Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis: „Kviečiu saugoti save ir savo vaikus“

Lietuvoje tęsiasi tymų protrūkis, fiksuojami vis nauji ligos atvejai. Į klausimus apie tai, kaip valdoma situacija, kokių priemonių imamasi tymų protrūkiui stabdyti, atsako sveikatos apsaugos viceministras, darbo grupės užkrečiamųjų ligų protrūkių ar nepalankios epideminės situacijos valdymo koordinavimui vadovas Algirdas Šešelgis.

– Nuo metų pradžios iki kovo 29 dienos imtinai Lietuvoje patvirtinta jau 330 tymų atvejų, jų registruojama ir toliau. Ar reikia jaudintis žmonėms ir kokių priemonių jiems imtis?
– Visų pirma, svarbu atskirti bendrą atvejų ir šiuo metu sergančiųjų skaičių, tai nėra tapatūs skaičiai. Didžioji dalis susirgusiųjų žmonių jau persirgo tymais. Tačiau tai, kad atsiranda vis naujų atvejų, be abejo, signalizuoja, kad problema vis dar yra ir ji sprendžiama. Pasaulyje iš visų skiepais valdomų ligų, tymai išlieka daugiausiai žmonių gyvybių nusinešančia liga tarp tų, kurie neturi atsparumo tymams. Taigi ignoruoti šios ligos negalima, ypač, kai jau 50 metų taikomas žmonių skiepijimas nuo tymų gali juos apsaugoti.
Ko imtis žmonėms? Pirmiausia raginu naudotis galimybe apsaugoti savo vaikus. Tai yra, netikėti skleidžiama neva teisinga, o iš tiesų klaidinančia ir net pavojų gyvybei keliančia informacija ir pasitikėti medicina bei mokslu. Medikai ir mokslininkai nuolat pabrėžia skiepų saugumą ir būtinybę skiepyti vaikus. Jei suaugusieji abejoja, ar turi atsparumą tymų virusui, kviečiama pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Atsparumą galima pasitikrinti atlikus kraujo tyrimą. Ligos atveju – negaištant kreiptis į medikus.
– Kaip stabdyti tymų plitimą?
– Kiekvienas tymų atvejis fiksuojamas ir nedelsiant imamasi priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, turinčio padalinius visuose Lietuvos regionuose, specialistai nedelsdami atlieka kiekvieno įtariamo tymų atvejo epidemiologinį tyrimą, išaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusiuosius ir juos konsultuoja, kuriuos reikia – siunčia skiepytis (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto). Jų darbo dėka tymų plitimas pristabdomas, kiek įmanoma.
Visuomenės sveikatos specialistai daug pastangų skiria ir įvairių įstaigų, organizacijų, įvairių žmonių grupių informavimui apie situaciją ir kaip saugotis. Taip pat ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro darbuotojai vykdo įvairias šviečiamojo pobūdžio veiklas, intensyviai konsultuoja, nuolat atnaujina ir teikia naujausią informaciją.
– Žmonės susiduria su situacija, kad nori pasiskiepyti, bet neturi tokios galimybės, nes nėra skiepų…
– Turime atskirti du dalykus. Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis nuo tymų skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15-16 mėn., antroji dozė – 6-7 m.) ir sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 val., įskaitant medicinos personalą, turėjusį kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui. Skiepų šiam tikslui yra pakankamai ir ateityje nepritrūks. Tačiau šia vaikams skirta vakcina negalime rizikuoti ir visą išdalinti bet kuriam norinčiam pasiskiepyti.
Taigi, kada žmogus nori pasiskiepyti savo iniciatyva, jis tą turi padaryti savo (arba darbdavio) lėšomis. Tai yra, jis kreipiasi į privačias gydymo įstaigas dėl komercinės vakcinos. Prisiminkime, kad tymų protrūkiai vyksta ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, dėl to skiepų paklausa yra išaugusi ir gamintojai tiesiog fiziškai negali daug jų iš karto vienu metu pagaminti. Dėl to žmonėms tenka palaukti.
Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras papildomam vakcinos kiekiui įsigyti. Kai tik paaiškės, kad pirkimas įvyko ir kada galime laukti pirmosios partijos, nedelsiant svarstysime, kokias dar žmonių grupes turėtume paskiepyti ligonių kasų apmokamais skiepais.
– Kokių priemonių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, kad suvaldytų tymų situaciją?
– Su ministerijos ir atsakingų institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Valstybinės ligonių kasos – atstovų komanda kiekvieną savaitę mažiausiai sykį, o kartais ir dažniau prie bendro stalo vertiname situacijos pokytį, atliktas užduotis ir nusistatome naujas. Kasdien renkame naujausią informaciją ir stebime tendencijas, kaip rutuliojasi situacija, pagal tai telkiame veiksmus.
Visų pirma nustatėme, kur ir kiek Lietuvoje paskiepijama mažiausiai vaikų. Žvelgiant į tai, kur nustatomi tymų atvejai, matyti akivaizdus ryšys tarp per mažo skiepijimosi ir susirgimų. Taigi, į tas savivaldybes kreipiamos didžiausios specialistų pajėgos.
Reaguojama į kiekvieną tymų atvejį, nustatomi sąlytį turėję žmonės, stabdomas tymų plitimas. Laikomės pozicijos, kad ne draudimais, bausmėmis, o švietimu ir informavimu galima didinti žmonių supratimą apie skiepų naudą ir net būtinybę. Dėl to vykdoma ir suplanuota daug šviečiamojo pobūdžio priemonių. Taigi situacija yra nuolat stebima ir valdoma.
– Tačiau yra ir tokių, kurie skiepyti, bet vis tiek suserga.
– Tam tikrais atvejais išties net ir skiepytas žmogus gali neturėti pakankamo atsparumo tymams, pavyzdžiui, dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako. Žinia, tymų virusas yra labai lakus, tad neturint atsparumo yra didelė tikimybė užsikrėsti. Atsparus žmogus, priešingai, viruso net neperneša.
Primenu, kodėl taip svarbu skiepytis. Kai didžioji dalis žmonių yra atsparūs, tie keletas, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti paskiepyti, pavyzdžiui, kūdikiai, ir tie, kuriems dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako nesusiformavo atsparumas, bus saugūs, nes tymų virusas tiesiog neturės galimybės plisti.
Rūpinkimės savo vaikų ir savo pačių sveikata.
– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Valda Dirginčienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite