Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepyklos–parduotuvės kolektyvas (iš kairės): savininkė Agnė Pašilienė, darbuotojos Aurelija Bujokė, Audronė Bendorienė, Jolita Plauškienė.

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų.

Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės.

Nedidukėje parduotuvėje prie lango pritvirtintas staliukas–baras, šalia – trys kėdės. Prisėdus galima išgerti kvapnios kavos, paragauti gabaliuką šilto pyrago ar torto. Jei patiks – nusipirksite.

Kepyklėlės ir parduotuvės savininkė Agnė Pašilienė pasakojo po studijų gyvenusi Vilniuje. Jos vyras Egidijus yra šilutiškis, daugeliui Pamario krašto žmonių neblogai pažįstamas verslininkas, aprūpinantis langais, durimis, garažo vartais ir t. t.

Gruodį, prieš Kalėdas, atidaryta kepykla su parduotuve nepriklauso jokiam tokio verslo tinklui. „Esame Šilutėje tokie vieninteliai ir savarankiški, tad turime daugiau galimybių ieškoti naujų skonių, niekas mūsų neįpareigoja pirkti vienokių ar kitokių produktų, nevaržo laisvės eksperimentuoti“, – pasakojo jaunoji verslininkė, užsienio mačiusi tiek, kiek tai siejosi su nuosavu verslu. „Esu pakvaišusi dėl gero skonio. Jį lavinu gerus dvylika metų. Ir gyvendama Vilniuje, ir keliaudama po užsienį aplankydavau geriausius ir naujus restoranus“, – pasakojo A. Pašilienė, kurios krikštamotė irgi tuo labai domisi, yra gyvenusi Japonijoje, kitur. Pastaroji tiesiog gerbia maistą be pakaitalų, be mišinių, margarino ir kitko, tad padiskutuoti apie gerą skonį visada yra su kuo.

Be margarino ir sintetinių priedų

Kepiniams čia naudojamas tikras sviestas, šviežia varškė, grietinė ar grietinėlė tiesiai iš „Žemaitijos pieno“.  Durų į kepyklą, žinoma, nepravėrėme. Anot savininkės, ten yra visa reikalinga įranga, dirba kelios moterys. Konsultacijų perkama iš Klaipėdoje dirbančios garsios konditerės, kuri stažavosi Paryžiuje, Barselonoje. Šios specialistės pamokos naudingos visam kepyklos kolektyvui – kartu ruošiami nauji kepiniai, tobulinami įprastų skoniai.

„Šios konsultacijos – brangios, tačiau tai yra investicija, o kepykla su parduotuve atidaryta irgi investavus…“ – pasakojo A. Pašilienė. Tad nenustebkite, jeigu iš ryto šviežių kepinių pridėtos lentynos įdienojus pasipildys nematytais skanėstais, o pavakare, kaip įsitikinome, beveik nieko nebeliks. Gauna užsakymų tortų patiekti ir į Vilnių. Labai jų pirko šilutiškiai prieš Velykas. Jau turima nuolatinių klientų.

Parūpo sužinoti, koks buvo tas pyragas, kurio nusipirkau visai atsitikinai aptikusi šią parduotuvę. Verslininkė paaiškino, kad anas kvapnumu ir skoniu įsiminęs pyragas gaminamas iš traškios sviestinės tešlos, uždedama abrikosų, vyšnių ar kitokio džemo, gali būti varškės. „80 procentų obuolių tyrės su abrikosų kvapikliu ir konservantais – mums tai ne džemas, tokių nenaudojame. Mūsų kepinių džeme – 80 procentų abrikosų…“ – pasakojo A. Pašilienė.

Beje, tortai čia dedami į dėžutes su rankena, todėl patogu neštis, gražu dovanoti.

Priima ir išankstinius užsakymus. Visko kepama nedideliais kiekiais, kasryt – mielines bandeles, „skareles“ su obuoliais, varške, o vakarykštes išparduoda perpus pigiau. Kibinus kepa kelis kartus per dieną, kad parduotų karštus ar bent šiltus. Yra pyragų iš datulių, avižų, grikių bei kitų sveikų ir maistingų miltų. Tai tinka nevalgantiems kepinių iš kvietinių miltų.

Tortų gaminama šešiolikos rūšių, tądien jau buvo ir naujo – gaivaus citrinos skonio. Nėra tortų su žele, nes tai jau sintetika, kvapikliai. Vietoj to renkasi uogas, vaisius. Net natūralūs rankų darbo „Paukščių pieno“ saldainiai tamsią spalvą įgauna dėl riešutų. Gaminiai pagal naują receptą išbandomi ir vertinami labai griežtai: jeigu nors kas netiko, kūryba vyksta toliau arba to recepto atsisakoma.

„Vienas pyragas buvo skanus, tačiau nepakankamai… Jo nekepame, nes pirkėjui juk nepasakysi: „atsiprašau, šįkart ne taip skanu, bet vėliau bus labai skanu…“ – pasakojo kepyklos savininkė. Dar  akcentavo, kad margarino nenaudoja, nes jautrų skrandį turintiems žmonėms tokie kepiniai netinka. Duona – speltos miltų su naminiu raugu, bemielė, cukraus – simboliškai, kiek būtina rūgimui, deda moliūgų ir kitų sėklų.

„Toks ir skirtumas nuo kitų konditerijos verslų, kur galbūt kepinių gerokai gausiau ir kainuoja pigiau… Apie kitus kalbėti nenoriu, geriau apie saviškį verslą. Mūsų gaminiai žmogui sveikesni. Jeigu naudotume sintetinę grietinėlę, kepinių galiojimo laikas būtų gerokai ilgesnis. Mums, kaip prekybininkams, būtų naudingiau, bet to nedarome. Perkame tik šviežius ir tikrus pieno produktus. Mūsų tikslas – gaminti iš kuo natūralesnių produktų. Galbūt kitas sakytų, kad mums apsimokėtų pardavinėti pigesnius produktus. Juk netoliese yra mokyklų – išpirktų. Manau, kiekvienas žmogus, kuris daro tokį verslą, turi misiją ne tik gaminti ir parduoti, bet ir dirbti sąžiningai, atsakingai, gerbti ir saugoti savo klientą, jam parduoti tai, kas sveikiausia“, – pasakojo verslininkė, priminusi, kad yra daug ir vis daugėja žmonių, kurie mielai rinktųsi sveikatą saugančius produktus, deja, ne kiekvienas išgali už juos brangiau mokėti.

Anot Agnės Pašilienės, visi turėtume mokytis valgyti skaniai, saikingai, pasimėgaudami, nekenkdami savo sveikatai, jausdami malonumą.

Stasė SKUTULIENĖ

Agnė ir Egidijus Pašiliai svarstė, ar tiks šios prabangios kėdės jų parduotuvėje. Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite