„Tilžės akto“ signatarams atminti

Šeštadienį Bitėnų kapinių ramybę drumstė susirinkusių svečių šurmulys. Krašto praeičiai neabejingi žmonės atvyko paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo ir Mažosios Lietuvos dieną. Iškilmingoje aplinkoje pristatyti du kenotafai, skirti „Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui, kurio namuose buvo pasirašytas minėtasis aktas.

Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis priminė „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai.

 

Ypatinga diena
Tie kenotafai – tai simboliniai mediniai paminklai, skirti pagerbti mirusiems asmenims, kurie palaidoti kitoje vietoje arba jų kapų vieta nėra žinoma. Kenotafai Bitėnų kapinaitėse atsirado Pagėgių savivaldybės administracijos ir Mažosios Lietuvos puoselėtojų Marijos ir Martyno Purvinų rūpesčiu. Kapinaičių pradžioje ta pačia intencija įrengti du suoleliai protėvių žemės šviesuoliams Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Pasak Purvinų, suolelių garbiesiems protėviams atsiras ir daugiau.
Pagėgių kultūros centro darbuotojų organizuotas minėjimas prasidėjo įžiebiant žvakutes kiekvieno garbaus šviesuolio ir Lietuvos patrioto, supratusio Lietuvos sujungimo svarbą, garbei. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus šios ypatingos dienos proga ir kvietė susimąstyti: „Kas būtų šiandien su mumis ir su mūsų istorine prūsų žeme, kuo būtume mes, nebūdami Lietuvos sudėtyje?!“
Po žiedelį ant visai Lietuvai nusipelniusių šviesuolių kapų padėjo Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Lietuvos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės atstovas Sigitas Šamborskis, laikraščio „Voruta“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, Vydūno draugijos atstovas Tomas Stanikas ir kiti garbingi svečiai.
Šventėje, kaip ir daugelyje kitų renginių, dalyvavo jaunieji šauliai, vadovaujami nenuilstančio jų vado Algio Saročkos.

M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė Valterio Didžio anūkui Martynui įteikė padėką ir pasidžiaugė jo atvykimu.

Atvyko iš Australijos
Renginio staigmena tapo pirmą kartą Lietuvą aplankęs ir šiame minėjime dalyvavęs jauniausio „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas, atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę Tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas taip pat padėjo simbolinį žiedelį ant garbingojo senelio kapo.

„Tilžės akto“ signatarams ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui skirti kenotafai.

Po oficialiosios dalies renginys persikėlė į Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejų, kur svečiai klausėsi direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pranešimo apie „Tilžės akto“ svarbą Lietuvai. Padedama vyriausiosios muziejaus fondų saugotojos Linos Vasiliauskaitės, kuri išsamiai papasakojo apie muziejaus eksponatus, jų patekimo į muziejų kelius ir būdus, Direktorė supažindino su nauju muziejaus veiklos akcentu. Tai turėtų tapti tradicija – „Tilžės akto“ pasirašymo dieną minėti ir muziejininkų padėkos dieną: supažindinama su per metus muziejaus fondus papildžiusiais eksponatais, kurių, beje, šiemet gauta per 200, padėkojama gausiausiai dovanojusiems asmenims ir organizacijoms.
Gausiai susirinkusius šventės dalyvius nudžiugino Klaipėdos dramos teatro aktorių „Kalėdinė impresija“, nukėlusi klausytojus į vaikystės pasakų šalį ir pakvietusi nepamiršti svajoti, „kad ir kokie suaugę būtume“.
Išskirtinis šventės akcentas, tikros, nesuvaidintos meilės Lietuvai apraiška –patriotiškojo „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio anūko Martyno atvykimas iš tolimosios Australijos ir jo nuoširdus susirinkusiųjų pasveikinimas gražia taisyklinga lietuviška tartimi.

Pamario inf.

Hits: 222

Vienas komentaras

  • Edita

    Žmonės, kurie dėjo savo parašą po aktu, kuris bylojo apie M.Lietuvos prijungimą prie Didžiosios, rizikavo savo šeimos gerove, o kai kurie iš jų skaudžiai nukentėjo. Jų pagerbimas yra būtinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite