Sulaukęs 95-erių važiuoja su automobiliu ir dviračiu

Vyriausias Usėnų seniūnijos gyventojas Povilas Paleckis šį pavasarį sulaukė 95-ojo jubiliejaus. Ilgą gyvenimą, matyt, paveldėjo iš savo tėvų. Povilas vis dar lanko Skaudvilėje gyvenančias seseris. Vyriausią, gimusią Rusijos revoliucijos metais, ir jauniausią, kuriai vos per 80. Jubiliatas sulaukė gausaus sveikintojų būrio.

Vyriausią Usėnų seniūnijos gyventoją Povilą Paleckį 95-ojo jubiliejaus proga pasveikino Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys (dešinėje).

Sukaktuvininkas Povilas Paleckis svečius sutiko ne lovoje, nors tai jo amžiuje nieko ir nestebintų, bet savo namų kieme. Nedidelio stoto, su šypsenėle veide, nevengiantis pašmaikštauti. Plačiai atvėręs duris pakvietė į vidų, prie stalo sodino. Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, seniūnijos specialistė Žaneta Iršienė, socialinio darbo organizatorė Audronė Čekanskienė linkėjo sveikatos, stiprybės, dovanojo gėlių. Šilutės r. savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis įteikė vitaminų. Perskaitytas mero Šarūno Laužiko sveikinimas.
Po sveikinimų klausinėjome šeimininką, ką valgyti, o ko visai atsisakyti, kaip gyventi, kad sulauktume bent panašaus amžiaus stipriu kūnu ir su šviesiu protu.
Gimimo data – kaip klaida
Nežinantiems tikslios Povilo Paleckio gimimo datos atspėti ją nebūtų lengva. Ir įrašu pase – 1919 metų kovo 29 diena – ne iš karto gali patikėti. Labai panašu į klaidą. Amžiaus neišduoda net sniego baltumo plaukai, vis dar vešlūs ir tvirti, kurie ir dabar atrodo lyg ką tik profesionalios kirpėjo meistro rankos sušukuoti. Tas kirpėjas – gyvenimas, šukavęs ne tik plaukus, ir ne visada ta kryptimi, kuria norėjosi.
Vienas iš šešių
Povilas augo 6 vaikų šeimoje: trys seserys ir tiek pat brolių. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiuje valdę per 80 ha žemės tėvai buvo pripažinti buožėmis. Pokariu Paleckių sodyba buvo tarpinis ryšio punktas, kur patekdavo pranešimai ir pogrindžio spauda partizanams. Tik vienas Povilo brolis, sukūręs šeimą ir gyvenęs atskirai, išvengė tremties, o brolis Juozas ir seserys buvo ištremtos, pripažintos politinėmis kalinėmis. Net 8 metus tremtyje išbuvo ir Povilas.
Matyt, laikas užglaisto nuoskaudas, tad šiandien klausantis tremtinio prisiminimų neišgirsti skundo, jo prisiminimai palydimi sąmoju – tarsi linksmi nuotykiai. Vienas iš tokių, kaip Povilas pataikaudavo rusams – parveždavo dėžę „pipirinės“ ir kartu su jais per naktį išgerdavo… Dabar Povilas alkoholiu nepiktnaudžiauja, galima sakyti, iš viso negeria. Ir nerūko. Tačiau Sibire viskas buvę kitaip, sukdavo ir traukdavo „machorką“.
„Dabar nieko nedarau. Kaip matot, sveikata atsistatė“, – šmaikštauja Povilas.
Sibire – su „palutarka“
Į Sibirą Povilas buvo ištremtas, kaip ir daugelis, be turto, tačiau turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Pateko į Irkutsko krašto kolūkį „Komunar“, jam patikėjo sunkvežimį atviru kėbulu, vadintą „palutarka“. Automobilį perėmęs iš totoriaus, Povilas girdėdavo, kaip rusai juokauja: pažiūrėsim, kaip lietuvis ją suvaldys. Šaipėsi iš Povilo, kad važiuoja tokiu greičiu lyg važiuotų su jaučiu. Povilas mašiną prižiūrėjo, pats ją remontavo, žiemą per sniegus vežė medžius iš miško, vasarą – grūdus nuo kombaino. Povilas stebėjosi, kad kviečiai netręšiami jokiomis trąšomis užaugdavo kaip miškas, kad grūdus pildavo ant nudegintos žolės į ilgus ir aukštus kaupus. Užaugusiam ūkininko šeimoje, toks šeimininkavimas prilygo nuodėmei…
Vairuoja ir dabar
Pasirodo, senolis ir dabar tebevairuoja. Prieš porą dienų reikalų tvarkyti buvo atvažiavęs į Šilutę. Mes stebėjomės, o usėniškiams, pasirodo, nėra jokia naujiena pamatyti Povilą dviračiu atminantį į parduotuvę ar seniūniją. Seniūnijos darbuotojos gerai žino ir gražų Povilo braižą, sako, kad jis rašo tiesiog kaligrafiškai.
Iš jubiliato sužinome, kad grįžęs iš tremties dirbo šaltkalviu Žemaitkiemio tarybiniame ūkyje, o prieš tai dar vežiojo kilnojamąjį kiną. Kokius filmus rodė, nepamena, labiau įstrigo, kad prieš pradedant rodyti filmą sutardavo su kuria nors to kaimo šeimininke, kad ši pietus pagamintų. Po filmo pas ją ir pavalgydavo. Pamena, kad tuo metu netrūko chuliganų, kurie siautėdavo rodant filmus. Kino mechanikas neapsikentęs parašė skundą. Valdžia liepė filmus rodyti su stribų apsauga…
Su žmona susipažino tremtyje
Povilas savo gyvenimo išrinktąją Kazę sutiko Sibire, nors ją, kilusią iš Pajūrio apylinkių, Pakalniškių kaimo pažinojo ir iš anksčiau. Kazės ir Povilo vestuvės Sibire buvo kuklios, pamena, kad kažkuris lietuvis pagriežė smuiku. Netrukus sutuoktiniai susilaukė dukters, jai davė Anos vardą. Į Lietuvą grįžo 1959-aisiais su dviem dukromis: trejų metukų Ana ir pusantrų metukų Birute. Paleckiai užaugino 4 dukras ir sūnų, susilaukė 11 vaikaičių ir 3 proanūkių.
Dukros Birutė ir Laimutė su šeimomis gyvena užsienyje, rečiau aplanko tėvų namus, dažnai užsuka sūnus Algirdas, o dukra Ana gyvenanti Galzdonuose – ji čia dažniausia viešnia ir šeimininkė. Ji yra ir tremtinių būrelio pirmininkė.
95-erių sulaukęs senolis gyvena savo name, pats su kastuvu suskvarbo kelias lysves prie namų, pasodina bulvių ir kitokių būtiniausių daržovių. Jo veidu prabėga liūdesys – prieš metus Anapilin iškeliavo žmona Kazė. Gyvenimas kartu su ja prabėgo greitai – buvo darni šeima.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite