Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną Telšių katedroje įvyks vysk. A. Jurevičiaus ingresas

Birželio 29-ąją, Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną,12 val. į Telšių vyskupijos katedrą įžengs naujasis Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Algirdas Jurevičius. Šventasis Tėvas Pranciškus vysk. dr. Algirdą Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 dieną.

Iškilmingą Eucharistijos liturgiją vysk. A. Jurevičius švęs drauge su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Petaru A. Rajičiumi, broliais vyskupais, kunigais, diakonais, vienuoliais, tikinčiaisiais.

„Dėl užsitęsusios pandemijos ir didesnių susitikimų bei renginių apribojimų neįmanoma visų Jūsų pakviesti į ingreso iškilmę, tačiau prašau maldos naujai prasidedančiam tarnavimo Viešpaties vynuogyne etapui“, – į Telšių vyskupijos tikinčiuosius laišku kreipėsi vysk. Algirdas Jurevičius.

Ingreso pamaldos You Tube kanalu ir per „Marijos radiją“ bus transliuojamos tiesiogiai. Tikinčiuosius, kurie dėl apribojimų negalės dalyvauti iškilmėse, vysk. A. Jurevičius kvietė dalyvauti liepos 2–12 dienomis vyksiančiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. „Ten mes artimiau susitiksime! Kryžiaus kelyje įvykę susitikimai, įsirėžę į išganymo istoriją, leidžia kartu sekti Kristumi ir per Kryžių pasiekti Prisikėlimą“, – pabrėžė nominuotasis Telšių vyskupas.

Algirdas Jurevičius gimė Vievyje 1972 m. kovo 24 d. Mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, tęsė studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986–1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990–1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – Senvagės) vidurinėje mokykloje.

1991–1996 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas kvalifikacinį teologijos bakalauro laipsnį. Mokydamasis kunigų seminarijoje atliko vargonininko tarnystę, o popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, 1993-iųjų rugsėjo 6-ąją vargonavo per šv. Mišias Kauno santakoje.

1996 m. gruodžio 26 d. įšventintas kunigu. 1996–1998 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantūroje, kurią baigęs įgijo katalikų teologijos licenciato-magistro kvalifikacinį laipsnį. 1997–1998 m. dirbo Kaišiadorių parapijos vikaru ir Kauno kunigų seminarijos ugdytoju. Nuo 1999 m. – asistentas Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios teologijos katedroje.

2000–2004 m. studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) Šv. Jurgio aukštojoje filosofijos-teologijos mokykloje (Philosophisch-theologische Hochschule Sankt Georgen), kur įgijo praktinės teologijos mokslų daktaro laipsnį. 2001–2004 m. talkino lenkų sielovadoje (Polska Misja Katolicka, Hanau) Fuldos vyskupijoje ir buvo atsakingas už lietuvių sielovadą Štutgarte (Rotenburgo-Štutgarto vyskupija).

2011 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje projekto mokslo ekspertu.

1998–2008 m. buvo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaru. 2017–2018 m. – postulatorius pal. T. Matulionio kanonizacijos byloje. 2006 m. apdovanotas VDU medaliu.

2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė kun. A. Jurevičiui Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.

2015 m. apdovanotas medaliu Exuli bene de Ecclesia merito.

2017 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos laureatas. Vysk. dr. A. Jurevičius – žymus Lietuvos mokslo bendruomenės narys, knygų Duona ir vynas: Eucharistijos pavidalų biblinė, istorinė bei simbolinė prasmė (2002), Diakonatas: teologija ir praktika (2013), Susipažinkime – esu Teofilius (2017; vertimai į lenkų (2018) ir anglų (2018) kalbas), daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius.

2018 m. liepos 2 d. popiežius Pranciškus mons. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam Materianos vyskupo titulą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. A. Jurevičius buvo išrinktas vyskupu, Lietuvos vyskupų konferencijoje atsakingu už Bažnyčios mokymo (doktrinos) klausimus.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbo Kauno arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite