Švėkšnos parke įkelta per 200 inkilų
Trečiadienį, Pempės dieną, švėkšniškiai pasitiko dovanodami mažiesiems giesmininkams būstus. Tą dieną į Švėkšnos parko medžius buvo įkeltas 201 inkilas.
Gamtininkai kasmet pasirūpina, kad mažieji giesmininkai turėtų kur sukti lizdus. Tinkamiausias laikas kelti inkilus – kovo vidurys. Taigi, neatsitiktinai būtent Pempės dieną švėkšniškiai parko medžiuose tvirtino inkilus.
Gražaus sumanymo autorius – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas. Mokytojas pasakoja, kad medienos inkilams padovanojo UAB „Jomanta“. Kai tik buvo gauta lentų, mokiniai iškart kibo į darbą. Inkilus gamino per technologijų pamokas. Teko uoliai padirbėti, nes laiko iki Pempės dienos buvo likę nedaug.
Prie inkilų gaminimo prisidėjo ir jaunųjų miškininkų būrelio nariai, vadovaujami mokytojos Nijolės Kairienės. Jaunieji miškininkai pagamino 31 inkilą. Inkilus meistravo ir Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtiniai.
„Padarėme tiek inkilų, kad vargu ar atsiras tiek paukštukų. Matyt, pasirūpinome ir ateinančiomis kartomis“, – sakė V. Didžiūnas.
Inkilus įkelti mokiniams padėjo Švėkšnos seniūnijos, Švėkšnos ir Stemplių girininkijų darbuotojai, bokštelį atsiuntė UAB „Šilutės būstas“. Inkilų kėlimas prasidėjo menine programa lygiai vidurdienį. Inkilai įkelti į medžius maždaug 5-7 metrų aukštyje.
„Inkilus kėlėme lipdami kopėčiomis, o kur aukščiau, talkino bokštelis. Pustrečios valandos, kol kėlėme inkilus, mus linksmino paukštelių balsai, kol kas sklidę iš įrašo. Tikimės, kad daugumoje inkilų apsigyvens varnėnai. Inkilus su mažesnėmis landomis pasirinks devynbalsės. Paukščių nameliams meistrauti turėjome nedaug laiko, jų nesistengta dekoruoti, nes paukščiai mėgsta paprastus. Pernai kažkas į medį įkėlė raudonai nudažytą inkilą, bet jis taip ir liko „bebalsis“. O štai varnėnai mėgsta draugystę, gali viename medyje būti du inkilai ir abiejuose jie čirpaus. Tokį pavyzdį turiu po savo langais“, – pasakojo mokytojas V. Didžiūnas.
Laima PUTRIUVIENĖ
Šaunuoliai, tiesiog nuostabu, jumis labai džiaugiuosi. Kaip kokie pempių pempiukai ant žemės. Labai pagirtina.
Ten Švėkšnoj iš viso gera aura: žmonės susitelkę, tikintys, išmoningi, o mokytojai labai gerbiami: ir šitas darbas juk irgi prasideda nuo gero mokymo. Dėkui, nes pakėlėte niūrią nuotaiką per pilnatį.