Susitikime su rašytoju Roku Flick sklandė Prūsijos praeities dvasia

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai lapkričio 7 dieną pakvietė savo skaitytojus į jaukų rašytojo Roko Flick kūrybos vakarą su naujausia knyga „Išlikę karo verpetuose“ ir kitais jo romanais. Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvavo, skaitė ištraukas iš naujausio romano, rašytojo žmona, aktorė Regina Arbačiauskaitė. Dialogą su rašytoju vedė filologė Jovita Saulėnienė.

Filologės pirmas klausimas rašytojui buvo apie tai, ką rašytojas tokio ypatingo „įdeda“ į savo kūrybą, kad jo knygos skaitytojų yra labai mėgstamos. Skaitant R. Flick romanus sužavi ir įtraukia rašymo maniera – trumpi, savo struktūra ir stilistika neperspausti sakiniai, sykiu savyje talpinantys daug jautrių išgyvenimų. Rašytojas kasmet patenka į skaitomiausių knygų dešimtuką ir gauna įvairių nominacijų, įvertinimų, apdovanojimų. Kūrėjas į tai atsakė, kad jį labiausiai domina Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, todėl jis savo knygose per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius. Jo protėviams, kaip ir romano herojams, teko emigrantų Rytų Prūsijoje dalia, todėl rašytojas jaučia empatiją savo kuriamiems veikėjams. Autorius prisipažino stengęsis nesiblaškyti įmantrybėse, o rašyti paprastai ir suprantamai.

Kitas visus sudominęs filologės J. Saulėnienės klausimas buvo apie tai, iš kur gimė rašytojo kūrinių personažai, kas buvo jo kūrybos pamatas. Juk jis rašė apie tai, ko jau seniai nebėra. Rašytojas pasakojo, kad stengėsi pažvelgti į kitą šio krašto plotmę – intelektualinės visuomenės, dailininkų, verslininkų gyvenimus. R. Flick pagal tautybę yra vokietis, todėl žiūrėjo iš kitos, vokiškosios, pusės į lietuvį. Tad trilogijos leitmotyvas – kaip visiems reikėjo gyventi ir sugyventi šiame krašte, nes Mažoji Lietuva nėra vien tik lietuvininkų kraštas. Tai yra ir vokiečių, ir prūsų, ir kuršių, ir austrų žemė. Autorius knygos pristatymo metu teigė: „Nesiblaškiau jokiose įmantrybėse. Stengiausi rašyti paprastai ir suprantamai. Daug dėmesio skyriau moterų paveikslams, nes jos yra visa ko pamatas. Moteris, mylimoji, mama – tai šventa.“ Renginio dalyvius sujaudino aktorės R. Arbačiauskaitės perteikta ištrauka iš romano „Išlikę karo verpetuose“ apie motinos ir sūnaus, pasmerkto mirti, susitikimą. Saulėnienė pasiteiravo rašytojo, kuo Prūsijos likimas ir jai tekusių iššūkių, išgyvenimų patirtis artimi Lietuvai, ypač šiandienių politinių įvykių kontekste. Juk istorija linkusi kartotis… Flick atsakė, kad yra Lietuvos vokietis, jam labai artima Mažoji Lietuva, kadangi jo protėviai buvo išvaryti iš Austrijos kaip protestantai. Knygoje „Išlikę karo verpetuose“, tarsi tęsiant romaną „Emma, pastoriaus duktė“, irgi kalbama apie praeitį, atėjusią iš amžių glūdumos. Beje, prūsų gentis buvo artima lietuviams tautiniu aspektu. Autoriaus nuomone, esame giminės ir dabartinei visuomenei turėtų kilti klausimai, kodėl ji išnyko, kas juos sunaikino. Juk tai buvo gražūs laikai, nors ir sunkūs. Iš Mažosios Lietuvos atėjo šviesa – žinia, paštas, knygnešiai, pirmoji knyga, Kristijonas Donelaitis. Šis kraštas yra susaistytas labai artimais ryšiais su Lietuva ir be galo svarbu, kad skaitytojas šito neužmirštų.

Renginiui baigiantis pasipylė dalyvių klausimai. Visus suvienijo jausmas, kad be savo praeities, krašto istorijos mes būtume tarsi medžiai be savo šaknų.

Liudmila Nausėdienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad