Šventės be fejerverkų – ramesnės, saugesnės ir tvaresnės

fejerverkaiAplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos efektų apsieiti ir gyventojus. Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis.

Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai atskleidžia, kad teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki 10 kartų (ypač esant prastoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms) ir gali išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų. Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja ir kelis kartus padidėjusias anglies monoksido koncentracijas.

Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera ir kt.

Medicinos įstaigos pastebi, kad po švenčių daugiau gyventojų kreipiasi dėl kvėpavimo sutrikimų. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems asmenims. Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkių sužalojimų, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

Po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams. Išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.

Didieji miestai pasirinko skirtingus būdus naudoti mažiau fejerverkų. Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atsisakyti jų šou Naujųjų metų išvakarėse ir vietoje to miestiečius džiugins vaizdinėmis projekcijomis Katedros aikštėje. Klaipėdiečiai tradiciškai ketina organizuoti fejerverkų salves Klaipėdos piliavietėje, tačiau Senamiestyje apribojo pirotechnikos naudojimą, kad gyventojai galėtų sutikti Naujuosius metus stebėdami renginį iš saugaus atstumo ar namų. Kaunas taip pat neatsisakys fejerverkų, bet jų leidimą organizuos tik 7 vietose, siekiant išvengti didelių miestiečių susitelkimų.

Tokį pavyzdį mums rodo vis daugiau Europos miestų, kurie fejerverkų atsisako ar juos keičia kito pobūdžio renginiais (pvz., lazerių šou). Vokietija šventiniu laikotarpiu ryžosi kaip ir praėjusiais metais drausti pardavinėti pirotechniką. Fejerverkų renginiai nebus organizuojami Paryžiuje, Londone, Amsterdame, Varšuvoje, Atėnuose.

Aplinkosaugos specialistai linki džiaugsmingai sutikti Naujuosius metus be triukšmingų ir taršių efektų ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo, gyvūnų gerovės užtikrinimo, savo ir kitų sveikatos saugojimo.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite