Taryba sprendimų nepakeitė

Ketvirtadienį įvykęs Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis išsiskyrė iš ankstesnių tuo, kad jį vesti pirmą kartą teko mero pavaduotojui Algiui Bekeriui. Vytautas Laurinaitis buvo išvykęs į Vilnių. Daugiausiai dėmesio šiame posėdyje teko dviem Tarybos sprendimo projektams: dėl pritarimo dalyvauti projekte „Edukacinių erdvių sukūrimas Šilutės r. Vainuto gimnazijoje“ ir dėl viešajame aukcione parduodamo Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo.

Pasak Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko, pasitarus su projektinį siūlymą rengiančiais specialistais, paaiškėjo, jog Žemaičių Naumiesčio gimnazija neatitinka finansavimui gauti keliamų reikalavimų.

Pabijojo prarasti lėšas
Diskusija dėl projekto „Edukacinių erdvių sukūrimas Šilutės r. Vainuto gimnazijoje“ kilo dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai Tarybos narys Arūnas Pupšys pasiūlė vietoj Vainuto gimnazijos įrašyti Žemaičių Naumiesčio gimnaziją. Šio projekto esmė – gimnazijų vidaus patalpų bei įrangos remonto darbai ir naujų baldų įsigijimas. O to neva labiausiai reikėtų Žemaičių Naumiesčio gimnazijai. Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas paaiškino, kad ne visos gimnazijos atitinka Regioninės plėtros departamento prie VRM Klaipėdos apskrities skyriaus kvietimo teikti projektą pagal „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimo“ priemonę reikalavimų. Laiko tam skirta labai mažai ir pasirinkus vietoj reikalavimus atitinkančios Vainuto gimnazijos kitą ugdymo įstaigą, lėšų galima ir visai negauti.
Tarybos nariai pasiūlė devintuoju darbotvarkės sąraše buvusį sprendimo projektą perkelti į posėdžio pabaigą, o per tą laiką pasitikslinti, ar nebūtų galima projektą įgyvendinti Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje. Diskusijos metu ne sykį kartota, kad politikams reikia būti atsargiems, nes yra didžiulė rizika visiškai negauti lėšų. Posėdžio pabaigoje pradėjus svarstyti šį sprendimo projektą, Remigijus Budrikas patvirtino, kad pasitarus su projektinį siūlymą rengiančiais specialistais, paaiškėjo, jog Žemaičių Naumiesčio gimnazija neatitinka projekto kriterijų dėl pradinių klasių. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje jos yra atskirame pastate įrengtame skyriuje.
Pabūgę rizikos prarasti lėšas, Tarybos nariai palaikė pirminį sprendimo projekto variantą, kuriame numatyta, kad jame dalyvaus Vainuto gimnazija. „Nesu šališkas. Linkiu kuo geriausio ir Vainuto, ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijoms, tačiau, jei reikia rinktis, balsuokime taip, kad nepatirtume nuostolio“, – sakė Tarybos narys Steponas Kazlauskas.
Nevyriausybinės organizacijos kreipiasi
Šilutės bendruomenių asociacijos pirmininkas Adolfas Nausėda prieš Tarybos posėdį išplatino 14 nevyriausybinių organizacijų pasirašytą kreipimąsi dėl Šilutės kraštotyros muziejaus pastato (Lietuvininkų g. 36, Šilutėje) išsaugojimo viešam pažinimui ir naudojimui bei išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo. Jis kiek įmanydamas bandė įtikinti Tarybos narius neprivatizuoti muziejaus kalbėdamas posėdžio salėje, tačiau Tarybos narių tai nepaveikė. Politikai nepatikėjo, kad nevyriausybinės organizacijos sugebėtų rasti lėšų, reikalingų šiam pastatui išsaugoti ir prižiūrėti. Nuskambėjo siūlymas į privatizuojamų objektų sąrašą muziejaus pastatą įtraukti ne šiame, o kitame posėdyje ir dar kartą suteikti galimybę į šį pastatą pretenduojančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Padiskutavus sutarta kitaip. Paliktas pirminis Tarybos sprendimo projektas – įtraukti Lietuvininkų g. 36 pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau jeigu iki kito Tarybos posėdžio visuomeninių organizacijų atstovai pateiks įtikinamą patalpų remonto ir priežiūros planą, šis pastatas būsiąs išbrauktas iš privatizuojamųjų sąrašo.
Tokį politikų sprendimą paskatino tai, kad senasis muziejaus pastatas kartą jau buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir nevyriausybinių organizacijų prašymu išbrauktas. Tačiau taip jis prastovėjo trejus metus, nes nepateikta jo eksploatavimo vizijos. Metams bėgant, neprižiūrimas pastatas genda ir praranda rinkos vertę. Kita vertus, nevyriausybinės organizacijos patalpų gaus, kai bus rekonstruotas Kultūros ir pramogų centro pastatas.

Šilutės bendruomenių asociacijos pirmininkas Adolfas Nausėda prieš Tarybos posėdį išplatino 14 nevyriausybinių organizacijų pasirašytą kreipimąsi dėl Šilutės kraštotyros muziejaus pastato Lietuvininkų g. 36, Šilutėje, išsaugojimo viešam naudojimui.

Adas Nausėda bandė paaiškinti, kad visuomeninės organizacijos negalėjo pradėti rūpintis pastatu, nes beveik iki šių dienų jis buvo užimtas. Čia liko muziejaus eksponatai. Politikai išklausė, bet savo sprendimo nebekeitė.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite