Susirūpinimas Europos Parlamente: dezinformacija atkeliauja į mūsų namus

Hibridinis karas jau vyksta, o žiniasklaida ir internetas – jo ginkluotė. Taip kalbėta ketvirtadienį Europos Parlamente surengtoje diskusijoje su ES ir NATO pareigūnais, kovojančiais su propaganda. Jos dalyviai ragino skirti daugiau ES lėšų kovai su Rusijos propaganda, tačiau kartu pažymėjo, jog svarbiausi ginklai – tiesa ir skaidrumas. 

Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) vadovas Giles Portman pabrėžė būtinybę geriau išaiškinti ES politiką Rytų Europos žmonėms, skatinti rusų kalba transliuojančios žiniasklaidos pliuralizmą bei kovoti su dezinformacija, o kartu stiprinti problemos suvokimą tarp ES piliečių, nes „dezinformacija atkeliauja į mūsų namus“. Pasak kalbėtojo, dezinformacijos technika – nuolat daugybe kanalų kartoti melą, pateikti netikslias ar išgalvotas citatas ar netgi kurti sąmokslo teorijas. Kaip pavyzdžius jis paminėjo klaidingą informaciją apie Ukrainoje nukryžiuotą vaiką arba Kelne išprievartautą rusų mergaitę.

„Hibridinis, kitaip tariant, dezinformacijos karas jau vyksta, ir negalime jame pasiduoti“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis pridūrė, jog ES komunikacijos biudžetas gerokai mažesnis negu Kremliaus, kuris gali jai per metus skirti daugiau kaip 600 milijonų eurų, todėl ES pati nesteigs televizijos stočių, tačiau jau įsteigė rusakalbį tinklalapį. Kalbėtojas pripažino, jog ligi šiol ES nepakankamai komunikavo rusų kalba. Kaip gerą pavyzdį G. Portman paminėjo Baltijos šalis, stiprinančias rusakalbes transliacijas. Rusakalbiai ES šalių žmonės turi pasijusti visaverčiai ES piliečiai, pažymėjo kalbėtojas.

NATO Informacijos centro Maskvoje laikinasis direktorius Robert Pszczel ragino atskirti politiką nuo paprastų Rusijos žmonių, kurie patys „yra didžiausios propagandos aukos“. Vis dėlto NATO „nekovos propaganda su propaganda”, o sieks atskleisti tiesą. Pavyzdžiui, ši organizacija išplatino palydovines nuotraukas, paneigiančias Rusijos teiginius, jog Ukrainoje nėra jos pajėgų. Savo ruožtu kalbėtojas pažymėjo, jog geriausias būdas padėti Rytų Europos šalims – padėti joms vykdyti reformas.

Rygoje įsikūrusio NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ekspertė Vineta Mekone pažymėjo, jog Rusijos skleidžiama dezinformacija skatina nepasitikėjimą NATO ir ES Rytų Europos šalyse. Ji paminėjo Rusijoje sukurtą vadinamąją „Gerasimovo doktriną“, teigiančią, jog taikos ir karo ribos nyksta, o karas vis labiau tampa hibridinis ir informacinis.

Europarlamentarų nuomonės

Jaromír Štětina (Europos liaudies partija, Čekija) ragino skirti daugiau lėšų ES kovos su propaganda struktūroms. Jo frakcijos kolega Michael Gahler (Vokietija) siūlė sukurti europietišką rusakalbį televizijos kanalą, kuris būtų „laisvas nuo propagandos“. Ioan Mircea Pașcu (Socialistai ir demokratai, Rumunija) įsitikinimu, pirmiausia turėtume komunikuoti ES šalių gyventojams, nes Rusijos politikus ir visuomenę įtikinti sunku.

Vakarų žiniasklaidoje taip pat gausu neteisybės, todėl „turime būti kuklūs”, kalbėjo Eugen Freund (Socialistai ir demokratai, Austrija). Savo ruožtu Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos nariai Javier Couso Permuy (Ispanija) bei Sabine Losing (Vokietija) priminė, jog NATO taip pat yra užpuolusi ir nužudžiusi žmonių, įskaitant žurnalistus, o Sadamas Huseinas buvo klaidingai apkaltintas masinio naikinimo ginklų turėjimu.

Geoffrey Van Orden (Europos konservatoriai ir reformistai) ragino geriau koordinuoti ES ir NATO kovą su propaganda, taip pat skirti daugiau dėmesio ES kaimyninėms šalims. „Turime parodyti Rusijos piliečiams, kad ES ir NATO nėra nusiteikusios prieš juos, o geri santykiai tarnauja jų pačių interesams”, – pažymėjo Doru-Claudian Frunzulică (Socialistai ir demokratai, Rumunija).

Robertas POGORELIS ir Gediminas VILKAS

EP spaudos tarnyba

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre. Petro Skutulo nuotr.

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite