Tai ne grybautojo sapnas: baravykai tikrai jau dygsta

Darbadieniui ritantis į pabaigą, kyla visokių sumanymų…

O kodėl nepagrybavus, nors feisbuke nestinga įrašų, jog vienur ar kitur grybų dar nėra. Vakar su žmona ir kaimynu pabandėme. Kelias iki tikrųjų baravykų ir raudonikių plantacijų iš Šilutės netrumpas. Magistralę (taip girdėjome vietinius žmones vadinant kapitalinį, tvirtą miško žvyrkelį) pasiekiam apie 15.30 val.

Pasirodo, miške keliukai iš pagrindinio gerokai pasikeitę. Tas, kuriuo visureigiu būdavo galima šiaip ne taip pravažiuoti, besąs išmaurotas metrinėmis miškatraukių provėžomis. Kai kur net pėsčiam tenka ropštis keturpėsčia. Ir ko norėti po totalios miškų ūkio pertvarkos, kai valstybės rūpinimasis miškais peraugo į rūpestį mediena…

Supratę, kad savo grybų vietas lengviau pasieksime kulniuodami mišku, netrukus pamatome neblogai žinomas grybų augimvietes. Kad esame būtent čia, kur norėjome, rodo tvarkingai nupjaustyti baravykų kotų galiukai. Kai kur būta ir po penkis ar dešimt vienoje vietoje. Sutiktas mus aplenkęs grybavimo kolega praneša, kad jis čia atvyko jau antrą kartą šiandien. Iš antro karto turėjo pripjovęs plastikinį kibiriuką ir celofaninį maišelį baravykų (dauguma). Paatviravo, kad už šį kibirą rudagalvių turguje gaunąs net 30 eurų!

Susitikimas akis į akį su „konkuruojančia firma“ troškimo baravykauti neužgesina. Juk grybavimo entuziastai puikiai žino, kad niekam nelemta surinkti visų grybų… Taip ir yra! „Celofaninis pražiūrėjo“, – vis garsiai šūkteliu bendražygiams, kurie pritūpdami kažką kraunasi į pintines.

Kažkodėl miške nuo vaikystės gyvenančiai personai nekyla minčių baravykus rinkti į kibirą ar, neduokdie, į celofaninį maišelį… Tam visada tėvo būdavo pripinta krepšių, jų ir palikuonims liko pakankamai. Gal dar ir anūkams užteks, jeigu tik šie nesibaidys girios dėl erkių, vorų ir kitokios miško gyvasties…

Eglyne jau nebešiugžda nuo karščio susiraitę spygliai, samanos alsuoja malonia drėgme, o iš jų kyšančios jaunų baravykų galvos užlieja tik grybautojams duotu specifinės rūšies adrenalinu…

Po puskrepšį prisirinkę traukiame palikto transporto linkui. Apsunkusios kojos nė motais, lyginant su šypsenomis veide… Šypsenos susiaurėjo, vakarop ėmus jaunus baravykiukus valyti ir pjaustyti. Paaiškėjo, kad bene pusė jų kotų, o kai kurių ir galvutės kirmėlėtos… Tad kilo logiškas klausimas: o kaip būtų turguje tokių nusipirkus už 30 eurų?..

Trečiadienį priešpiet nuskubėjau į Šilutės turgavietę. Ir koks nusivylimas! Nė vieno baravyko! Tik voveraičių dar vienas kitas turėjo, sakė, kad jų kilogramas kainuoja 3 eurus. Iš ryto buvęs ir baravykais nuklotas prekystalis, kilogramas po 5 eurus.

Grybavo, fotografavo ir aprašė Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite