Susirūpinimas Europos Parlamente: dezinformacija atkeliauja į mūsų namus

Hibridinis karas jau vyksta, o žiniasklaida ir internetas – jo ginkluotė. Taip kalbėta ketvirtadienį Europos Parlamente surengtoje diskusijoje su ES ir NATO pareigūnais, kovojančiais su propaganda. Jos dalyviai ragino skirti daugiau ES lėšų kovai su Rusijos propaganda, tačiau kartu pažymėjo, jog svarbiausi ginklai – tiesa ir skaidrumas. 

Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) vadovas Giles Portman pabrėžė būtinybę geriau išaiškinti ES politiką Rytų Europos žmonėms, skatinti rusų kalba transliuojančios žiniasklaidos pliuralizmą bei kovoti su dezinformacija, o kartu stiprinti problemos suvokimą tarp ES piliečių, nes „dezinformacija atkeliauja į mūsų namus“. Pasak kalbėtojo, dezinformacijos technika – nuolat daugybe kanalų kartoti melą, pateikti netikslias ar išgalvotas citatas ar netgi kurti sąmokslo teorijas. Kaip pavyzdžius jis paminėjo klaidingą informaciją apie Ukrainoje nukryžiuotą vaiką arba Kelne išprievartautą rusų mergaitę.

„Hibridinis, kitaip tariant, dezinformacijos karas jau vyksta, ir negalime jame pasiduoti“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis pridūrė, jog ES komunikacijos biudžetas gerokai mažesnis negu Kremliaus, kuris gali jai per metus skirti daugiau kaip 600 milijonų eurų, todėl ES pati nesteigs televizijos stočių, tačiau jau įsteigė rusakalbį tinklalapį. Kalbėtojas pripažino, jog ligi šiol ES nepakankamai komunikavo rusų kalba. Kaip gerą pavyzdį G. Portman paminėjo Baltijos šalis, stiprinančias rusakalbes transliacijas. Rusakalbiai ES šalių žmonės turi pasijusti visaverčiai ES piliečiai, pažymėjo kalbėtojas.

NATO Informacijos centro Maskvoje laikinasis direktorius Robert Pszczel ragino atskirti politiką nuo paprastų Rusijos žmonių, kurie patys „yra didžiausios propagandos aukos“. Vis dėlto NATO „nekovos propaganda su propaganda”, o sieks atskleisti tiesą. Pavyzdžiui, ši organizacija išplatino palydovines nuotraukas, paneigiančias Rusijos teiginius, jog Ukrainoje nėra jos pajėgų. Savo ruožtu kalbėtojas pažymėjo, jog geriausias būdas padėti Rytų Europos šalims – padėti joms vykdyti reformas.

Rygoje įsikūrusio NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ekspertė Vineta Mekone pažymėjo, jog Rusijos skleidžiama dezinformacija skatina nepasitikėjimą NATO ir ES Rytų Europos šalyse. Ji paminėjo Rusijoje sukurtą vadinamąją „Gerasimovo doktriną“, teigiančią, jog taikos ir karo ribos nyksta, o karas vis labiau tampa hibridinis ir informacinis.

Europarlamentarų nuomonės

Jaromír Štětina (Europos liaudies partija, Čekija) ragino skirti daugiau lėšų ES kovos su propaganda struktūroms. Jo frakcijos kolega Michael Gahler (Vokietija) siūlė sukurti europietišką rusakalbį televizijos kanalą, kuris būtų „laisvas nuo propagandos“. Ioan Mircea Pașcu (Socialistai ir demokratai, Rumunija) įsitikinimu, pirmiausia turėtume komunikuoti ES šalių gyventojams, nes Rusijos politikus ir visuomenę įtikinti sunku.

Vakarų žiniasklaidoje taip pat gausu neteisybės, todėl „turime būti kuklūs”, kalbėjo Eugen Freund (Socialistai ir demokratai, Austrija). Savo ruožtu Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos nariai Javier Couso Permuy (Ispanija) bei Sabine Losing (Vokietija) priminė, jog NATO taip pat yra užpuolusi ir nužudžiusi žmonių, įskaitant žurnalistus, o Sadamas Huseinas buvo klaidingai apkaltintas masinio naikinimo ginklų turėjimu.

Geoffrey Van Orden (Europos konservatoriai ir reformistai) ragino geriau koordinuoti ES ir NATO kovą su propaganda, taip pat skirti daugiau dėmesio ES kaimyninėms šalims. „Turime parodyti Rusijos piliečiams, kad ES ir NATO nėra nusiteikusios prieš juos, o geri santykiai tarnauja jų pačių interesams”, – pažymėjo Doru-Claudian Frunzulică (Socialistai ir demokratai, Rumunija).

Robertas POGORELIS ir Gediminas VILKAS

EP spaudos tarnyba

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre. Petro Skutulo nuotr.

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite