Susitikime su komiksų autore Gerda Jord

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su komiksų autore Gerda Jord. Susitikimo metu autorė plačiau pristatė komiksų sąvoką, analizavo, kokia jų atsiradimo priešistorė, dėstė požiūrį į komiksus pasaulyje ir Lietuvoje bei dalinosi savo mintimis, kaip susidomėjo komiksais ir pradėjo juos kurti pati.

Sunku vienu sakiniu apibūdinti kas yra komiksas, vienareikšmio apibrėžimo nėra, tačiau komiksai artimi tiek vaizduojamajam menui, tiek literatūros kūriniui. Pats komiksas, kaip literatūros kūrinys, neturi vienos temos, tradicijos, aiškaus apibūdinimo. Komiksai yra literatūros ir meno forma, juose vaizdas ir tekstas yra neatsiejami. Klausimas, kada buvo sukurtas pirmasis komiksas, iki šiol kelia diskusijų. Meniniai vaizdai ir tekstas dėliojami nuosekliai erdvėje, kad papasakotų tam tikrą istoriją. Komiksai atsirado prieš šimtmetį amerikietiškų laikraščių bulvarinėje spaudoje, geltonuosiuose puslapiuose. Teigiama, kad pirmasis toks pasakojimas buvo amerikiečių komiksų juostelė „The Yellow Kid“, išspausdinta 1896 m.

Komiksų autorė Gerda Jord.

Lietuviški komiksai pasirodė dar prieš karą, juos tarpukario Lietuvoje spausdino ir laikraščiai, ir žurnalai. To laikotarpio žinomas lietuviškų komiksų kūrėjas yra dailininkas Jonas Martinaitis, kuris yra laikomas lietuviškų komiksų tradicijos pradininku. Iš lietuviškų komiksų geriausiai yra žinomi „Paršiuko Čiuko nuotykiai“,  „Micius ir Pykštukas“. Populiarūs komiksai, skirti vyresniems skaitytojams leistame satyros ir humoro žurnale „Šluota“.

Nepriklausomoje Lietuvoje dar iki šiol nėra susiformavusi komiksų kultūra, kai tuo tarpu kitose šalyse komiksai jau seniai yra užėmę didelę dalį rinkos. Tai lėmė per vėlus jų atsiradimas ir klaidingas postsovietinis požiūris į komiksus. Tačiau nuo 2012 m. Lietuvoje jaučiamas komiksų kultūros atsigavimas. Komiksus Lietuvoje pradėjo populiarinti organizacija „Kitokia grafika“, inicijuojanti komiksų parodas, dirbtuves, komiksų projektus, užsienio komiksų vertimus į lietuvių kalbą.

Susitikimo viešnia renginio metu pristatė savo komiksų  knygą „Gertrūda“ ir kartu su kolege Migle Anušauskaite sukurtą ilgos apimties komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Anot G. Jord, pastarosios komiksų knygos pasirodymas sulaukė daug dėmesio, teigiamų literatūros kritikų atsiliepimų, išprovokavo diskusijas apie komiksus. Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, dėl istorinių priežasčių komiksai niekada nebuvo populiarūs, tačiau dabar atsiranda vis daugiau komiksų kūrėjų. Galbūt tai susiję su interneto įsigalėjimu, galbūt dėl to, kad žmonės daug keliauja ir parsiveža naujų idėjų. Klaidinga manyti, kad komiksai yra skirti tik vaikams. Vakarų bei Tolimųjų Rytų pasaulyje situacija yra visiškai kitokia. Pieštos istorijos skirtos įvairioms amžiaus grupėms: nuo pačių jauniausių iki pačių vyriausių. G. Jord komiksai irgi skirti suaugusiems, tai net byloja knygos viršelio kampe esanti žyma: „Komiksas suaugusiems“. Susitikimo metu autorė kartu su surinkusiais diskutavo: kodėl miestelis – gera aplinka kūrybai; kas nutinka, kai į naujas teritorijas įžengia komiksai; ar komiksai yra šiuolaikinis menas; ar kam nors išvis patinka šiuolaikinis menas? Komiksų autorė pasidalino žinia apie jau greitai pasirodysiančią jos komiksų knygą apie mažo miestelio gyventojų istorijas ir likimus gyvenant daugiabutyje.

Dar tą pačią dieną komiksų autorė G. Jord susitiko su Kintų jaunimu F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale. Susitikime, pavadintame „Komiksai ir gyvenimas miestelyje“, dalyvavo Kintų pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleiviai ir Šilutės pirmosios gimnazijos Kintų skyriaus 3 ir 4 klasių gimnazistai. Jord šiuo metu yra įsikūrusi Merkinės miestelyje (Varėnos r.), anksčiau gyveno Vilniuje ir Marijampolėje. Studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, animaciją Vilniaus dailės akademijoje. Sukūrė ir išleido komiksų romanus suaugusiems: „Gertrūda“ (2016), „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite, 2014), į lietuvių kalbą išvertė Scott’o McCloud’o knygą „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ (2018).

Susitikimas organizuotas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės: kurk, švęsk, pažink“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė

Hits: 343

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite