Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepyklos–parduotuvės kolektyvas (iš kairės): savininkė Agnė Pašilienė, darbuotojos Aurelija Bujokė, Audronė Bendorienė, Jolita Plauškienė.

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų.

Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės.

Nedidukėje parduotuvėje prie lango pritvirtintas staliukas–baras, šalia – trys kėdės. Prisėdus galima išgerti kvapnios kavos, paragauti gabaliuką šilto pyrago ar torto. Jei patiks – nusipirksite.

Kepyklėlės ir parduotuvės savininkė Agnė Pašilienė pasakojo po studijų gyvenusi Vilniuje. Jos vyras Egidijus yra šilutiškis, daugeliui Pamario krašto žmonių neblogai pažįstamas verslininkas, aprūpinantis langais, durimis, garažo vartais ir t. t.

Gruodį, prieš Kalėdas, atidaryta kepykla su parduotuve nepriklauso jokiam tokio verslo tinklui. „Esame Šilutėje tokie vieninteliai ir savarankiški, tad turime daugiau galimybių ieškoti naujų skonių, niekas mūsų neįpareigoja pirkti vienokių ar kitokių produktų, nevaržo laisvės eksperimentuoti“, – pasakojo jaunoji verslininkė, užsienio mačiusi tiek, kiek tai siejosi su nuosavu verslu. „Esu pakvaišusi dėl gero skonio. Jį lavinu gerus dvylika metų. Ir gyvendama Vilniuje, ir keliaudama po užsienį aplankydavau geriausius ir naujus restoranus“, – pasakojo A. Pašilienė, kurios krikštamotė irgi tuo labai domisi, yra gyvenusi Japonijoje, kitur. Pastaroji tiesiog gerbia maistą be pakaitalų, be mišinių, margarino ir kitko, tad padiskutuoti apie gerą skonį visada yra su kuo.

Be margarino ir sintetinių priedų

Kepiniams čia naudojamas tikras sviestas, šviežia varškė, grietinė ar grietinėlė tiesiai iš „Žemaitijos pieno“.  Durų į kepyklą, žinoma, nepravėrėme. Anot savininkės, ten yra visa reikalinga įranga, dirba kelios moterys. Konsultacijų perkama iš Klaipėdoje dirbančios garsios konditerės, kuri stažavosi Paryžiuje, Barselonoje. Šios specialistės pamokos naudingos visam kepyklos kolektyvui – kartu ruošiami nauji kepiniai, tobulinami įprastų skoniai.

„Šios konsultacijos – brangios, tačiau tai yra investicija, o kepykla su parduotuve atidaryta irgi investavus…“ – pasakojo A. Pašilienė. Tad nenustebkite, jeigu iš ryto šviežių kepinių pridėtos lentynos įdienojus pasipildys nematytais skanėstais, o pavakare, kaip įsitikinome, beveik nieko nebeliks. Gauna užsakymų tortų patiekti ir į Vilnių. Labai jų pirko šilutiškiai prieš Velykas. Jau turima nuolatinių klientų.

Parūpo sužinoti, koks buvo tas pyragas, kurio nusipirkau visai atsitikinai aptikusi šią parduotuvę. Verslininkė paaiškino, kad anas kvapnumu ir skoniu įsiminęs pyragas gaminamas iš traškios sviestinės tešlos, uždedama abrikosų, vyšnių ar kitokio džemo, gali būti varškės. „80 procentų obuolių tyrės su abrikosų kvapikliu ir konservantais – mums tai ne džemas, tokių nenaudojame. Mūsų kepinių džeme – 80 procentų abrikosų…“ – pasakojo A. Pašilienė.

Beje, tortai čia dedami į dėžutes su rankena, todėl patogu neštis, gražu dovanoti.

Priima ir išankstinius užsakymus. Visko kepama nedideliais kiekiais, kasryt – mielines bandeles, „skareles“ su obuoliais, varške, o vakarykštes išparduoda perpus pigiau. Kibinus kepa kelis kartus per dieną, kad parduotų karštus ar bent šiltus. Yra pyragų iš datulių, avižų, grikių bei kitų sveikų ir maistingų miltų. Tai tinka nevalgantiems kepinių iš kvietinių miltų.

Tortų gaminama šešiolikos rūšių, tądien jau buvo ir naujo – gaivaus citrinos skonio. Nėra tortų su žele, nes tai jau sintetika, kvapikliai. Vietoj to renkasi uogas, vaisius. Net natūralūs rankų darbo „Paukščių pieno“ saldainiai tamsią spalvą įgauna dėl riešutų. Gaminiai pagal naują receptą išbandomi ir vertinami labai griežtai: jeigu nors kas netiko, kūryba vyksta toliau arba to recepto atsisakoma.

„Vienas pyragas buvo skanus, tačiau nepakankamai… Jo nekepame, nes pirkėjui juk nepasakysi: „atsiprašau, šįkart ne taip skanu, bet vėliau bus labai skanu…“ – pasakojo kepyklos savininkė. Dar  akcentavo, kad margarino nenaudoja, nes jautrų skrandį turintiems žmonėms tokie kepiniai netinka. Duona – speltos miltų su naminiu raugu, bemielė, cukraus – simboliškai, kiek būtina rūgimui, deda moliūgų ir kitų sėklų.

„Toks ir skirtumas nuo kitų konditerijos verslų, kur galbūt kepinių gerokai gausiau ir kainuoja pigiau… Apie kitus kalbėti nenoriu, geriau apie saviškį verslą. Mūsų gaminiai žmogui sveikesni. Jeigu naudotume sintetinę grietinėlę, kepinių galiojimo laikas būtų gerokai ilgesnis. Mums, kaip prekybininkams, būtų naudingiau, bet to nedarome. Perkame tik šviežius ir tikrus pieno produktus. Mūsų tikslas – gaminti iš kuo natūralesnių produktų. Galbūt kitas sakytų, kad mums apsimokėtų pardavinėti pigesnius produktus. Juk netoliese yra mokyklų – išpirktų. Manau, kiekvienas žmogus, kuris daro tokį verslą, turi misiją ne tik gaminti ir parduoti, bet ir dirbti sąžiningai, atsakingai, gerbti ir saugoti savo klientą, jam parduoti tai, kas sveikiausia“, – pasakojo verslininkė, priminusi, kad yra daug ir vis daugėja žmonių, kurie mielai rinktųsi sveikatą saugančius produktus, deja, ne kiekvienas išgali už juos brangiau mokėti.

Anot Agnės Pašilienės, visi turėtume mokytis valgyti skaniai, saikingai, pasimėgaudami, nekenkdami savo sveikatai, jausdami malonumą.

Stasė SKUTULIENĖ

Agnė ir Egidijus Pašiliai svarstė, ar tiks šios prabangios kėdės jų parduotuvėje. Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.      Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės. Aplinkiniai dažniausiai nesupranta Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime savo galimybę

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių. Galimybių turime visada Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus,  po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“. ISM universitete verslo vadybą

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.   Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“. Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau

Kalėdų nuotaika jau atkeliavo į Švėkšną

Šių metų gruodžio 14 d. Švėkšnoje oficialiai paskelbta žiemos švenčių sezono pradžia. Šios dienos ryte, iš dangaus krentant snaigėms, Knygnešių skverelyje jau ėmė būriuotis Švėkšnos miestelio įstaigų ir bendruomenių nariai. Gražia tradicija tapusi idėja, nuotaikingai papuošti skverą, kasmet tampa kūrybiškesnė. Šiemet šioje erdvėje įsitaisė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos kurtas Kalėdų senelis su sostu, „Saulės“ gimnazijos moksleivių pagaminta ragana skrendanti ant šluotos ir melagis pinokis, Švėkšnos bibliotekos žaismingai išpiešti imbieriniai sausainėliai, Tradicinių amatų centro kurtas ledo karalienės krėslas, lopšelio-darželio besmegenis, nešantis vaikų