Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja.

Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji pakvietė Reginą Tamošauskienę papasakoti apie parodai pateiktus eksponatus.
„Žmonės buvo ištremti į Sibirą, bet vis tiek gyveno. Kaip pasakojo mano mama, jie ten gyveno, šoko, dainavo, tuokėsi, gimdė vaikus… Nors laisvalaiko turėjo mažai, tačiau darė visokius rankdarbius. Eksponuojamuose siuvinėtuose rankdarbiuose tarsi užuodžiame lietuviškų gėlių kvapą, girdime upelio čiurlenimą ir miško ošimą, matome dangaus mėlynę. Aš tik dabar supratau, kad juose buvo įdėta visa širdis ir troškimas sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą“, – pasakojo R. Tamošauskienė ir parodė kailinę kepurę, kurią nešiojo šaltomis Sibiro žiemomis. Tarp eksponatų – R. Tamošauskienės mamos vestuvinė Sibiro suknelė, siuvinėtus takelis ir paveikslai, pagalvėlių užvalkaliukai, kuriuos siuvinėjo jos mama ir Kunigunda Dovydaitienė. Taip pat pasidžiaugė, kad parodoje eksponuojami buvusios tremtinės gardamiškės Albinos Razmaitės nuostabūs kryželiu siuvinėti paveikslai.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas papasakojo apie parodoje eksponuojamus jo kolekcijos įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus. Plačiau apie lietuviškų pinigų atsiradimą rašyta praėjusiame „Pamario“ laikraščio numeryje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas parodai pateikė fotografijų apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Pasak jo, Lietuvos valstybės teisė į egzistavimą buvo apginta žūtbūtinėse kovose dėl Nepriklausomybės 1918-1919 metais.
„Tai buvo įmanoma tik sukūrus Lietuvos kariuomenę. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. Tad šiais metais mūsų kariuomenė taip pat mini savo 100-ąsias metines“, – dalijosi mintimis istorikas.
A. Gečas pasidžiaugė, kad nuotraukas eksponavimui parengė muziejaus dailininkė, parodų organizatorė Gabrielė Bytautaitė, buvusi jo mokinė. „Pirmą kartą šios nuotraukos muziejuje buvo pristatytos 1989 metais ir sulaukė didelio šilutiškių dėmesio. Prisimenu, ją parengti nebuvo taip paprasta – viską reikėjo derinti su vietos valdžia ir gauti visus reikalingus leidimus, nes Lietuva dar nebuvo savarankiška valstybė. Dabar apie tai galime kalbėti be jokių nutylėjimų“, – pasakojo A.Gečas. Rodydamas į stenduose esančias nuotraukas, papasakojo apie jose vaizduojamus žmones. „Štai šiame stende kariūno Petro Bratėno nuotraukos, kurio giminės iki šiol gyvena Traksėdžių kaime. Jis priklauso Lietuvos karininkų kartai, kuri karinį pasiruošimą įgijo Lietuvoje“, – kalbėjo parodos autorius. Yra kariūnų Prano Krupaičio, Jono Penčylos, Kosto Lekšo nuotraukų su informacija apie juos.


Pateikdamas šias nuotraukas krašto gyventojų dėmesiui, A. Gečas kviečia atsiliepti šilutiškius, turinčius medžiagos apie savo šeimos narius, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais. Išreiškė viltį išleisti leidinį, kurio medžiagos dalimi galėtų tapti naujos nuotraukos. Tokiu būdu būtų įamžinta mūsų krašto ir jo žmonių praeitis.
Parodų salėje susirinkę įvairių kartų atstovai dar ilgai stoviniavo prie parodos eksponatų, dalijosi prisiminimais apie prabėgusias sunkias dienas Sibire, apie tai, kaip padėjo išgyventi bendravimas ir vienas kito palaikymas. Fotografavosi prie prisiminimus keliančių eksponatų su brangiais žmonėmis.
Vėliau pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, vaišinantis saldumynais. Juk taip svarbu prisiminti praeitį ir perduoti prisiminimus ateities kartoms.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų