Tiltas į stadioną – per du mėnesius

Trečiadienį į senojo liepto per Šyšą į Šilutės stadioną vietą didžiuliu kranu buvo patiestas naujas tiltas.

27 metrų ilgio ir 3 metrų pločio tilto karkasas bus padengtas specialia medžio drožlių ir plastmasės mišinio lentelių danga, kuriai suteikiama 20 metų garantija. Tilto konstrukcijos stabilumui užtikrinti buvo atlikti ir pagrindo tvirtinimo darbai: išpiltas betoninis pamatas. Sutvirtinti upės šlaitai.
Pasak rangovo UAB „Kavesta“ direktoriaus statybai Dionyzo Liatuko, darbus bendrovės meistrai pradėjo spalio 1 d., o gruodžio 12 d. žadama statinį atiduoti naudoti.
„Teko dirbti ir viršvalandžių, ir šeštadieniais. Darbų vykdytojas Arūnas Meilė su savo vyrais turėjo suktis sparčiai“, – pasakojo D. Liatukas. Beje, techninį statinio projektą parengė pati „Kavesta“, o konstrukcinę dalį projektavo vilniečių UAB „Structures“.
Masyvią 11 tonų sveriančią tilto konstrukciją į vietą padėjo iš Klaipėdos atvykęs galingas kranas. Ryškiai geltonos spalvos tiltas, kurio turėklai mediniai, padengtas 5 sluoksniais dažų, tad miestelėnų akis ši spalva turėtų džiuginti ilgai.
Prieš perduodant tiltą naudoti, jis bus išmėgintas ant jo uždėjus 30 tonų svorio apkrovą.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

  • Petras

    Labai džiaugiuosi naujai statomu tiltu.Kai buvau pirmos klasės mokinys vasara tekdavo bristi per šyšą. Kai tk atidarys pulsiu pereiti ir pašokinėti ant jo,tikiuosi neįlūšiu,nes esu sunkus man 66 metai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite