Susitikime su rašytoju Roku Flick sklandė Prūsijos praeities dvasia

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai lapkričio 7 dieną pakvietė savo skaitytojus į jaukų rašytojo Roko Flick kūrybos vakarą su naujausia knyga „Išlikę karo verpetuose“ ir kitais jo romanais. Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvavo, skaitė ištraukas iš naujausio romano, rašytojo žmona, aktorė Regina Arbačiauskaitė. Dialogą su rašytoju vedė filologė Jovita Saulėnienė.

Filologės pirmas klausimas rašytojui buvo apie tai, ką rašytojas tokio ypatingo „įdeda“ į savo kūrybą, kad jo knygos skaitytojų yra labai mėgstamos. Skaitant R. Flick romanus sužavi ir įtraukia rašymo maniera – trumpi, savo struktūra ir stilistika neperspausti sakiniai, sykiu savyje talpinantys daug jautrių išgyvenimų. Rašytojas kasmet patenka į skaitomiausių knygų dešimtuką ir gauna įvairių nominacijų, įvertinimų, apdovanojimų. Kūrėjas į tai atsakė, kad jį labiausiai domina Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, todėl jis savo knygose per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius. Jo protėviams, kaip ir romano herojams, teko emigrantų Rytų Prūsijoje dalia, todėl rašytojas jaučia empatiją savo kuriamiems veikėjams. Autorius prisipažino stengęsis nesiblaškyti įmantrybėse, o rašyti paprastai ir suprantamai.

Kitas visus sudominęs filologės J. Saulėnienės klausimas buvo apie tai, iš kur gimė rašytojo kūrinių personažai, kas buvo jo kūrybos pamatas. Juk jis rašė apie tai, ko jau seniai nebėra. Rašytojas pasakojo, kad stengėsi pažvelgti į kitą šio krašto plotmę – intelektualinės visuomenės, dailininkų, verslininkų gyvenimus. R. Flick pagal tautybę yra vokietis, todėl žiūrėjo iš kitos, vokiškosios, pusės į lietuvį. Tad trilogijos leitmotyvas – kaip visiems reikėjo gyventi ir sugyventi šiame krašte, nes Mažoji Lietuva nėra vien tik lietuvininkų kraštas. Tai yra ir vokiečių, ir prūsų, ir kuršių, ir austrų žemė. Autorius knygos pristatymo metu teigė: „Nesiblaškiau jokiose įmantrybėse. Stengiausi rašyti paprastai ir suprantamai. Daug dėmesio skyriau moterų paveikslams, nes jos yra visa ko pamatas. Moteris, mylimoji, mama – tai šventa.“ Renginio dalyvius sujaudino aktorės R. Arbačiauskaitės perteikta ištrauka iš romano „Išlikę karo verpetuose“ apie motinos ir sūnaus, pasmerkto mirti, susitikimą. Saulėnienė pasiteiravo rašytojo, kuo Prūsijos likimas ir jai tekusių iššūkių, išgyvenimų patirtis artimi Lietuvai, ypač šiandienių politinių įvykių kontekste. Juk istorija linkusi kartotis… Flick atsakė, kad yra Lietuvos vokietis, jam labai artima Mažoji Lietuva, kadangi jo protėviai buvo išvaryti iš Austrijos kaip protestantai. Knygoje „Išlikę karo verpetuose“, tarsi tęsiant romaną „Emma, pastoriaus duktė“, irgi kalbama apie praeitį, atėjusią iš amžių glūdumos. Beje, prūsų gentis buvo artima lietuviams tautiniu aspektu. Autoriaus nuomone, esame giminės ir dabartinei visuomenei turėtų kilti klausimai, kodėl ji išnyko, kas juos sunaikino. Juk tai buvo gražūs laikai, nors ir sunkūs. Iš Mažosios Lietuvos atėjo šviesa – žinia, paštas, knygnešiai, pirmoji knyga, Kristijonas Donelaitis. Šis kraštas yra susaistytas labai artimais ryšiais su Lietuva ir be galo svarbu, kad skaitytojas šito neužmirštų.

Renginiui baigiantis pasipylė dalyvių klausimai. Visus suvienijo jausmas, kad be savo praeities, krašto istorijos mes būtume tarsi medžiai be savo šaknų.

Liudmila Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo