„Švėkšnos daktaras Juozapas Rugys“

Taip pavadinta 63 puslapių knygutė, išleista 300 egzempliorių tiražu, pasiekė Švėkšną. Joje – straipsnių rinkinys, kurį parengė garbusis švėkšniškis Petras Čeliauskas. Šiemet sukanka 100 metų nuo Švėkšnoje dirbusio gydytojo ir visuomenės veikėjo Juozapo Rugio mirties, neseniai paminėtos 160-osios jo gimimo metinės.
Rinkinio sudarytojas Petras Čeliauskas knygos įžangoje mini, jog nebėra gyvųjų, kurie beprisimintų Juozapą Rugį, kuris per 30 darbo metų Švėkšnoje paliko gilų pėdsaką ir nusipelnė nebūti užmirštu. Jo kapas – Vilkėno kapinėse.

Švėkšnos bendruomenės centro iniciatyva išleistoje knygelėje P. Čeliauskas pamini, kad apie J. Rugį spaudoje buvę daug rašyta, bet tie senieji šaltiniai daugumai nežinomi ir neprieinami, todėl garbusis švėkšniškis sumanė tuos straipsnius surinkti ir iš naujo paskelbti. Išsamiausiu P. Čeliauskas mini M. Krupavičiaus straipsnį. Buvę tų straipsnių įvairių autorių ir skirtingais laikotarpiais, tad juose daug kas kartojasi.

Įžangoje paminėta ir daktaro pavardės rašyba. Šnekamojoje kalboje buvęs Rugys. Tuo tarpu tikroji daktaro pavardė buvo Rūgis. Taip dabar vadinasi ir gimtasis daktaro kaimas – Rūgiai. Užsienyje daktaro sūnus vadinosi Jonas Rugis. Tik dukra Alicija rašėsi Rūgytė. Anot leidinio sudarytojo, praėjus šimtui metų, dabar būtų galima teikti pirmumą įprastinei pavardei Rugys, kuri nėra autentiška, bet paprastesnė ir visiems įprasta. Tokią daktaro pavardę matome ir knygelės viršelyje.

Be prelato Mykolo Krupavičiaus straipsnio, knygelėje yra dar penkių autorių straipsniai. Apie užmirštą tautos veikėją gydytoją J. Rugį pasakoja Pranas Dovydaitis, valstybės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, kurio straipsnis laikraštyje pasirodęs 1939 m. J. Rugys vadinamas draudžiamos spaudos rėmėju, platintoju, žmonių mylimu gydytoju, politinių nusikaltėlių gelbėtoju, „Artojo“ draugijos įkūrėju, darbininku be poilsio.

Yra ir karo gydytojo, kilusio iš Vilkų Kampo, atsiminimų žiupsnelis. Apie varpininkų veiklą Žemaitijoje rašo J. Rugis, gydytojo Juozapo Rugio sūnus inžinierius, 1921–1924 m. mokytojavęs Švėkšnos progimnazijoje. Knygelėje publikuojamas Juozo Rupšio laiškas prof. Vaclovui Biržiškai. Aiškintasi dėl slapyvardžiais paskelbtų rašinių autorystės. Knygelės sudarytojas švėkšniškis P. Čeliauskas primena pagalbininkus, kurie padėjo J. Rugiui platinti draudžiamą lietuvišką spaudą. Jų Švėkšnos krašte buvo ne vienas.
Knygelėje yra nuotraukų. Dr. J. Rugio gatvės vaizdas, namas Vilkėno gatvėje. Vienoje iš senų nuotraukų – Švėkšnos bažnyčioje dr. Rugio karstas gausiai apkrautas gėlėmis.

Juozapas Rugys – Sintautų zanavykas, gimęs 1858 m. Gimnaziją baigė Marijampolėje kartu su Vincu Kudirka. Baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Pasiryžęs savo žinias ir jėgas skirti Lietuvai, sugrįžo ir kunigo paragintas apsigyveno Švėkšnoje. „Tolimiausias žemaičių užkampis Mažosios Lietuvos pasienyje, tamsus, tautiškai nesusipratęs kraštas, rudenį ir pavasarį purvini, sunkiai išvažiuojami keliai…“ – skaitome viename iš straipsnių. Tačiau jaunajam gydytojui buvo pasakyta ir tai, kas jį patraukė ir pririšo visam gyvenimui, būtent – Mažosios Lietuvos kaimynystė sudaro galimybę gabenti ir platinti draudžiamą lietuvišką spaudą. Taip ir bėgo metai Švėkšnoje iki pat J. Rugio mirties 1916 m. rugsėjo 16 d. Iš Švėkšnos jis buvo pasitraukęs tik Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo pašauktas gydytoju į kariuomenę. Grįžti į Švėkšną negalėjo, mat joje šeimininkavo vokiečiai.

Knygelės viršelis su Juozapo Rugio portretu, kitoje pusėje – kapo nuotrauka.

Verta atsiversti šią knygelę ir paskaityti.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,