai.

Po oficialiosios dalies renginys persikėlė į Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejų, kur svečiai klausėsi direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pranešimo apie „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai. Padedama vyriausiosios muziejaus fondų saugotojos Linos Vasiliauskaitės, kuri išsamiai papasakojo apie muziejaus eksponatus, jų patekimo į muziejų kelius ir būdus, Direktorė supažindino su nauju muziejaus veiklos akcentu. Tai turėtų tapti tradicija – „Tilžės akto“ pasirašymo dieną minėti ir muziejininkų padėkos dieną: supažindinama su per metus muziejaus fondus papildžiusiais eksponatais, kurių, beje, šiemet gauta per 200, padėkojama gausiausiai dovanojusiems asmenims ir organizacijoms.
Gausiai susirinkusius šventės dalyvius nudžiugino Klaipėdos dramos teatro aktorių „Kalėdinė impresija“, nukėlusi klausytojus į vaikystės pasakų šalį ir pakvietusi nepamiršti svajoti, „kad ir kokie suaugę būtume“.
Išskirtinis šventės akcentas, tikros, nesuvaidintos meilės Lietuvai apraiška –patriotiškojo „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūko Martyno atvykimas iš tolimosios Australijos ir jo nuoširdus susirinkusiųjų pasveikinimas gražia taisyklinga lietuviška tartimi.

Pamario inf.

Vienas komentaras

  • Edita

    Žmonės, kurie dėjo savo parašą po aktu, kuris bylojo apie M.Lietuvos prijungimą prie Didžiosios, rizikavo savo šeimos gerove, o kai kurie iš jų skaudžiai nukentėjo. Jų pagerbimas yra būtinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite