Sulaukęs 95-erių važiuoja su automobiliu ir dviračiu

Vyriausias Usėnų seniūnijos gyventojas Povilas Paleckis šį pavasarį sulaukė 95-ojo jubiliejaus. Ilgą gyvenimą, matyt, paveldėjo iš savo tėvų. Povilas vis dar lanko Skaudvilėje gyvenančias seseris. Vyriausią, gimusią Rusijos revoliucijos metais, ir jauniausią, kuriai vos per 80. Jubiliatas sulaukė gausaus sveikintojų būrio.

Vyriausią Usėnų seniūnijos gyventoją Povilą Paleckį 95-ojo jubiliejaus proga pasveikino Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys (dešinėje).

Sukaktuvininkas Povilas Paleckis svečius sutiko ne lovoje, nors tai jo amžiuje nieko ir nestebintų, bet savo namų kieme. Nedidelio stoto, su šypsenėle veide, nevengiantis pašmaikštauti. Plačiai atvėręs duris pakvietė į vidų, prie stalo sodino. Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, seniūnijos specialistė Žaneta Iršienė, socialinio darbo organizatorė Audronė Čekanskienė linkėjo sveikatos, stiprybės, dovanojo gėlių. Šilutės r. savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis įteikė vitaminų. Perskaitytas mero Šarūno Laužiko sveikinimas.
Po sveikinimų klausinėjome šeimininką, ką valgyti, o ko visai atsisakyti, kaip gyventi, kad sulauktume bent panašaus amžiaus stipriu kūnu ir su šviesiu protu.
Gimimo data – kaip klaida
Nežinantiems tikslios Povilo Paleckio gimimo datos atspėti ją nebūtų lengva. Ir įrašu pase – 1919 metų kovo 29 diena – ne iš karto gali patikėti. Labai panašu į klaidą. Amžiaus neišduoda net sniego baltumo plaukai, vis dar vešlūs ir tvirti, kurie ir dabar atrodo lyg ką tik profesionalios kirpėjo meistro rankos sušukuoti. Tas kirpėjas – gyvenimas, šukavęs ne tik plaukus, ir ne visada ta kryptimi, kuria norėjosi.
Vienas iš šešių
Povilas augo 6 vaikų šeimoje: trys seserys ir tiek pat brolių. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiuje valdę per 80 ha žemės tėvai buvo pripažinti buožėmis. Pokariu Paleckių sodyba buvo tarpinis ryšio punktas, kur patekdavo pranešimai ir pogrindžio spauda partizanams. Tik vienas Povilo brolis, sukūręs šeimą ir gyvenęs atskirai, išvengė tremties, o brolis Juozas ir seserys buvo ištremtos, pripažintos politinėmis kalinėmis. Net 8 metus tremtyje išbuvo ir Povilas.
Matyt, laikas užglaisto nuoskaudas, tad šiandien klausantis tremtinio prisiminimų neišgirsti skundo, jo prisiminimai palydimi sąmoju – tarsi linksmi nuotykiai. Vienas iš tokių, kaip Povilas pataikaudavo rusams – parveždavo dėžę „pipirinės“ ir kartu su jais per naktį išgerdavo… Dabar Povilas alkoholiu nepiktnaudžiauja, galima sakyti, iš viso negeria. Ir nerūko. Tačiau Sibire viskas buvę kitaip, sukdavo ir traukdavo „machorką“.
„Dabar nieko nedarau. Kaip matot, sveikata atsistatė“, – šmaikštauja Povilas.
Sibire – su „palutarka“
Į Sibirą Povilas buvo ištremtas, kaip ir daugelis, be turto, tačiau turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Pateko į Irkutsko krašto kolūkį „Komunar“, jam patikėjo sunkvežimį atviru kėbulu, vadintą „palutarka“. Automobilį perėmęs iš totoriaus, Povilas girdėdavo, kaip rusai juokauja: pažiūrėsim, kaip lietuvis ją suvaldys. Šaipėsi iš Povilo, kad važiuoja tokiu greičiu lyg važiuotų su jaučiu. Povilas mašiną prižiūrėjo, pats ją remontavo, žiemą per sniegus vežė medžius iš miško, vasarą – grūdus nuo kombaino. Povilas stebėjosi, kad kviečiai netręšiami jokiomis trąšomis užaugdavo kaip miškas, kad grūdus pildavo ant nudegintos žolės į ilgus ir aukštus kaupus. Užaugusiam ūkininko šeimoje, toks šeimininkavimas prilygo nuodėmei…
Vairuoja ir dabar
Pasirodo, senolis ir dabar tebevairuoja. Prieš porą dienų reikalų tvarkyti buvo atvažiavęs į Šilutę. Mes stebėjomės, o usėniškiams, pasirodo, nėra jokia naujiena pamatyti Povilą dviračiu atminantį į parduotuvę ar seniūniją. Seniūnijos darbuotojos gerai žino ir gražų Povilo braižą, sako, kad jis rašo tiesiog kaligrafiškai.
Iš jubiliato sužinome, kad grįžęs iš tremties dirbo šaltkalviu Žemaitkiemio tarybiniame ūkyje, o prieš tai dar vežiojo kilnojamąjį kiną. Kokius filmus rodė, nepamena, labiau įstrigo, kad prieš pradedant rodyti filmą sutardavo su kuria nors to kaimo šeimininke, kad ši pietus pagamintų. Po filmo pas ją ir pavalgydavo. Pamena, kad tuo metu netrūko chuliganų, kurie siautėdavo rodant filmus. Kino mechanikas neapsikentęs parašė skundą. Valdžia liepė filmus rodyti su stribų apsauga…
Su žmona susipažino tremtyje
Povilas savo gyvenimo išrinktąją Kazę sutiko Sibire, nors ją, kilusią iš Pajūrio apylinkių, Pakalniškių kaimo pažinojo ir iš anksčiau. Kazės ir Povilo vestuvės Sibire buvo kuklios, pamena, kad kažkuris lietuvis pagriežė smuiku. Netrukus sutuoktiniai susilaukė dukters, jai davė Anos vardą. Į Lietuvą grįžo 1959-aisiais su dviem dukromis: trejų metukų Ana ir pusantrų metukų Birute. Paleckiai užaugino 4 dukras ir sūnų, susilaukė 11 vaikaičių ir 3 proanūkių.
Dukros Birutė ir Laimutė su šeimomis gyvena užsienyje, rečiau aplanko tėvų namus, dažnai užsuka sūnus Algirdas, o dukra Ana gyvenanti Galzdonuose – ji čia dažniausia viešnia ir šeimininkė. Ji yra ir tremtinių būrelio pirmininkė.
95-erių sulaukęs senolis gyvena savo name, pats su kastuvu suskvarbo kelias lysves prie namų, pasodina bulvių ir kitokių būtiniausių daržovių. Jo veidu prabėga liūdesys – prieš metus Anapilin iškeliavo žmona Kazė. Gyvenimas kartu su ja prabėgo greitai – buvo darni šeima.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite