Šventės be fejerverkų – ramesnės, saugesnės ir tvaresnės

fejerverkaiAplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos efektų apsieiti ir gyventojus. Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis.

Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai atskleidžia, kad teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki 10 kartų (ypač esant prastoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms) ir gali išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų. Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja ir kelis kartus padidėjusias anglies monoksido koncentracijas.

Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera ir kt.

Medicinos įstaigos pastebi, kad po švenčių daugiau gyventojų kreipiasi dėl kvėpavimo sutrikimų. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems asmenims. Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkių sužalojimų, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

Po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams. Išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.

Didieji miestai pasirinko skirtingus būdus naudoti mažiau fejerverkų. Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atsisakyti jų šou Naujųjų metų išvakarėse ir vietoje to miestiečius džiugins vaizdinėmis projekcijomis Katedros aikštėje. Klaipėdiečiai tradiciškai ketina organizuoti fejerverkų salves Klaipėdos piliavietėje, tačiau Senamiestyje apribojo pirotechnikos naudojimą, kad gyventojai galėtų sutikti Naujuosius metus stebėdami renginį iš saugaus atstumo ar namų. Kaunas taip pat neatsisakys fejerverkų, bet jų leidimą organizuos tik 7 vietose, siekiant išvengti didelių miestiečių susitelkimų.

Tokį pavyzdį mums rodo vis daugiau Europos miestų, kurie fejerverkų atsisako ar juos keičia kito pobūdžio renginiais (pvz., lazerių šou). Vokietija šventiniu laikotarpiu ryžosi kaip ir praėjusiais metais drausti pardavinėti pirotechniką. Fejerverkų renginiai nebus organizuojami Paryžiuje, Londone, Amsterdame, Varšuvoje, Atėnuose.

Aplinkosaugos specialistai linki džiaugsmingai sutikti Naujuosius metus be triukšmingų ir taršių efektų ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo, gyvūnų gerovės užtikrinimo, savo ir kitų sveikatos saugojimo.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite