Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja.

Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji pakvietė Reginą Tamošauskienę papasakoti apie parodai pateiktus eksponatus.
„Žmonės buvo ištremti į Sibirą, bet vis tiek gyveno. Kaip pasakojo mano mama, jie ten gyveno, šoko, dainavo, tuokėsi, gimdė vaikus… Nors laisvalaiko turėjo mažai, tačiau darė visokius rankdarbius. Eksponuojamuose siuvinėtuose rankdarbiuose tarsi užuodžiame lietuviškų gėlių kvapą, girdime upelio čiurlenimą ir miško ošimą, matome dangaus mėlynę. Aš tik dabar supratau, kad juose buvo įdėta visa širdis ir troškimas sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą“, – pasakojo R. Tamošauskienė ir parodė kailinę kepurę, kurią nešiojo šaltomis Sibiro žiemomis. Tarp eksponatų – R. Tamošauskienės mamos vestuvinė Sibiro suknelė, siuvinėtus takelis ir paveikslai, pagalvėlių užvalkaliukai, kuriuos siuvinėjo jos mama ir Kunigunda Dovydaitienė. Taip pat pasidžiaugė, kad parodoje eksponuojami buvusios tremtinės gardamiškės Albinos Razmaitės nuostabūs kryželiu siuvinėti paveikslai.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas papasakojo apie parodoje eksponuojamus jo kolekcijos įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus. Plačiau apie lietuviškų pinigų atsiradimą rašyta praėjusiame „Pamario“ laikraščio numeryje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas parodai pateikė fotografijų apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Pasak jo, Lietuvos valstybės teisė į egzistavimą buvo apginta žūtbūtinėse kovose dėl Nepriklausomybės 1918-1919 metais.
„Tai buvo įmanoma tik sukūrus Lietuvos kariuomenę. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. Tad šiais metais mūsų kariuomenė taip pat mini savo 100-ąsias metines“, – dalijosi mintimis istorikas.
A. Gečas pasidžiaugė, kad nuotraukas eksponavimui parengė muziejaus dailininkė, parodų organizatorė Gabrielė Bytautaitė, buvusi jo mokinė. „Pirmą kartą šios nuotraukos muziejuje buvo pristatytos 1989 metais ir sulaukė didelio šilutiškių dėmesio. Prisimenu, ją parengti nebuvo taip paprasta – viską reikėjo derinti su vietos valdžia ir gauti visus reikalingus leidimus, nes Lietuva dar nebuvo savarankiška valstybė. Dabar apie tai galime kalbėti be jokių nutylėjimų“, – pasakojo A.Gečas. Rodydamas į stenduose esančias nuotraukas, papasakojo apie jose vaizduojamus žmones. „Štai šiame stende kariūno Petro Bratėno nuotraukos, kurio giminės iki šiol gyvena Traksėdžių kaime. Jis priklauso Lietuvos karininkų kartai, kuri karinį pasiruošimą įgijo Lietuvoje“, – kalbėjo parodos autorius. Yra kariūnų Prano Krupaičio, Jono Penčylos, Kosto Lekšo nuotraukų su informacija apie juos.


Pateikdamas šias nuotraukas krašto gyventojų dėmesiui, A. Gečas kviečia atsiliepti šilutiškius, turinčius medžiagos apie savo šeimos narius, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais. Išreiškė viltį išleisti leidinį, kurio medžiagos dalimi galėtų tapti naujos nuotraukos. Tokiu būdu būtų įamžinta mūsų krašto ir jo žmonių praeitis.
Parodų salėje susirinkę įvairių kartų atstovai dar ilgai stoviniavo prie parodos eksponatų, dalijosi prisiminimais apie prabėgusias sunkias dienas Sibire, apie tai, kaip padėjo išgyventi bendravimas ir vienas kito palaikymas. Fotografavosi prie prisiminimus keliančių eksponatų su brangiais žmonėmis.
Vėliau pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, vaišinantis saldumynais. Juk taip svarbu prisiminti praeitį ir perduoti prisiminimus ateities kartoms.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,