Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja.

Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji pakvietė Reginą Tamošauskienę papasakoti apie parodai pateiktus eksponatus.
„Žmonės buvo ištremti į Sibirą, bet vis tiek gyveno. Kaip pasakojo mano mama, jie ten gyveno, šoko, dainavo, tuokėsi, gimdė vaikus… Nors laisvalaiko turėjo mažai, tačiau darė visokius rankdarbius. Eksponuojamuose siuvinėtuose rankdarbiuose tarsi užuodžiame lietuviškų gėlių kvapą, girdime upelio čiurlenimą ir miško ošimą, matome dangaus mėlynę. Aš tik dabar supratau, kad juose buvo įdėta visa širdis ir troškimas sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą“, – pasakojo R. Tamošauskienė ir parodė kailinę kepurę, kurią nešiojo šaltomis Sibiro žiemomis. Tarp eksponatų – R. Tamošauskienės mamos vestuvinė Sibiro suknelė, siuvinėtus takelis ir paveikslai, pagalvėlių užvalkaliukai, kuriuos siuvinėjo jos mama ir Kunigunda Dovydaitienė. Taip pat pasidžiaugė, kad parodoje eksponuojami buvusios tremtinės gardamiškės Albinos Razmaitės nuostabūs kryželiu siuvinėti paveikslai.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas papasakojo apie parodoje eksponuojamus jo kolekcijos įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus. Plačiau apie lietuviškų pinigų atsiradimą rašyta praėjusiame „Pamario“ laikraščio numeryje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas parodai pateikė fotografijų apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Pasak jo, Lietuvos valstybės teisė į egzistavimą buvo apginta žūtbūtinėse kovose dėl Nepriklausomybės 1918-1919 metais.
„Tai buvo įmanoma tik sukūrus Lietuvos kariuomenę. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. Tad šiais metais mūsų kariuomenė taip pat mini savo 100-ąsias metines“, – dalijosi mintimis istorikas.
A. Gečas pasidžiaugė, kad nuotraukas eksponavimui parengė muziejaus dailininkė, parodų organizatorė Gabrielė Bytautaitė, buvusi jo mokinė. „Pirmą kartą šios nuotraukos muziejuje buvo pristatytos 1989 metais ir sulaukė didelio šilutiškių dėmesio. Prisimenu, ją parengti nebuvo taip paprasta – viską reikėjo derinti su vietos valdžia ir gauti visus reikalingus leidimus, nes Lietuva dar nebuvo savarankiška valstybė. Dabar apie tai galime kalbėti be jokių nutylėjimų“, – pasakojo A.Gečas. Rodydamas į stenduose esančias nuotraukas, papasakojo apie jose vaizduojamus žmones. „Štai šiame stende kariūno Petro Bratėno nuotraukos, kurio giminės iki šiol gyvena Traksėdžių kaime. Jis priklauso Lietuvos karininkų kartai, kuri karinį pasiruošimą įgijo Lietuvoje“, – kalbėjo parodos autorius. Yra kariūnų Prano Krupaičio, Jono Penčylos, Kosto Lekšo nuotraukų su informacija apie juos.


Pateikdamas šias nuotraukas krašto gyventojų dėmesiui, A. Gečas kviečia atsiliepti šilutiškius, turinčius medžiagos apie savo šeimos narius, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais. Išreiškė viltį išleisti leidinį, kurio medžiagos dalimi galėtų tapti naujos nuotraukos. Tokiu būdu būtų įamžinta mūsų krašto ir jo žmonių praeitis.
Parodų salėje susirinkę įvairių kartų atstovai dar ilgai stoviniavo prie parodos eksponatų, dalijosi prisiminimais apie prabėgusias sunkias dienas Sibire, apie tai, kaip padėjo išgyventi bendravimas ir vienas kito palaikymas. Fotografavosi prie prisiminimus keliančių eksponatų su brangiais žmonėmis.
Vėliau pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, vaišinantis saldumynais. Juk taip svarbu prisiminti praeitį ir perduoti prisiminimus ateities kartoms.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia