Tamsoje partrenkta moteris. Kas kaltas –vairuotojas ar pati pėsčioji?

Prieš gerą mėnesį Šilutės centrinėje gatvėje buvo partrenkti per perėją keliavę du pėstieji. Tądien pensininkę ir dviračiu važiuojantį vyriškį partrenkė saulės apakinti vairuotojai. Dažniausiai tokiais atvejais kaltais pripažįstami vairuotojai, nors pareigūnai pastebi, kad eismo įvykį gali nulemti ir kiti veiksniai.

Šio automobilio partrenkta pėsčioji vilkėjo tamsiais rūbais ir nesegėjo atšvaito.

Ir vėl partrenkta pėsčioji
Šią savaitę Šilutėje įvyko dar vienas panašus eismo įvykis. Pirmadienio vakarą Gluosnių gatvėje automobilio „VW Passat“ vairuotojas partrenkė pėsčiąją. Tądien moteris gatvę kirto ne pėsčiųjų perėja.
Skelbiama, kad vairuotojas nepastebėjo į gatvę išėjusios moters. Vos tik išvydęs tamsų pėsčiosios siluetą vairuotojas staigiai stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Moteris krito ant variklio dangčio ir trenkėsi į automobilio priekinį stiklą.
Nelaimės metu 53-ejų metų šilutiškė vilkėjo tamsius rūbus, jokio šviesą atspindinčio atšvaito ji taip pat nesegėjo. Ana moteris dar galėjo būti ir neblaivi.
Pasak Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko Alvydo Balandžio, šios nelaimės buvo sunku išvengti. Nors tuo metu gatvių apšvietimas jau buvo įjungtas, tačiau vairavimo sąlygas blogino lietus. Pasak pareigūno, nelaimės vakarą pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi, todėl nieko keisto, kad vairuotojas nepastebėjo, kai staiga ji išbėgo į gatvę.
Pėstieji patys dėl to kalti?
Keliuose ne tik vairuotojams, bet ir pėstesiems trūksta tolerancijos. Vairuotojai piktinasi, kai reikia sustoti praleisti pėsčiąjį, todėl dažnai jie pralekia pro juos lyg nepastebėdami. Pėstieji – taip pat ne šventieji. A. Balandžio teigimu, pėstieji net nesirūpina, kad juos matytų kelyje, dažnai pamiršta apsidairyti prieš kirsdami gatvę.
„Pėstieji turi mąstyti apie tinkamą elgesi ne tik miesto, bet ir užmiesčio keliuose. Tiek vairuotojai, tiek pėstieji jaučiasi kelyje vienui vieni ir elgiasi kaip jiems patinka. Norėdami išvengti tokių įvykių, turėtume elgtis rūpestingiau“, – kino A. Balandis.

„Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. /…/
Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį“, – skelbia Kelių eismo taisyklės.

Anot A. Balandžio, pavojingiausias laikas pėstiesiems yra nuo lapkričio iki vasario pabaigos. Būtent šiuo laikotarpiu didesnę paros dalį būna tamsu ir dažnai sulaukiama lietaus. Šie du veiksniai apsunkina vairuotojų matomumą ir vairavimo sąlygas.
A. Balandis vardijo ir avaringiausias vietas Šilutėje. Nemažai avarijų įvyksta Lietuvininkų, Cintjoniškių, Tilžės gatvėse. „Pėstieji turi būti atidesni tose miesto vietose, kur renkasi daugiausiai žmonių: prie turgaus, centrinėje gatvėje eidami per pėsčiųjų perėjas. Žinoma, vairuotojai taip pat turi būti dėmesingesni“, – kalbėjo A. Balandis.

Kelių eismo taisyklės skelbia:
Pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo 23 eurų iki 40 eurų.

Partrenkė dvi mokines
Vienoje iš avaringiausių vietų mieste, Cintjoniškių gatve, kasdien į M. Jankaus pagrindinę mokyklą žingsniuoja šimtai vaikų. Ketvirtadienio rytą, prieš nuskambant mokyklos skambučiui, dvi mažametes dukras į mokyklą atvežė tėvai. Ties Cintjoniškių g. 12-uoju namu sesutės ėjo per perėją, kai staiga jas partrenkė automobilis „Renault Laguna“.
Mergaitės ėjo per gatvę susikabinusios rankomis. Pirmiausia automobilis kliudė vyresniąją sesutę, tad ji nukentėjo labiau negu mažoji. Automobilio vairuotojas ir šį kartą tikino jų nematęs, važiavęs negreitai. Tuo metu lijo, tačiau 25-erių metų vairuotojas teturėjo vienerių metų vairavimo stažą.
Nukentėjusios mergaitės buvo išvežtos į Šilutės ligoninę.
Pareigūnai aiškinasi nelaimės aplinkybes.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.