Telefono nuotraukos kokybę lemia jutiklio taškų dydis. Bet ne vien jis…

Gera telefono kamera yra vienas svarbiausių kriterijų, kuriuos įvertiname rinkdamiesi naują išmanųjį. Technologijų ekspertai pataria, kaip nepasimesti tarp techninių parametrų ir į ką atkreipti dėmesį ieškant gerai fotografuojančio telefono.

Jūsų dėmesiui – Tomas Šakys, „Tele2“ priklausančio įrenginių serviso „Smart Master“ ekspertas pristato keturis dalykus, kuriuos svarbu ir naudinga žinoti apie telefono kameras.

Kas svarbiau – megapikseliai ar kameros jutiklio dydis?

Anksčiau telefonų gamintojai konkuravo kuris pristatys išmanųjį, turintį daugiau megapikselių. Jie buvo laikomi svarbiausiu geros kameros rodikliu. Tačiau į telefono rinką atėjus „iPhone“, pikselių karai greitai baigėsi. Pasirodęs minėtas išmanusis turėjo vos 2 MP galinę kamerą. Palyginus su kitais telefonais toks skaičius atrodė ypač mažas.

Tačiau „Apple“ anksčiau už kitus suprato, kad už megapikselių kiekį daug svarbesnis jutiklio taškų dydis. Jutiklis fiksuoja šviesą ir paverčia ją tuo, ką matome nuotraukose. Nuo jo priklauso nuotraukos dydis, ryškumas ir nuotraukos kokybė esant prastam apšvietimui. Taigi iš esmės – kaip gerai jūsų nuotraukos atrodo.

Kuo šis sensorius didesnis, tuo daugiau šviesos sugauna. Tai leidžia daryti šviesesnes nuotraukas, be to, padeda daug geriau fotografuoti prieblandoje. Vienų geriausių flagmanų rinkoje jutikliai yra 1,17 colio. Prasčiau fotografuojantys ekonominės klasės telefonai gali turėti 1/3 ar 1/5 colio jutiklį.

Prie gero kameros jutiklio pridėjus optinį vaizdo stabilizavimą, daugiau automatinio fazės aptikimo taškų, greitesnį fokusavimą, platesnę kameros diafragmą ir skirtingo židinio nuotolio objektyvus, gausime puikios kokybės nuotraukas.

 

 

Būtent į šiuos dalykus rekomenduojama atkreipti dėmesį visiems, kurie ieško naujo telefono.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į telefono vaizdo procesorių, t. y. kaip greitai nuotrauka užfiksuojama po mygtuko paspaudimo. Kuo laiko tarpas ilgesnis, tuo didesnė tikimybė, kad nuotrauka išeis neryški ir nesufokusuota. Be to, vaizdo procesorius susijęs ir su nuotraukų fiksavimo algoritmais.

Objektyvas – kritiškai svarbus nuotraukos kokybei

Renkantis telefoną su gera kamera labai svarbūs rodikliai yra židinio nuotolis (matuojamas milimetrais) ir maksimali objektyvo diafragma (objektyvo šviesumas), žymimas „f“ raide. Kuo židinio nuotolis yra didesnis, tuo labiau objektyvas vaizdą priartina, kuo mažesnis – tuo platesnį vaizdą objektyvas apima. Standartinis plataus kampo telefono kameros objektyvo židinio nuotolis yra nuo 22 iki 30 mm.

Tuo tarpu kameros diafragma nurodo kiek šviesos telefono kameros objektyvas gali praleisti. Ją įvertinti paprasta  kuo mažesnis skaičius ją žymi, tuo geriau. Tai reiškia, kad objektyvas yra labiau atvertas, gali surinkti daugiau šviesos ir geriau fotografuoti prietemoje. Pavyzdžiui, kamera su f 1,5 diafragma tamsoje fotografuos geriau nei identiška kamera su f 2,4 diafragma. Tačiau dienos metu kamera su 2,4 diafragma fiksuos detalesnes nuotraukas. Taip yra todėl, kad privėrus diafragmą, išsiplečia objektyvo ryškumo zona.

Telefono kameros kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo procesoriaus galios. Kuo spartesnis procesorius, tuo greičiau jis atliks skaičiavimus, tuo sklandžiau telefonas fokusuos, pasirengs fotografavimui, nustatys apšvietimą ir kita.

Išnaudokite visas telefono kameros galimybes

Norėdami padaryti įspūdingų nuotraukų, skirkite laiko panagrinėti telefono kameros nustatymus ir fotografuokite ne įprastu „Auto“, o „Pro“ režimu. Pačios kameros valdymui geriausia naudoti originalią telefone integruotą kameros programą – ji yra ištestuota ir pritaikyta pagal telefono parametrus, tad jokia papildoma programėlė jai neprilygs. Be to, kartu su kiekvienu operacinės sistemos atnaujinimu yra atliekami reikalingi pakeitimai ir ištaisomos klaidos.

Taip pat svarbu, kad vaizdas nuotraukose „nesujudėtų“. Geras autofokusavimas padeda sekti net greitai judantį objektą, tačiau neišgelbės nuotraukos, kurią padarysime sudrebėjusia ranka. Būtent tam kamerose montuojamas vaizdo stabilizavimo mechanizmas. Pats geriausias – optinis vaizdo stabilizavimas (OIS), kai jutiklis pats juda, taip kompensuodamas mūsų judesius. Šiuo metu OIS savo flagmanuose diegia dauguma gamintojų. Stabilioms nuotraukoms taip pat verta įsigyti specialų trikojį stovą.

Dar geriau sufokusuoti vaizdą padeda „LiDAR“ technologijos vaizdo gelmės jutiklis. Jis pagreitina vaizdo fokusavimą esant silpnam apšvietimui, įgalina daryti puikias naktinio režimo portretines nuotraukas ir pagerina papildytos realybės funkcionalumą. Tiesa, kol kas jį turi tik „iPhone 12 Pro“ ir „iPhone 12 Pro Max“ modeliai.

Jei telefonu ir filmuosite, reikėtų pasidomėti, kokios jūsų įrenginio galimybės. Daugelis flagmanų gali fiksuoti 4K raiškos vaizdą, tačiau svarbu ir tai, kiek kadrų per sekundę jie gali filmuoti. 24 fps greitis yra pakankamai mažas, 30 fps greitis yra standartinis, o jei vaizdas fiksuojamas 60 fps greičiu – galima išgauti dvigubai sulėtintą arba itin sklandžiai judantį vaizdą. Kuo daugiau kadrų per sekundę, tuo nufilmuotas vaizdas bus sklandesnis ir natūralesnis. Tačiau kai kadrų per sekundę padaroma mažiau, išlaikoma didesnė raiška ir užfiksuojama daugiau detalių.

Telefono kameros priežiūra

Norėdami džiaugtis ryškiomis nuotraukomis ir gera kameros kokybe, svarbu ją saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Kameros stikliuko subraižymo išvengsite naudodami originalų telefono dėklą. Jie sukurti taip, kad kritimo atveju maksimaliai apsaugotų telefono kameras.

Taip pat nepamirškite kamerų kartais nuvalyti, pavyzdžiui, šluoste ar akinių valymo servetėle. Blausių ir balzganų nuotraukų priežastis dažnai būna tiesiog nučiupinėtas kameros stiklas.

Jei visgi nutiko taip, kad sudaužėte ar įbrėžėte kameros stikliuką, nenusiminkite – dažnu atveju galėsite jį lengvai ir greitai pakeisti nauju. Štai naujausių „Samsung“ telefonų modelių galinio stiklo keitimas kainuoja vos 50-60 Eur. Tačiau „iPhone“ telefonų nugarėlė nekeičiama. Sudaužius išmaniojo nugarėlės stiklą, tektų keisti visą telefoną.

Nuo to apsaugo telefono draudimas. Apsidraudę naują įrenginį, galėsite būti ramūs, kad net jei jam kažkas nutiktų, juo bus greitai pasirūpinta.

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

@ asta.buitkute@tele2.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite