Šventė prasideda nuo pinigų

Šių metų Šilutės miesto šventė prasideda nuo pinigų. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Beje, ir šventė ne viena, bet apie viską iš eilės…

Kolekcininko Petro Skutulo pasakojimas apie Lietuvoje cirkuliavusius pinigus sulaukė nemažo parodos atidarymo dalyvių susidomėjimo.

Kolekcininko Petro Skutulo pasakojimas apie Lietuvoje cirkuliavusius pinigus sulaukė nemažo parodos atidarymo dalyvių susidomėjimo.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse AB „Šilutės baldai“ administracijos pastate atidaryta „Pamario“ laikraščio redaktoriaus Petro Skutulo numizmatikos (monetos) ir bonistikos (banknotai) paroda. Įmonės direktorė Asta Dijokienė sakė, kad tai savotiška įžanga į miesto šventę, kurios metu ant įmonės tvoros bus piešiama Šilutės, o kartu ir įmonės istorija. Šilokarčemos pinigai – taip pat istorija. Sužinoję, kad Šilutėje yra pinigų kolekcininkas, baldininkai paprašė surengti parodą.
Paroda buvo atidaryta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, tad AB „Šilutės baldai“ direktorė įteikė vietos laikraščių redakcijų atstovams po saldžią dovaną ir pakvietė spaudos atstovą P. Skutulą papasakoti susirinkusiems baldininkams apie eksponatus.
„Kas nemėgsta pinigų? Juk jos renkame visi… Tik yra keistesnių žmonių, tarp jų ir aš, kurie renka nebegaliojančius, senus pinigus. Tai vienas iš mano pomėgių“, – sakė P. Skutulas. Anot jo, eksponuojama tik apie pusę jo turimų monetų ir banknotų rinkinių. Kolekcija laikomas toks pinigų rinkinys, kai surinkti visais metais išleisti kažkurio vieno nominalo egzemplioriai. Petras Skutulas renka sovietinių 3 kapeikų kolekciją. Kol kas kai kurių monetų joje dar trūksta.
Prisimindamas, kaip pradėjo kolekcionuoti, P. Skutulas papasakojo tokią istoriją. Sovietiniais laikais, kai buvo Vilniaus universiteto studentas, labai norėjęs turėti džinsus. Sužinojo, kad juos galėtų įsigyti už smetoninius sidabrinius litus. Bet kur jų gauti? Tų litų pavyko rasti tėviškėje, mat turėjo iš senų laikų išsaugojęs kaimynas. Trijų monetų dėvėtiems amerikietiškiems džinsams užteko. Prabėgus nemažai metų, tapo įdomu, kokie tie litai buvo, kaip jie atrodė. Maždaug prieš 10 metų tai paskatino pradėti kolekcionuoti senovines monetas, o vėliau – ir banknotus bei kitokius senus eksponatus.
AB „Šilutės baldai“ surengtoje parodoje eksponuojami pinigai, kurie yra cirkuliavę Lietuvoje – nebūtinai lietuviški. Įvairiais laikotarpiais čia buvo naudojami rusiški, vokiški, lenkiški, įvairūs laikinieji pinigai. O pirmaisiais baltiškais, tuo pačiu ir lietuviškais, pinigais buvo pailgos sidabrinės lazdelės, kurių mato vienetas buvo kapos. Už 1 kapą galėjai įsigyti aviną, už 1,5 – žirgą. Tai buvo vertingi pinigai, tačiau yra buvę ir tokių, kurių nominalas skaičiuojamas milijardais, tačiau vertė tokia maža, kad spausdinta tik ant vienos pusės, antrąją paliekant balta. Būta ir Klaipėdos krašte leistų popierinių vokiškų pfenigių ir markių, sunkmečio pinigais vadintų. Kolekcijoje yra pora popierinių Šilutės ir Rusnės feningių kupiūrų su miestiečiams pažįstamais vaizdais. Beje, šių sunkmečio pinigų fragmentų turėtų rastis ir ant baldininkų sienos tapomų Šilutės istorijos fragmentų.

Vaidotas VILKAS

Parodoje galima pamatyti ir Šilutėje išleistų pinigų.

Parodoje galima pamatyti ir Šilutėje išleistų pinigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite