Šventinės eisenos žingsniu pagėgiškiai žengė į „Laiko labirintus“

Šeštadienį Pagėgiuose vyko didžiausia metų krašto šventė „Pagėgiai laiko labirintuose“. Tądien miestelyje gyvenimas virte virė – į šventinius renginius skubėjo ir maži, ir dideli. Kas norėjo jėgas išbandyti sportinėse rungtyse, kas koncertinę programą išvysti ar tiesiog renginio šurmulyje pasisukioti, seną pažįstamą palabinti.

Tradicinė eisena užpildė Pagėgių miesto gatves.

Sertifikuoti blynai
Pagrindiniai šventės renginiai tradiciškai vyko prie Pagėgių kultūros centro. Čia esančiame skvere išdygo šventinė scena, o greta įsikūrė visų penkių savivaldybės seniūnijų kiemeliai. Jiems šiemet teko neįprasta užduotis – atstovauti Lietuvos etnografiniams regionams. Seniūnai burtų keliu sužinojo, kokio regiono tarmiškų posakių teks mokytis.
Aukštaitiją reprezentavo Vilkyškių seniūnija, Žemaitiją – Natkiškių, Suvalkiją – Lumpėnų, o Dzūkiją – Stoniškių seniūnija. Ko gero, lengviausia užduotis atiteko Pagėgių seniūnijai, mat jiems reikėjo perteikti penktojo etnografinio Lietuvos regiono ypatumus – Mažosios Lietuvos krašto, – tad beliko vaidinti… patiems save.
Seniūnijoms pristatant etnografinius regionus buvo vertinami jų sukurti gėlynai, pagaminti kulinarinio paveldo patiekalai, tautiniai kostiumai bei kiemeliuose vyraujantis stilius. Labiausiai šventės temą atitinkančių šventės dalyvių, svečių, prekybininkų laukė specialus Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio įsteigtas „Krištolinis obuolys“. Po tokį prizą gavo visos seniūnijos.

Apdovanoti geriausių Pagegių sav. ūkių savininkai.

„Sveiki atvykę į Mažąją Lietuvą!“ – toks pasveikinimas puošė vartus į „Pagėgių laiko labirintus“. Vos juos peržengus, renginio dalyvius pasitiko prekybininkų palapinių miestelis. Jame buvo galima įsigyti įvairiausių daiktų bei paskanauti išskirtinių patiekalų.
Prekybininkų miestelyje įsikūrusioje „Šišioniškių virtuvėje“ buvo galima paragauti sertifikuotų kulinarinio paveldo skanėstų – vaflinių blynų ir kafijos iš salyklinių miežių. Blynus autentiškoje, malkomis kūrenamoje krosnyje čia pat kepė Lina ir Darius Tamuliai iš Mociškių.
Garbingi svečiai
Tauragiškė Raimonda Sebeckienė šventėje pardavinėjo savo pačios nupintus krepšius, pintines ir dekoratyvines gėles. „Pinu jau bene 36 metai. Tai jau tapo ne tik mano hobiu, bet ir mėgstamu darbu. Šiandien nuo pat ryto žmonės aktyviai domėjosi mano nupintais krepšiais. Labiausiai ūkiškais, šeimyniškais bei moteriškais“, – pasakojo tauragiškė R. Sebeckienė.

Kaimynus sveikina Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Tradiciškai krašto šventės „Pagėgiai laiko labirintuose“ metu per miestą žygiuoja šventinė eisena. Šiemet eisenos priekyje žengė Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras (vad. Pranciškus Memėnas). Žygiavo Lietuvos etnografinius regionus improvizavusios visų 5 seniūnijų komandos, Pagėgių krašto mokyklų, įstaigų, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų, ūkininkų bei verslininkų atstovai.
Oficialiąją renginio dalį sveikinimu pradėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis: „Prabėgo jau 15 metų, kai buvo įkurta Pagėgių savivaldybė. Metas pažvelgti atgalios ir pasižiūrėti, kas per tą laiką pasikeitė. Pagėgiai tik gražėja. Kadangi čia yra ūkininkų kraštas, norėčiau jiems palinkėti pripildyti pilnus aruodus grūdų, kad pieno kainos pakiltų. Visiems žmonėms norėčiau palinkėti sveikatos ir stiprybės“.
15 m. sukaktį mininčios Pagėgių savivaldybės krašto šventėje dalyvavo ir gausus svečių būrys. Bendrus projektus vykdantys savivaldybės partneriai iš užsienio šalių – Lenkijos, Rusijos, Estijos. Šventės proga pagėgiškius pasveikino Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, Tauragės meras Sigitas Mičiulis, Šilalės meras Jonas Gudauskas.

Iš žolynų ir gėlių „nuaustas“ Natkiškių seniūnijos kilimas „Laiko labirintais į Žemaitiją“.

Iškilmingi apdovanojimai
Po iškilmingo šventės atidarymo ir svečių sveikinimų sekė apdovanojimai. Šiemet gražiausiai tvarkomos Pagėgių savivaldybės sodybos titulą pelnė Rita ir Arūnas Gečai, o gražiausiai tvarkomu daugiabučiu pripažintas Šilgalių kaime, Pušyno g. 8, esantis daugiabutis. Geriausio ūkio šeimininkais paskelbti Danutė ir Tonis Dargeliai. Antra vieta atiteko Stefanijai ir Petrui Bagavičiams, trečia – Rasai ir Antanui Gudavičiams.
Šventėje netrūko ir sportinių pramogų. Krepšininkai varžėsi dėl Pagėgių savivaldybės mero V. Komskio įsteigtos taurės. Nugalėjo „Martini“ komanda: Martynas Vasiljevas, Mindaugas Šikšnius, Antanas Musvydas ir Aivaras Fetingis.
Lengvosios atletikos mėgėjai jėgas bandė tradiciniame bėgime „Mikytai – Pagėgiai“. Merginų 16-35 m. amžiaus grupėje pirma finišavo šilutiškė Aušra Ambrulaitytė. Antra atbėgo Auksė Tautrimaitė, nuo jos nedaug atsiliko Greta Petraitytė.

Vaflinius blynus, ne bet kokius, o sertifikuotus, autentiškoje, malkomis kūrenamoje krosnyje kepė Lina ir Darius Tamuliai iš Mociškių.

Vaikinų 16-35 m. amžiaus grupėje greičiausiai iš Mikytų parbėgo pagėgiškis Karolis Gečas (8 min. 44 s.). Nuo jo vos 3 šimtosiomis sekundės atsiliko Ruslanas Seitkalijevas iš Vilkyčių. Trečias – šilutiškis Robertas Petraitis.
Moterų nuo 35 m. grupėje triumfavo pagėgiškė Rita Gečienė, aplenkusi tauragiškę Vidą Šetkuvienę. Trečia parbėgo Loreta Gečienė. Vyrų nuo 35 m. grupėje neaplenkiamas buvo Saulius Vaitkus, užtikrinta persvara įveikęs antros ir trečios vietos laimėtojus Remigijų Pakalniškį ir Egidijų Kulpavičių.

Simonas SKUTULAS

Hits: 93

2 komentarai

  • Pasipiktinęs dalyvis

    Pats gražiausias kilimas buvo Natkiškiečių. Bet kažkodėl tik II vieta tegavo. Neteisybė…

  • Susirūpinęs skaitytojas

    Gaila, kad straipsnis su klaidom.
    Marytė ir Petras Gečiai laimėjo apdovanojimą už gražiausią sodybą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite