Tik viena diena – lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Ši informacija ne apie šimtmetį, 50 metų ar metus, net ne apie besibaigiančius šiuos metus. Tai – tik viena diena, tik lapkričio 24-oji.
Kas tądien įvyko Lietuvoje ir pasaulyje?
2020 m. Seimas pritarė konservatorės Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerės postą. Tai Ministrės Pirmininkės vienerių metų šiose pareigose sukakties diena.
Ši lapkričio 24-oji, trečiadienis, jau 48-oji metų savaitė. Saulė tekėjo 8.06 val., leisis 16.04 val. Dienos ilgumas tik 7.58 val. Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 12.49 val., teka 19.42 val. Vardadieniai: Gerardas, Krizogonas, Mantvilas, Tvirmantė, Žybartė.
Tačiau grįžtame prie lapkričio 24-osios įvairiais metais. Smalsu, kiek būsime užmiršę, nežinoję ir ką prisimename.
1714 — Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 m.
1906 — gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 m.
1907 — gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 m.
1910 — gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 m.
1937 — gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 m.
1941 — gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.
1952 — gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.
1956 — gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.
1996 — mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 m.
1997 — į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.
2010 — nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.
2020 — Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerės postą. 2020 — eidamas 78-uosius metus po sunkios ligos mirė Panevėžio Juozo Miltinio teatro ir kino aktorius Algirdas Paulavičius.
Lapkričio 24-oji pasaulyje:
1642 — danų jūrininkas Abel Tasman (Abelis Tasmanas) atrado Tasmaniją. 1759 — prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.
1859 — išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas „Rūšių atsiradimas“.
1868 — gimė kompozitorius Skotas Džoplinas, išgarsėjęs savo sukurtais regtaimais.
1874 — Džozefas F. Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.
1876 — gimė garsus architektas, suprojektavęs daug pastatų Australijoje Valteris Berlis Grifinas. Mirė 1937 m.
1940 — Varšuvoje naciai įkūrė žydų getą.
1944 — II Pasaulinio karo metu JAV bombonešiai pirmą kartą atakavo Japonijos sostinę Tokiją.
1963 — buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F. Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.
1969 — „Apollo 12“ sugrįžo į žemę.
1980 — Ronaldas Reiganas vedė Doriją Palmieri.
1987 — JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.
1989 — atsistatydino komunistų partija Čekoslovakijoje.
1992 — „Boingas 734“ atsitrenkė į kalną Kinijoje ir sudužo. Žuvo 141 žmogus.
1995 — Airijoje buvo nubalsuota už konstitucinę pataisą, legalizuojančią skyrybas.
2002 — mirė amerikiečių filosofas, vienas įtakingiausių liberalizmo šalininkų Džonas Rolsas. Gimė 1921 m.
2004 — savo namuose Bahamose mirė 84 metų rašytojas Arturas Heilis, kurio knygos „Oro uostas“, „Viešbutis“ ir „Ratai“ 8-ajame dešimtmetyje įkvėpė daugybę vadinamųjų katastrofų filmų. Didžiojoje Britanijoje gimusio A. Heilio knygos, kurių jau parduota daugiau kaip 170 mln. egzempliorių, buvo leidžiamos 40-yje valstybių.
2010 — per autoavariją žuvo viena iš keturių popiežiaus Benedikto XVI šeimininkių, kurios jam padeda kasdieniniuose buities darbuose ir palaiko kompaniją laisvalaikiu.
2010 — filmas apie Vokietijoje gyvenančią jauną turkę, mėginančią išsiveržti iš savo konservatyvios šeimos pančių, pelnė Europos Parlamento apdovanojimą, skiriamą kinematografijos kūriniams, atskleidžiantiems Senojo žemyno tapatybę.
2010 — Ispanijos romanistė Ana Marija Matutė, kuriai buvo skirta Servanteso premija, tapo trečiąja moterimi, pelniusia šį prestižinį apdovanojimą, nuo 1976 metų teikiamą už indėlį į literatūrą ispanų kalba. 2011 — pirmoji kultinio amerikiečių rašytojo Džeko Keruako knyga „Jūra — mano brolis: prarastas romanas“, kuri liko nepublikuota ir rašytojui gyvam esant buvo laikoma dingusia, pagaliau buvo išleista.
Parengė S. Rimaitė