Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės

Basanavičius

J. Basanavičius (sėdi centre) su kitais Lietuvos Tarybos nariais 1917 (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Lapkričio 23-ioji yra lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo diena: minime 170-ąsias metines. J. Basanavičius gimė 1851 metų lapkričio 23 dieną Ožkabalių kaime, Suvalkijoje.

Nepriklausomybės simbolis

J. Basanavičius studijavo Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultete, bet vėliau perėjo į Medicinos fakultetą. Gyveno Vilniuje, Maskvoje, Bulgarijoje, Prahoje, Vienoje. Mirė 1927 metų vasario 16 dieną, Lietuvai minint devintąsias Vasario 16-osios metines. J.Basanavičius palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Daktaras Jonas Basanavičius, pirmininkavęs Lietuvos Tarybos posėdžiui, per kurį buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, ryškių pėdsakų paliko ne tik Lietuvoje. Jo garbei pavadintų gatvių yra ir Bulgarijoje, kur šis mokslininkas ir uolus tautosakos rinkėjas praleido beveik ketvirtį amžiaus.

Be galo simboliška tai, kad J. Basanavičius mirė būtent vasario 16 dieną – Lietuva 1927-aisiais, kai užgeso Daktaro iš didžiosios raidės gyvybė, minėjo devintąsias Nepriklausomybės metines ir iškart paskelbė net penkių dienų gedulą.

J.Basanavičius, kuris gyveno lenkų užimtame Vilniuje, ir mieste stengėsi skleisti lietuvybę, anuomet Lietuvoje buvo laikomas kone gyvu Nepriklausomybės simboliu.

Praėjus vos kiek daugiau nei metams nuo jo mirties, J.Basanavičiaus atvaizdas pasirodė ant lito banknotų. Šis bene garsiausias signataras buvo pavaizduotas ir jau naujausiais laikais – ant 50 litų banknoto.

Jo atvaizdą matome ir ant 1936 m. nukaltų sidabrinių 5 Lt monetų.

Basanavičius

J. Basanavičiaus atvaizdas ant sidabrinės 5 Lt monetos (1936).

Daugybė Lietuvos miestų yra įamžinę J.Basanavičiaus, pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktoriaus, atminimą paminklais ir biustais, žinoma, po šalį driekiasi aibė J.Basanavičiaus gatvių, kurių garsiausia – Palangoje. Jo vardo gatvių yra ir Bulgarijoje.

Visame šiame kontekste įdomu tai, kad iki šiol išleista viena vienintelė J. Basanavičiaus biografija – ją dar tarpukariu, 1938 metais, išleido žurnalistas Adolfas Nezabitauskis, o ir joje daugiausia remiamasi tuo, ką savo autobiografijoje 1922-aisiais rašė pats daktaras.

Iš Birštonų giminės

J. Basanavičius gimė pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų šeimoje. Jo motina buvo Marė Birštonaitė, kilusi iš labai senos, kryžiuočių raštuose dar XIV a. minimos Birštonų giminės. Pas daraktorius jis mokėsi nuo 6-7 metų. Į mokslus mažąjį Joną tėvai leido tikėdamiesi, kad užaugs „gražus kunigėlis“, ir paaugusį išsiuntė į triklasę Lukšių kaime. Į Marijampolės apskrities mokyklą durys pirmą kartą neatsivėrė dėl neišlaikyto aritmetikos egzamino, bet po papildomų mokslo metų Lukšiuose pagaliau pavyko. Tais pačiais 1867-aisiais mokykla buvo paversta gimnazija.

J. Basanavičius Marijampolės gimnazijos sąrašuose buvo „Bassanowicz Jan“, bet ten jau buvo dėstoma ne lenkų, o rusų kalba, o didžiausia naujiena tapo tai, kad dvi valandas per savaitę mokytasi lietuvių kalbos – jaunajam Jonui tai paliko labai didelį įspūdį. Beje, tėvai norėjo, kad Jonas taptų kunigu ir stotų į Seinų kunigų seminariją.

Į Maskvą J.Basanavičius išvyko 1873 metais. Studijavo istoriją-filologiją. Bet teištempė du semestrus ir perėjo studijuoti mediciną – diplomas jam buvo suteiktas 1879-aisiais.  Maskvos universiteto Medicinos fakultetas anuomet buvo garsus visoje Rusijoje, o jį baigusieji laikyti gerais gydytojais. Mokslus lietuvis krimto nuoširdžiai ir uoliai, tik Maskvoje turėjo „litvomano“ pravardę – bibliotekose J.Basanavičius nuolat vis skaitydavo ką nors apie Lietuvos praeitį, o tai nepatiko studentams lenkams – arba sulenkėjusiems lietuviams, kurie net šnipinėdavo lietuvius ir juos skųsdavo policijai.

J. Basanavičius keliskart bandė gauti oficialų leidimą grįžti į Lietuvą, bet visada sulaukdavo neigiamo Rusijos carinės administracijos atsakymo. Padėtis pasikeitė tik 1904-aisiais, kai Rusija atšaukė lietuviškos spaudos draudimą – kitais metais lietuvis nusprendė grįžti į tėvynę.

J. Basanavičius su Petru Vileišiu ir Povilu Matulioniu Vilniuje 1907 metais įsteigė dviklasę lietuvių mokyklą, atidarė pirmąją lietuvių dailės parodą, gelbėjo Gedimino pilį, kurią 1912-aisiais ketinta nugriauti. Kitais metais lankėsi JAV, kur rinko aukas lietuviškoms organizacijoms Vilniuje.

1915-aisiais kartu su M. Biržiška ir Povilu Gaidelioniu įkūrė pirmąją lietuvišką gimnaziją, kuri vėliau buvo pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Gimnazijoje J. Basanavičius dirbo mokinių gydytoju.

Prasidėjus karui Lietuvoje, kaip ir beveik visoje likusioje Europoje, stojo suirutė, kurią mūsų krašte visgi vainikavo Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

1918 metų vasario 16 dieną 11 val. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose, Didžiojoje gatvėje, J. Basanavičius perskaitė Aktą, o Lietuvos Taryba patvirtino jį savo parašais. J.Basanavičius buvo laikinasis Tarybos pirmininkas, tad jo parašas – pirmasis.

Vilniuje J.Basanavičius pasiliko iki pat mirties, ir iš miesto, kai jį 1920-aisiais užėmė Lenkija, neišvyko.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokyčiai rajono piniginėje

Birželio 30 d. planuojamas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Numatyta vėl tikslinti šių metų biudžetą: pajamas, išlaidas, kam skirtas lėšas švietimo, kultūros ir kitos įstaigos gali panaudoti. Kas keisis? Švietimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta lėšų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti: Šilutės r. savivaldybei tenka beveik 31,8 tūkst. Eur dotacija. Ta pati ministerija skyrė  beveik 6 000 Eur išlaidoms, susijusioms su suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos

Turto mokestis 2023 metams

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai jau svarstė, kokius nekilnojamojo turto mokesčius nustatyti 2023 metams. Galutinis sprendimas bus priimtas birželio 30 d. planuojamame Tarybos posėdyje. Tad kokie tarifai siūlomi ir kokie argumentai pateikti.  Siūloma nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus: 1.1  0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokestis nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, nurodytą 1.2 ir 1.3 papunkčiuose; 1.2.  3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės  vertės  mokestis nekilnojamajam turtui, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ir nenaudojamas; 1.3. 3 procentų

Ar verta rinktis aliuminio langus?

Rinkdamiesi naujus langus susiduriame su gausybe variantų. Vienas iš populiariausių – aliuminio langai. Ar tai tikrai geras pasirinkimas? Norėdami tai išsiaiškinti, prieš priimdami teisingą sprendimą, turite įvertinti šių langų privalumus ir trūkumus. Aliuminio profilio langai pasižymi puikiomis savybėmis, tokiomis kaip ilgaamžiškumas Jei pasirinksite kokybiškus langus ir juos montuos patyrę meistrai, kokybė jus džiugins ilgai. Tokie langai nekeičia savo išvaizdos ir eksploatacinių savybių daugelį metų. Taip pat verta paminėti, kad juos labai lengva prižiūrėti, lengva valyti. Taip yra dėl specialios dangos,

Plaukimas baidarėmis su vaikais: saugios kelionės patarimai

Ramus plaukimas baidarėmis su šeima – tai patogus laisvalaikis gamtoje ir neišdildomas įspūdis. Pamirškite kasdienius rūpesčius, susikraukite lagaminus ir leiskitės į kelionę baidarėmis! Tiesa, jei nuspręsite plaukti su vaikais, jums gali kilti daug klausimų. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų: ar tikrai saugu vaikus pasiimti plaukti baidarėmis? Keliautojų dažnai klausiama, kokiu maršrutu pasirinkti ir kokių papildomų saugumo priemonių reikėtų imtis? Pateikiame trumpą atmintinę, kaip plaukimą baidarėmis su vaikais paversti malonia, saugia ir įsimintina jūsų šeimos pramoga. Plaukdami laikykitės svarbių saugos taisyklių

Taip pat skaitykite