Susitikime su komiksų autore Gerda Jord

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su komiksų autore Gerda Jord. Susitikimo metu autorė plačiau pristatė komiksų sąvoką, analizavo, kokia jų atsiradimo priešistorė, dėstė požiūrį į komiksus pasaulyje ir Lietuvoje bei dalinosi savo mintimis, kaip susidomėjo komiksais ir pradėjo juos kurti pati.

Sunku vienu sakiniu apibūdinti kas yra komiksas, vienareikšmio apibrėžimo nėra, tačiau komiksai artimi tiek vaizduojamajam menui, tiek literatūros kūriniui. Pats komiksas, kaip literatūros kūrinys, neturi vienos temos, tradicijos, aiškaus apibūdinimo. Komiksai yra literatūros ir meno forma, juose vaizdas ir tekstas yra neatsiejami. Klausimas, kada buvo sukurtas pirmasis komiksas, iki šiol kelia diskusijų. Meniniai vaizdai ir tekstas dėliojami nuosekliai erdvėje, kad papasakotų tam tikrą istoriją. Komiksai atsirado prieš šimtmetį amerikietiškų laikraščių bulvarinėje spaudoje, geltonuosiuose puslapiuose. Teigiama, kad pirmasis toks pasakojimas buvo amerikiečių komiksų juostelė „The Yellow Kid“, išspausdinta 1896 m.

Komiksų autorė Gerda Jord.

Lietuviški komiksai pasirodė dar prieš karą, juos tarpukario Lietuvoje spausdino ir laikraščiai, ir žurnalai. To laikotarpio žinomas lietuviškų komiksų kūrėjas yra dailininkas Jonas Martinaitis, kuris yra laikomas lietuviškų komiksų tradicijos pradininku. Iš lietuviškų komiksų geriausiai yra žinomi „Paršiuko Čiuko nuotykiai“,  „Micius ir Pykštukas“. Populiarūs komiksai, skirti vyresniems skaitytojams leistame satyros ir humoro žurnale „Šluota“.

Nepriklausomoje Lietuvoje dar iki šiol nėra susiformavusi komiksų kultūra, kai tuo tarpu kitose šalyse komiksai jau seniai yra užėmę didelę dalį rinkos. Tai lėmė per vėlus jų atsiradimas ir klaidingas postsovietinis požiūris į komiksus. Tačiau nuo 2012 m. Lietuvoje jaučiamas komiksų kultūros atsigavimas. Komiksus Lietuvoje pradėjo populiarinti organizacija „Kitokia grafika“, inicijuojanti komiksų parodas, dirbtuves, komiksų projektus, užsienio komiksų vertimus į lietuvių kalbą.

Susitikimo viešnia renginio metu pristatė savo komiksų  knygą „Gertrūda“ ir kartu su kolege Migle Anušauskaite sukurtą ilgos apimties komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Anot G. Jord, pastarosios komiksų knygos pasirodymas sulaukė daug dėmesio, teigiamų literatūros kritikų atsiliepimų, išprovokavo diskusijas apie komiksus. Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, dėl istorinių priežasčių komiksai niekada nebuvo populiarūs, tačiau dabar atsiranda vis daugiau komiksų kūrėjų. Galbūt tai susiję su interneto įsigalėjimu, galbūt dėl to, kad žmonės daug keliauja ir parsiveža naujų idėjų. Klaidinga manyti, kad komiksai yra skirti tik vaikams. Vakarų bei Tolimųjų Rytų pasaulyje situacija yra visiškai kitokia. Pieštos istorijos skirtos įvairioms amžiaus grupėms: nuo pačių jauniausių iki pačių vyriausių. G. Jord komiksai irgi skirti suaugusiems, tai net byloja knygos viršelio kampe esanti žyma: „Komiksas suaugusiems“. Susitikimo metu autorė kartu su surinkusiais diskutavo: kodėl miestelis – gera aplinka kūrybai; kas nutinka, kai į naujas teritorijas įžengia komiksai; ar komiksai yra šiuolaikinis menas; ar kam nors išvis patinka šiuolaikinis menas? Komiksų autorė pasidalino žinia apie jau greitai pasirodysiančią jos komiksų knygą apie mažo miestelio gyventojų istorijas ir likimus gyvenant daugiabutyje.

Dar tą pačią dieną komiksų autorė G. Jord susitiko su Kintų jaunimu F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale. Susitikime, pavadintame „Komiksai ir gyvenimas miestelyje“, dalyvavo Kintų pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleiviai ir Šilutės pirmosios gimnazijos Kintų skyriaus 3 ir 4 klasių gimnazistai. Jord šiuo metu yra įsikūrusi Merkinės miestelyje (Varėnos r.), anksčiau gyveno Vilniuje ir Marijampolėje. Studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, animaciją Vilniaus dailės akademijoje. Sukūrė ir išleido komiksų romanus suaugusiems: „Gertrūda“ (2016), „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite, 2014), į lietuvių kalbą išvertė Scott’o McCloud’o knygą „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ (2018).

Susitikimas organizuotas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės: kurk, švęsk, pažink“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų