Susitikime su rašytoju Roku Flick sklandė Prūsijos praeities dvasia

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai lapkričio 7 dieną pakvietė savo skaitytojus į jaukų rašytojo Roko Flick kūrybos vakarą su naujausia knyga „Išlikę karo verpetuose“ ir kitais jo romanais. Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvavo, skaitė ištraukas iš naujausio romano, rašytojo žmona, aktorė Regina Arbačiauskaitė. Dialogą su rašytoju vedė filologė Jovita Saulėnienė.

Filologės pirmas klausimas rašytojui buvo apie tai, ką rašytojas tokio ypatingo „įdeda“ į savo kūrybą, kad jo knygos skaitytojų yra labai mėgstamos. Skaitant R. Flick romanus sužavi ir įtraukia rašymo maniera – trumpi, savo struktūra ir stilistika neperspausti sakiniai, sykiu savyje talpinantys daug jautrių išgyvenimų. Rašytojas kasmet patenka į skaitomiausių knygų dešimtuką ir gauna įvairių nominacijų, įvertinimų, apdovanojimų. Kūrėjas į tai atsakė, kad jį labiausiai domina Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, todėl jis savo knygose per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius. Jo protėviams, kaip ir romano herojams, teko emigrantų Rytų Prūsijoje dalia, todėl rašytojas jaučia empatiją savo kuriamiems veikėjams. Autorius prisipažino stengęsis nesiblaškyti įmantrybėse, o rašyti paprastai ir suprantamai.

Kitas visus sudominęs filologės J. Saulėnienės klausimas buvo apie tai, iš kur gimė rašytojo kūrinių personažai, kas buvo jo kūrybos pamatas. Juk jis rašė apie tai, ko jau seniai nebėra. Rašytojas pasakojo, kad stengėsi pažvelgti į kitą šio krašto plotmę – intelektualinės visuomenės, dailininkų, verslininkų gyvenimus. R. Flick pagal tautybę yra vokietis, todėl žiūrėjo iš kitos, vokiškosios, pusės į lietuvį. Tad trilogijos leitmotyvas – kaip visiems reikėjo gyventi ir sugyventi šiame krašte, nes Mažoji Lietuva nėra vien tik lietuvininkų kraštas. Tai yra ir vokiečių, ir prūsų, ir kuršių, ir austrų žemė. Autorius knygos pristatymo metu teigė: „Nesiblaškiau jokiose įmantrybėse. Stengiausi rašyti paprastai ir suprantamai. Daug dėmesio skyriau moterų paveikslams, nes jos yra visa ko pamatas. Moteris, mylimoji, mama – tai šventa.“ Renginio dalyvius sujaudino aktorės R. Arbačiauskaitės perteikta ištrauka iš romano „Išlikę karo verpetuose“ apie motinos ir sūnaus, pasmerkto mirti, susitikimą. Saulėnienė pasiteiravo rašytojo, kuo Prūsijos likimas ir jai tekusių iššūkių, išgyvenimų patirtis artimi Lietuvai, ypač šiandienių politinių įvykių kontekste. Juk istorija linkusi kartotis… Flick atsakė, kad yra Lietuvos vokietis, jam labai artima Mažoji Lietuva, kadangi jo protėviai buvo išvaryti iš Austrijos kaip protestantai. Knygoje „Išlikę karo verpetuose“, tarsi tęsiant romaną „Emma, pastoriaus duktė“, irgi kalbama apie praeitį, atėjusią iš amžių glūdumos. Beje, prūsų gentis buvo artima lietuviams tautiniu aspektu. Autoriaus nuomone, esame giminės ir dabartinei visuomenei turėtų kilti klausimai, kodėl ji išnyko, kas juos sunaikino. Juk tai buvo gražūs laikai, nors ir sunkūs. Iš Mažosios Lietuvos atėjo šviesa – žinia, paštas, knygnešiai, pirmoji knyga, Kristijonas Donelaitis. Šis kraštas yra susaistytas labai artimais ryšiais su Lietuva ir be galo svarbu, kad skaitytojas šito neužmirštų.

Renginiui baigiantis pasipylė dalyvių klausimai. Visus suvienijo jausmas, kad be savo praeities, krašto istorijos mes būtume tarsi medžiai be savo šaknų.

Liudmila Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia