Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja.

Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji pakvietė Reginą Tamošauskienę papasakoti apie parodai pateiktus eksponatus.
„Žmonės buvo ištremti į Sibirą, bet vis tiek gyveno. Kaip pasakojo mano mama, jie ten gyveno, šoko, dainavo, tuokėsi, gimdė vaikus… Nors laisvalaiko turėjo mažai, tačiau darė visokius rankdarbius. Eksponuojamuose siuvinėtuose rankdarbiuose tarsi užuodžiame lietuviškų gėlių kvapą, girdime upelio čiurlenimą ir miško ošimą, matome dangaus mėlynę. Aš tik dabar supratau, kad juose buvo įdėta visa širdis ir troškimas sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą“, – pasakojo R. Tamošauskienė ir parodė kailinę kepurę, kurią nešiojo šaltomis Sibiro žiemomis. Tarp eksponatų – R. Tamošauskienės mamos vestuvinė Sibiro suknelė, siuvinėtus takelis ir paveikslai, pagalvėlių užvalkaliukai, kuriuos siuvinėjo jos mama ir Kunigunda Dovydaitienė. Taip pat pasidžiaugė, kad parodoje eksponuojami buvusios tremtinės gardamiškės Albinos Razmaitės nuostabūs kryželiu siuvinėti paveikslai.
„Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas papasakojo apie parodoje eksponuojamus jo kolekcijos įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus. Plačiau apie lietuviškų pinigų atsiradimą rašyta praėjusiame „Pamario“ laikraščio numeryje.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas parodai pateikė fotografijų apie Lietuvos kariuomenės istoriją. Pasak jo, Lietuvos valstybės teisė į egzistavimą buvo apginta žūtbūtinėse kovose dėl Nepriklausomybės 1918-1919 metais.
„Tai buvo įmanoma tik sukūrus Lietuvos kariuomenę. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. Tad šiais metais mūsų kariuomenė taip pat mini savo 100-ąsias metines“, – dalijosi mintimis istorikas.
A. Gečas pasidžiaugė, kad nuotraukas eksponavimui parengė muziejaus dailininkė, parodų organizatorė Gabrielė Bytautaitė, buvusi jo mokinė. „Pirmą kartą šios nuotraukos muziejuje buvo pristatytos 1989 metais ir sulaukė didelio šilutiškių dėmesio. Prisimenu, ją parengti nebuvo taip paprasta – viską reikėjo derinti su vietos valdžia ir gauti visus reikalingus leidimus, nes Lietuva dar nebuvo savarankiška valstybė. Dabar apie tai galime kalbėti be jokių nutylėjimų“, – pasakojo A.Gečas. Rodydamas į stenduose esančias nuotraukas, papasakojo apie jose vaizduojamus žmones. „Štai šiame stende kariūno Petro Bratėno nuotraukos, kurio giminės iki šiol gyvena Traksėdžių kaime. Jis priklauso Lietuvos karininkų kartai, kuri karinį pasiruošimą įgijo Lietuvoje“, – kalbėjo parodos autorius. Yra kariūnų Prano Krupaičio, Jono Penčylos, Kosto Lekšo nuotraukų su informacija apie juos.


Pateikdamas šias nuotraukas krašto gyventojų dėmesiui, A. Gečas kviečia atsiliepti šilutiškius, turinčius medžiagos apie savo šeimos narius, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais. Išreiškė viltį išleisti leidinį, kurio medžiagos dalimi galėtų tapti naujos nuotraukos. Tokiu būdu būtų įamžinta mūsų krašto ir jo žmonių praeitis.
Parodų salėje susirinkę įvairių kartų atstovai dar ilgai stoviniavo prie parodos eksponatų, dalijosi prisiminimais apie prabėgusias sunkias dienas Sibire, apie tai, kaip padėjo išgyventi bendravimas ir vienas kito palaikymas. Fotografavosi prie prisiminimus keliančių eksponatų su brangiais žmonėmis.
Vėliau pokalbiai tęsėsi prie arbatos puodelio, vaišinantis saldumynais. Juk taip svarbu prisiminti praeitį ir perduoti prisiminimus ateities kartoms.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite