Susirūpinimas Europos Parlamente: dezinformacija atkeliauja į mūsų namus

Hibridinis karas jau vyksta, o žiniasklaida ir internetas – jo ginkluotė. Taip kalbėta ketvirtadienį Europos Parlamente surengtoje diskusijoje su ES ir NATO pareigūnais, kovojančiais su propaganda. Jos dalyviai ragino skirti daugiau ES lėšų kovai su Rusijos propaganda, tačiau kartu pažymėjo, jog svarbiausi ginklai – tiesa ir skaidrumas. 

Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) vadovas Giles Portman pabrėžė būtinybę geriau išaiškinti ES politiką Rytų Europos žmonėms, skatinti rusų kalba transliuojančios žiniasklaidos pliuralizmą bei kovoti su dezinformacija, o kartu stiprinti problemos suvokimą tarp ES piliečių, nes „dezinformacija atkeliauja į mūsų namus“. Pasak kalbėtojo, dezinformacijos technika – nuolat daugybe kanalų kartoti melą, pateikti netikslias ar išgalvotas citatas ar netgi kurti sąmokslo teorijas. Kaip pavyzdžius jis paminėjo klaidingą informaciją apie Ukrainoje nukryžiuotą vaiką arba Kelne išprievartautą rusų mergaitę.

„Hibridinis, kitaip tariant, dezinformacijos karas jau vyksta, ir negalime jame pasiduoti“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis pridūrė, jog ES komunikacijos biudžetas gerokai mažesnis negu Kremliaus, kuris gali jai per metus skirti daugiau kaip 600 milijonų eurų, todėl ES pati nesteigs televizijos stočių, tačiau jau įsteigė rusakalbį tinklalapį. Kalbėtojas pripažino, jog ligi šiol ES nepakankamai komunikavo rusų kalba. Kaip gerą pavyzdį G. Portman paminėjo Baltijos šalis, stiprinančias rusakalbes transliacijas. Rusakalbiai ES šalių žmonės turi pasijusti visaverčiai ES piliečiai, pažymėjo kalbėtojas.

NATO Informacijos centro Maskvoje laikinasis direktorius Robert Pszczel ragino atskirti politiką nuo paprastų Rusijos žmonių, kurie patys „yra didžiausios propagandos aukos“. Vis dėlto NATO „nekovos propaganda su propaganda”, o sieks atskleisti tiesą. Pavyzdžiui, ši organizacija išplatino palydovines nuotraukas, paneigiančias Rusijos teiginius, jog Ukrainoje nėra jos pajėgų. Savo ruožtu kalbėtojas pažymėjo, jog geriausias būdas padėti Rytų Europos šalims – padėti joms vykdyti reformas.

Rygoje įsikūrusio NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ekspertė Vineta Mekone pažymėjo, jog Rusijos skleidžiama dezinformacija skatina nepasitikėjimą NATO ir ES Rytų Europos šalyse. Ji paminėjo Rusijoje sukurtą vadinamąją „Gerasimovo doktriną“, teigiančią, jog taikos ir karo ribos nyksta, o karas vis labiau tampa hibridinis ir informacinis.

Europarlamentarų nuomonės

Jaromír Štětina (Europos liaudies partija, Čekija) ragino skirti daugiau lėšų ES kovos su propaganda struktūroms. Jo frakcijos kolega Michael Gahler (Vokietija) siūlė sukurti europietišką rusakalbį televizijos kanalą, kuris būtų „laisvas nuo propagandos“. Ioan Mircea Pașcu (Socialistai ir demokratai, Rumunija) įsitikinimu, pirmiausia turėtume komunikuoti ES šalių gyventojams, nes Rusijos politikus ir visuomenę įtikinti sunku.

Vakarų žiniasklaidoje taip pat gausu neteisybės, todėl „turime būti kuklūs”, kalbėjo Eugen Freund (Socialistai ir demokratai, Austrija). Savo ruožtu Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos nariai Javier Couso Permuy (Ispanija) bei Sabine Losing (Vokietija) priminė, jog NATO taip pat yra užpuolusi ir nužudžiusi žmonių, įskaitant žurnalistus, o Sadamas Huseinas buvo klaidingai apkaltintas masinio naikinimo ginklų turėjimu.

Geoffrey Van Orden (Europos konservatoriai ir reformistai) ragino geriau koordinuoti ES ir NATO kovą su propaganda, taip pat skirti daugiau dėmesio ES kaimyninėms šalims. „Turime parodyti Rusijos piliečiams, kad ES ir NATO nėra nusiteikusios prieš juos, o geri santykiai tarnauja jų pačių interesams”, – pažymėjo Doru-Claudian Frunzulică (Socialistai ir demokratai, Rumunija).

Robertas POGORELIS ir Gediminas VILKAS

EP spaudos tarnyba

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre. Petro Skutulo nuotr.

EP plenarinių posėdžių salė Strasbūre.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite