Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepyklos–parduotuvės kolektyvas (iš kairės): savininkė Agnė Pašilienė, darbuotojos Aurelija Bujokė, Audronė Bendorienė, Jolita Plauškienė.

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų.

Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės.

Nedidukėje parduotuvėje prie lango pritvirtintas staliukas–baras, šalia – trys kėdės. Prisėdus galima išgerti kvapnios kavos, paragauti gabaliuką šilto pyrago ar torto. Jei patiks – nusipirksite.

Kepyklėlės ir parduotuvės savininkė Agnė Pašilienė pasakojo po studijų gyvenusi Vilniuje. Jos vyras Egidijus yra šilutiškis, daugeliui Pamario krašto žmonių neblogai pažįstamas verslininkas, aprūpinantis langais, durimis, garažo vartais ir t. t.

Gruodį, prieš Kalėdas, atidaryta kepykla su parduotuve nepriklauso jokiam tokio verslo tinklui. „Esame Šilutėje tokie vieninteliai ir savarankiški, tad turime daugiau galimybių ieškoti naujų skonių, niekas mūsų neįpareigoja pirkti vienokių ar kitokių produktų, nevaržo laisvės eksperimentuoti“, – pasakojo jaunoji verslininkė, užsienio mačiusi tiek, kiek tai siejosi su nuosavu verslu. „Esu pakvaišusi dėl gero skonio. Jį lavinu gerus dvylika metų. Ir gyvendama Vilniuje, ir keliaudama po užsienį aplankydavau geriausius ir naujus restoranus“, – pasakojo A. Pašilienė, kurios krikštamotė irgi tuo labai domisi, yra gyvenusi Japonijoje, kitur. Pastaroji tiesiog gerbia maistą be pakaitalų, be mišinių, margarino ir kitko, tad padiskutuoti apie gerą skonį visada yra su kuo.

Be margarino ir sintetinių priedų

Kepiniams čia naudojamas tikras sviestas, šviežia varškė, grietinė ar grietinėlė tiesiai iš „Žemaitijos pieno“.  Durų į kepyklą, žinoma, nepravėrėme. Anot savininkės, ten yra visa reikalinga įranga, dirba kelios moterys. Konsultacijų perkama iš Klaipėdoje dirbančios garsios konditerės, kuri stažavosi Paryžiuje, Barselonoje. Šios specialistės pamokos naudingos visam kepyklos kolektyvui – kartu ruošiami nauji kepiniai, tobulinami įprastų skoniai.

„Šios konsultacijos – brangios, tačiau tai yra investicija, o kepykla su parduotuve atidaryta irgi investavus…“ – pasakojo A. Pašilienė. Tad nenustebkite, jeigu iš ryto šviežių kepinių pridėtos lentynos įdienojus pasipildys nematytais skanėstais, o pavakare, kaip įsitikinome, beveik nieko nebeliks. Gauna užsakymų tortų patiekti ir į Vilnių. Labai jų pirko šilutiškiai prieš Velykas. Jau turima nuolatinių klientų.

Parūpo sužinoti, koks buvo tas pyragas, kurio nusipirkau visai atsitikinai aptikusi šią parduotuvę. Verslininkė paaiškino, kad anas kvapnumu ir skoniu įsiminęs pyragas gaminamas iš traškios sviestinės tešlos, uždedama abrikosų, vyšnių ar kitokio džemo, gali būti varškės. „80 procentų obuolių tyrės su abrikosų kvapikliu ir konservantais – mums tai ne džemas, tokių nenaudojame. Mūsų kepinių džeme – 80 procentų abrikosų…“ – pasakojo A. Pašilienė.

Beje, tortai čia dedami į dėžutes su rankena, todėl patogu neštis, gražu dovanoti.

Priima ir išankstinius užsakymus. Visko kepama nedideliais kiekiais, kasryt – mielines bandeles, „skareles“ su obuoliais, varške, o vakarykštes išparduoda perpus pigiau. Kibinus kepa kelis kartus per dieną, kad parduotų karštus ar bent šiltus. Yra pyragų iš datulių, avižų, grikių bei kitų sveikų ir maistingų miltų. Tai tinka nevalgantiems kepinių iš kvietinių miltų.

Tortų gaminama šešiolikos rūšių, tądien jau buvo ir naujo – gaivaus citrinos skonio. Nėra tortų su žele, nes tai jau sintetika, kvapikliai. Vietoj to renkasi uogas, vaisius. Net natūralūs rankų darbo „Paukščių pieno“ saldainiai tamsią spalvą įgauna dėl riešutų. Gaminiai pagal naują receptą išbandomi ir vertinami labai griežtai: jeigu nors kas netiko, kūryba vyksta toliau arba to recepto atsisakoma.

„Vienas pyragas buvo skanus, tačiau nepakankamai… Jo nekepame, nes pirkėjui juk nepasakysi: „atsiprašau, šįkart ne taip skanu, bet vėliau bus labai skanu…“ – pasakojo kepyklos savininkė. Dar  akcentavo, kad margarino nenaudoja, nes jautrų skrandį turintiems žmonėms tokie kepiniai netinka. Duona – speltos miltų su naminiu raugu, bemielė, cukraus – simboliškai, kiek būtina rūgimui, deda moliūgų ir kitų sėklų.

„Toks ir skirtumas nuo kitų konditerijos verslų, kur galbūt kepinių gerokai gausiau ir kainuoja pigiau… Apie kitus kalbėti nenoriu, geriau apie saviškį verslą. Mūsų gaminiai žmogui sveikesni. Jeigu naudotume sintetinę grietinėlę, kepinių galiojimo laikas būtų gerokai ilgesnis. Mums, kaip prekybininkams, būtų naudingiau, bet to nedarome. Perkame tik šviežius ir tikrus pieno produktus. Mūsų tikslas – gaminti iš kuo natūralesnių produktų. Galbūt kitas sakytų, kad mums apsimokėtų pardavinėti pigesnius produktus. Juk netoliese yra mokyklų – išpirktų. Manau, kiekvienas žmogus, kuris daro tokį verslą, turi misiją ne tik gaminti ir parduoti, bet ir dirbti sąžiningai, atsakingai, gerbti ir saugoti savo klientą, jam parduoti tai, kas sveikiausia“, – pasakojo verslininkė, priminusi, kad yra daug ir vis daugėja žmonių, kurie mielai rinktųsi sveikatą saugančius produktus, deja, ne kiekvienas išgali už juos brangiau mokėti.

Anot Agnės Pašilienės, visi turėtume mokytis valgyti skaniai, saikingai, pasimėgaudami, nekenkdami savo sveikatai, jausdami malonumą.

Stasė SKUTULIENĖ

Agnė ir Egidijus Pašiliai svarstė, ar tiks šios prabangios kėdės jų parduotuvėje. Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite