Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja.

Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji pakvietė Reginą Tamošauskienę papasakoti apie parodai pateiktus eksponatus.
„Žmonės buvo ištremti į Sibirą, bet vis tiek gyveno. Kaip pasakojo mano mama, jie ten gyveno, šoko, dainavo, tuokėsi, gimdė vaikus… Nors laisvalaiko turėjo mažai, tačiau darė visokius rankdarbius. Eksponuojamuose siuvinėtuose rankdarbiuose tarsi užuodžiame lietuviškų gėlių kvapą, girdime upelio čiurlenimą ir miško ošimą, matome dangaus mėlynę. Aš tik dabar supratau, kad juose buvo įdėta visa širdis ir troškimas sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą“, – pasakojo R. Tamošauskienė ir parodė kailinę kepurę, kurią nešiojo šaltomis Sibiro žiemomis. Tarp eksponatų – R. Tamošauskienės mamos vestuvinė Sibiro suknelė, siuvinėtus takelis ir paveikslai, pagalvėlių užvalkaliukai, kuriuos siuvinėjo jos mama ir Kunigunda Dovydaitienė. Taip pat pasidžiaugė, kad parodoje eksponuojami buvusios tremtinės gardamiškės Albinos Razmaitės nuostabūs kryželiu siuvinėti paveikslai.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas papasakojo apie parodoje eksponuojamus jo kolekcijos įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus. Plačiau apie lietuviškų pinigų atsiradimą rašyta praėjusiame „Pamario“ laikraščio numeryje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas parodai pateikė fotografijų apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Pasak jo, Lietuvos valstybės teisė į egzistavimą buvo apginta žūtbūtinėse kovose dėl Nepriklausomybės 1918-1919 metais.
„Tai buvo įmanoma tik sukūrus Lietuvos kariuomenę. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. Tad šiais metais mūsų kariuomenė taip pat mini savo 100-ąsias metines“, – dalijosi mintimis istorikas.
A. Gečas pasidžiaugė, kad nuotraukas eksponavimui parengė muziejaus dailininkė, parodų organizatorė Gabrielė Bytautaitė, buvusi jo mokinė. „Pirmą kartą šios nuotraukos muziejuje buvo pristatytos 1989 metais ir sulaukė didelio šilutiškių dėmesio. Prisimenu, ją parengti nebuvo taip paprasta – viską reikėjo derinti su vietos valdžia ir gauti visus reikalingus leidimus, nes Lietuva dar nebuvo savarankiška valstybė. Dabar apie tai galime kalbėti be jokių nutylėjimų“, – pasakojo A.Gečas. Rodydamas į stenduose esančias nuotraukas, papasakojo apie jose vaizduojamus žmones. „Štai šiame stende kariūno Petro Bratėno nuotraukos, kurio giminės iki šiol gyvena Traksėdžių kaime. Jis priklauso Lietuvos karininkų kartai, kuri karinį pasiruošimą įgijo Lietuvoje“, – kalbėjo parodos autorius. Yra kariūnų Prano Krupaičio, Jono Penčylos, Kosto Lekšo nuotraukų su informacija apie juos.


Pateikdamas šias nuotraukas krašto gyventojų dėmesiui, A. Gečas kviečia atsiliepti šilutiškius, turinčius medžiagos apie savo šeimos narius, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais. Išreiškė viltį išleisti leidinį, kurio medžiagos dalimi galėtų tapti naujos nuotraukos. Tokiu būdu būtų įamžinta mūsų krašto ir jo žmonių praeitis.
Parodų salėje susirinkę įvairių kartų atstovai dar ilgai stoviniavo prie parodos eksponatų, dalijosi prisiminimais apie prabėgusias sunkias dienas Sibire, apie tai, kaip padėjo išgyventi bendravimas ir vienas kito palaikymas. Fotografavosi prie prisiminimus keliančių eksponatų su brangiais žmonėmis.
Vėliau pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, vaišinantis saldumynais. Juk taip svarbu prisiminti praeitį ir perduoti prisiminimus ateities kartoms.

Birutė Morkevičienė

Hits: 229

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite