Susitikime su komiksų autore Gerda Jord

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su komiksų autore Gerda Jord. Susitikimo metu autorė plačiau pristatė komiksų sąvoką, analizavo, kokia jų atsiradimo priešistorė, dėstė požiūrį į komiksus pasaulyje ir Lietuvoje bei dalinosi savo mintimis, kaip susidomėjo komiksais ir pradėjo juos kurti pati.

Sunku vienu sakiniu apibūdinti kas yra komiksas, vienareikšmio apibrėžimo nėra, tačiau komiksai artimi tiek vaizduojamajam menui, tiek literatūros kūriniui. Pats komiksas, kaip literatūros kūrinys, neturi vienos temos, tradicijos, aiškaus apibūdinimo. Komiksai yra literatūros ir meno forma, juose vaizdas ir tekstas yra neatsiejami. Klausimas, kada buvo sukurtas pirmasis komiksas, iki šiol kelia diskusijų. Meniniai vaizdai ir tekstas dėliojami nuosekliai erdvėje, kad papasakotų tam tikrą istoriją. Komiksai atsirado prieš šimtmetį amerikietiškų laikraščių bulvarinėje spaudoje, geltonuosiuose puslapiuose. Teigiama, kad pirmasis toks pasakojimas buvo amerikiečių komiksų juostelė „The Yellow Kid“, išspausdinta 1896 m.

Komiksų autorė Gerda Jord.

Lietuviški komiksai pasirodė dar prieš karą, juos tarpukario Lietuvoje spausdino ir laikraščiai, ir žurnalai. To laikotarpio žinomas lietuviškų komiksų kūrėjas yra dailininkas Jonas Martinaitis, kuris yra laikomas lietuviškų komiksų tradicijos pradininku. Iš lietuviškų komiksų geriausiai yra žinomi „Paršiuko Čiuko nuotykiai“,  „Micius ir Pykštukas“. Populiarūs komiksai, skirti vyresniems skaitytojams leistame satyros ir humoro žurnale „Šluota“.

Nepriklausomoje Lietuvoje dar iki šiol nėra susiformavusi komiksų kultūra, kai tuo tarpu kitose šalyse komiksai jau seniai yra užėmę didelę dalį rinkos. Tai lėmė per vėlus jų atsiradimas ir klaidingas postsovietinis požiūris į komiksus. Tačiau nuo 2012 m. Lietuvoje jaučiamas komiksų kultūros atsigavimas. Komiksus Lietuvoje pradėjo populiarinti organizacija „Kitokia grafika“, inicijuojanti komiksų parodas, dirbtuves, komiksų projektus, užsienio komiksų vertimus į lietuvių kalbą.

Susitikimo viešnia renginio metu pristatė savo komiksų  knygą „Gertrūda“ ir kartu su kolege Migle Anušauskaite sukurtą ilgos apimties komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Anot G. Jord, pastarosios komiksų knygos pasirodymas sulaukė daug dėmesio, teigiamų literatūros kritikų atsiliepimų, išprovokavo diskusijas apie komiksus. Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, dėl istorinių priežasčių komiksai niekada nebuvo populiarūs, tačiau dabar atsiranda vis daugiau komiksų kūrėjų. Galbūt tai susiję su interneto įsigalėjimu, galbūt dėl to, kad žmonės daug keliauja ir parsiveža naujų idėjų. Klaidinga manyti, kad komiksai yra skirti tik vaikams. Vakarų bei Tolimųjų Rytų pasaulyje situacija yra visiškai kitokia. Pieštos istorijos skirtos įvairioms amžiaus grupėms: nuo pačių jauniausių iki pačių vyriausių. G. Jord komiksai irgi skirti suaugusiems, tai net byloja knygos viršelio kampe esanti žyma: „Komiksas suaugusiems“. Susitikimo metu autorė kartu su surinkusiais diskutavo: kodėl miestelis – gera aplinka kūrybai; kas nutinka, kai į naujas teritorijas įžengia komiksai; ar komiksai yra šiuolaikinis menas; ar kam nors išvis patinka šiuolaikinis menas? Komiksų autorė pasidalino žinia apie jau greitai pasirodysiančią jos komiksų knygą apie mažo miestelio gyventojų istorijas ir likimus gyvenant daugiabutyje.

Dar tą pačią dieną komiksų autorė G. Jord susitiko su Kintų jaunimu F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale. Susitikime, pavadintame „Komiksai ir gyvenimas miestelyje“, dalyvavo Kintų pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleiviai ir Šilutės pirmosios gimnazijos Kintų skyriaus 3 ir 4 klasių gimnazistai. Jord šiuo metu yra įsikūrusi Merkinės miestelyje (Varėnos r.), anksčiau gyveno Vilniuje ir Marijampolėje. Studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, animaciją Vilniaus dailės akademijoje. Sukūrė ir išleido komiksų romanus suaugusiems: „Gertrūda“ (2016), „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite, 2014), į lietuvių kalbą išvertė Scott’o McCloud’o knygą „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ (2018).

Susitikimas organizuotas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės: kurk, švęsk, pažink“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų