Šeštadienį Bitėnų kapinių ramybę drumstė susirinkusių svečių šurmulys. Krašto praeičiai neabejingi žmonės atvyko paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo ir Mažosios Lietuvos dieną. Iškilmingoje aplinkoje pristatyti du kenotafai, skirti „Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui, kurio namuose buvo pasirašytas minėtasis aktas.

Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis priminė „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai.

Ypatinga diena
Tie kenotafai – tai simboliniai mediniai paminklai, skirti pagerbti mirusiems asmenims, kurie palaidoti kitoje vietoje arba jų kapų vieta nėra žinoma. Kenotafai Bitėnų kapinaitėse atsirado Pagėgių savivaldybės administracijos ir Mažosios Lietuvos puoselėtojų Marijos ir Martyno Purvinų rūpesčiu. Kapinaičių pradžioje ta pačia intencija įrengti du suoleliai protėvių žemės šviesuoliams Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Pasak Purvinų, suolelių garbiesiems protėviams atsiras ir daugiau.
Pagėgių kultūros centro darbuotojų organizuotas minėjimas prasidėjo įžiebiant žvakutes kiekvieno garbaus šviesuolio ir Lietuvos patrioto, supratusio Lietuvos sujungimo svarbą, garbei. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus šios ypatingos dienos proga ir kvietė susimąstyti: „Kas būtų šiandien su mumis ir su mūsų istorine prūsų žeme, kuo būtume mes, nebūdami Lietuvos sudėtyje?!“
Po žiedelį ant visai Lietuvai nusipelniusių šviesuolių kapų padėjo Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Lietuvos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės atstovas Sigitas Šamborskis, laikraščio „Voruta“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, Vydūno draugijos atstovas Tomas Stanikas ir kiti garbingi svečiai.
Šventėje, kaip ir daugelyje kitų renginių, dalyvavo jaunieji šauliai, vadovaujami nenuilstančio jų vado Algio Saročkos.

M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė Valterio Didžio anūkui Martynui įteikė padėką ir pasidžiaugė jo atvykimu.

Atvyko iš Australijos
Renginio staigmena tapo pirmą kartą Lietuvą aplankęs ir šiame minėjime dalyvavęs jauniausio „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas, atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę Tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas taip pat padėjo simbolinį žiedelį ant garbingojo senelio kapo.

„Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui skirti kenotafai.

Po oficialiosios dalies renginys persikėlė į Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejų, kur svečiai klausėsi direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pranešimo apie „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai. Padedama vyriausiosios muziejaus fondų saugotojos Linos Vasiliauskaitės, kuri išsamiai papasakojo apie muziejaus eksponatus, jų patekimo į muziejų kelius ir būdus, Direktorė supažindino su nauju muziejaus veiklos akcentu. Tai turėtų tapti tradicija – „Tilžės akto“ pasirašymo dieną minėti ir muziejininkų padėkos dieną: supažindinama su per metus muziejaus fondus papildžiusiais eksponatais, kurių, beje, šiemet gauta per 200, padėkojama gausiausiai dovanojusiems asmenims ir organizacijoms.
Gausiai susirinkusius šventės dalyvius nudžiugino Klaipėdos dramos teatro aktorių „Kalėdinė impresija“, nukėlusi klausytojus į vaikystės pasakų šalį ir pakvietusi nepamiršti svajoti, „kad ir kokie suaugę būtume“.
Išskirtinis šventės akcentas, tikros, nesuvaidintos meilės Lietuvai apraiška –patriotiškojo „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūko Martyno atvykimas iš tolimosios Australijos ir jo nuoširdus susirinkusiųjų pasveikinimas gražia taisyklinga lietuviška tartimi.

Pamario inf.