Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis: „Kviečiu saugoti save ir savo vaikus“

Lietuvoje tęsiasi tymų protrūkis, fiksuojami vis nauji ligos atvejai. Į klausimus apie tai, kaip valdoma situacija, kokių priemonių imamasi tymų protrūkiui stabdyti, atsako sveikatos apsaugos viceministras, darbo grupės užkrečiamųjų ligų protrūkių ar nepalankios epideminės situacijos valdymo koordinavimui vadovas Algirdas Šešelgis.

– Nuo metų pradžios iki kovo 29 dienos imtinai Lietuvoje patvirtinta jau 330 tymų atvejų, jų registruojama ir toliau. Ar reikia jaudintis žmonėms ir kokių priemonių jiems imtis?
– Visų pirma, svarbu atskirti bendrą atvejų ir šiuo metu sergančiųjų skaičių, tai nėra tapatūs skaičiai. Didžioji dalis susirgusiųjų žmonių jau persirgo tymais. Tačiau tai, kad atsiranda vis naujų atvejų, be abejo, signalizuoja, kad problema vis dar yra ir ji sprendžiama. Pasaulyje iš visų skiepais valdomų ligų, tymai išlieka daugiausiai žmonių gyvybių nusinešančia liga tarp tų, kurie neturi atsparumo tymams. Taigi ignoruoti šios ligos negalima, ypač, kai jau 50 metų taikomas žmonių skiepijimas nuo tymų gali juos apsaugoti.
Ko imtis žmonėms? Pirmiausia raginu naudotis galimybe apsaugoti savo vaikus. Tai yra, netikėti skleidžiama neva teisinga, o iš tiesų klaidinančia ir net pavojų gyvybei keliančia informacija ir pasitikėti medicina bei mokslu. Medikai ir mokslininkai nuolat pabrėžia skiepų saugumą ir būtinybę skiepyti vaikus. Jei suaugusieji abejoja, ar turi atsparumą tymų virusui, kviečiama pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Atsparumą galima pasitikrinti atlikus kraujo tyrimą. Ligos atveju – negaištant kreiptis į medikus.
– Kaip stabdyti tymų plitimą?
– Kiekvienas tymų atvejis fiksuojamas ir nedelsiant imamasi priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, turinčio padalinius visuose Lietuvos regionuose, specialistai nedelsdami atlieka kiekvieno įtariamo tymų atvejo epidemiologinį tyrimą, išaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusiuosius ir juos konsultuoja, kuriuos reikia – siunčia skiepytis (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto). Jų darbo dėka tymų plitimas pristabdomas, kiek įmanoma.
Visuomenės sveikatos specialistai daug pastangų skiria ir įvairių įstaigų, organizacijų, įvairių žmonių grupių informavimui apie situaciją ir kaip saugotis. Taip pat ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro darbuotojai vykdo įvairias šviečiamojo pobūdžio veiklas, intensyviai konsultuoja, nuolat atnaujina ir teikia naujausią informaciją.
– Žmonės susiduria su situacija, kad nori pasiskiepyti, bet neturi tokios galimybės, nes nėra skiepų…
– Turime atskirti du dalykus. Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis nuo tymų skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15-16 mėn., antroji dozė – 6-7 m.) ir sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 val., įskaitant medicinos personalą, turėjusį kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui. Skiepų šiam tikslui yra pakankamai ir ateityje nepritrūks. Tačiau šia vaikams skirta vakcina negalime rizikuoti ir visą išdalinti bet kuriam norinčiam pasiskiepyti.
Taigi, kada žmogus nori pasiskiepyti savo iniciatyva, jis tą turi padaryti savo (arba darbdavio) lėšomis. Tai yra, jis kreipiasi į privačias gydymo įstaigas dėl komercinės vakcinos. Prisiminkime, kad tymų protrūkiai vyksta ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, dėl to skiepų paklausa yra išaugusi ir gamintojai tiesiog fiziškai negali daug jų iš karto vienu metu pagaminti. Dėl to žmonėms tenka palaukti.
Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras papildomam vakcinos kiekiui įsigyti. Kai tik paaiškės, kad pirkimas įvyko ir kada galime laukti pirmosios partijos, nedelsiant svarstysime, kokias dar žmonių grupes turėtume paskiepyti ligonių kasų apmokamais skiepais.
– Kokių priemonių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, kad suvaldytų tymų situaciją?
– Su ministerijos ir atsakingų institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Valstybinės ligonių kasos – atstovų komanda kiekvieną savaitę mažiausiai sykį, o kartais ir dažniau prie bendro stalo vertiname situacijos pokytį, atliktas užduotis ir nusistatome naujas. Kasdien renkame naujausią informaciją ir stebime tendencijas, kaip rutuliojasi situacija, pagal tai telkiame veiksmus.
Visų pirma nustatėme, kur ir kiek Lietuvoje paskiepijama mažiausiai vaikų. Žvelgiant į tai, kur nustatomi tymų atvejai, matyti akivaizdus ryšys tarp per mažo skiepijimosi ir susirgimų. Taigi, į tas savivaldybes kreipiamos didžiausios specialistų pajėgos.
Reaguojama į kiekvieną tymų atvejį, nustatomi sąlytį turėję žmonės, stabdomas tymų plitimas. Laikomės pozicijos, kad ne draudimais, bausmėmis, o švietimu ir informavimu galima didinti žmonių supratimą apie skiepų naudą ir net būtinybę. Dėl to vykdoma ir suplanuota daug šviečiamojo pobūdžio priemonių. Taigi situacija yra nuolat stebima ir valdoma.
– Tačiau yra ir tokių, kurie skiepyti, bet vis tiek suserga.
– Tam tikrais atvejais išties net ir skiepytas žmogus gali neturėti pakankamo atsparumo tymams, pavyzdžiui, dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako. Žinia, tymų virusas yra labai lakus, tad neturint atsparumo yra didelė tikimybė užsikrėsti. Atsparus žmogus, priešingai, viruso net neperneša.
Primenu, kodėl taip svarbu skiepytis. Kai didžioji dalis žmonių yra atsparūs, tie keletas, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti paskiepyti, pavyzdžiui, kūdikiai, ir tie, kuriems dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako nesusiformavo atsparumas, bus saugūs, nes tymų virusas tiesiog neturės galimybės plisti.
Rūpinkimės savo vaikų ir savo pačių sveikata.
– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Valda Dirginčienė

Hits: 166

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite