Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

Pranešime spaudai nurodoma: „Sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti gyventojų ir verslo įmonių, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus. Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Be to, kaip pastebi Ž. Augonė, gyventojų sąmoningumo lygis taip pat auga, todėl žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai.

Banko duomenimis, 2022 m. dėl sukčiavimo patirta finansinė žala siekė 2,5 mln. eurų, metais anksčiau – 2,4 mln. eurų. Pasak Ž. Augonės, nors patirta žala augo nežymiai, praėjusiais metais daugėjo kone visų tipų sukčiavimo atvejų, todėl bendra tendencija neramina.

Sparčiausias – sukčiavimo žinutėmis augimas

Praėjusiais metais „Swedbank“ užfiksavo 2,6 karto daugiau sukčiavimo žinutėmis atvejų – dėl tokio sukčiavimo pradėta daugiau kaip 1,7 tūkst. tyrimų.

Banko informacinės saugos specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau melagingos žinutės gyventojus pasiekia ne tik SMS pranešimais, bet ir „Viber“, „Whatsup“ ir kitomis bendravimo programėlėmis. Pasak Ž. Augonės, itin dažni sukčiavimo atvejai − kai gyventojai gauna pranešimus su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio neinicijavo. „Nors sukčiavimų žinutėmis skaičius pernai smarkiai išaugo, tačiau bendra dėl šio sukčiavimo būdo patirta žala per metus sumažėjo kone 4 kartus ir siekė 108 tūkst. eurų. Tai rodo, kad šį sukčiavimo būdą gyventojai vis dažniau sugeba atpažinti, jis nebėra toks veiksmingas“, – pažymi ekspertė.

Netikra romantika ir fiktyvios investicijos

Pernai bankas pradėjo du kartus daugiau tyrimų, susijusių su romantiniais ryšiais pagrįstu sukčiavimu. „Nepaisant viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusių istorijų, kai imituojant romantinius ryšius išviliojami pinigai, tokių apgavysčių skaičius toliau auga. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai banko darbuotojas ar pareigūnas, kuris pataria sukčiavimo aukai neatlikti rizikingų pavedimų „mylimam“ asmeniui į kitą valstybę, būna apkaltinamas kaip kliudantis asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja Ž. Augonė. Jos teigimu, pasitaiko tokių romantinio sukčiavimo atvejų, kuomet sukčių aukos tokiose schemose netenka kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Remiantis banko duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. augo fiktyvaus investavimo sukčiavimo atvejai, kurių metu žadamos itin pelningos investicijos. Dėl tokio tipo sukčiavimo pernai banko saugumo ekspertai pradėjo virš 500 tyrimų. „Gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose ar interneto reklamose mato gundančius pavyzdžius investuoti su 25-100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį, turėtų prisiminti, kad vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7-9 proc. Realybės neatitinkantys pažadai turėtų sukelti rimtų įtarimų, kad tokie investavimo pasiūlymai yra melagingi“, – pabrėžia banko informacinės saugos vadovė.

Daugiausia nuostolių – dėl išankstinių mokėjimų

Ž. Augonės teigimu, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes. „Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą“, – sako Ž. Augonė. Jos teigimu, tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes, kuomet aktyviau pradeda veikti ir sukčiai.

Saugumo atmintinė Informacinės saugos vadovė primena kelias paprastas saugumo taisykles, kurios gali padėti išvengti sukčių ir nuostolių. Visų pirma, jokiu būdu negalima tretiesiems asmenims atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų, taip pat mokėjimo kortelių informacijos. Bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „Whatsup“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad tokią informaciją rinktų iš savo klientų. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas.

Antra, nepatartina spausti jokių nežinomų nuorodų, kurios atkeliauja elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis. Kad ir kaip patraukliai skambėtų gauta žinutė ar laiškas, pavyzdžiui, jūs laimėjote interneto loterijoje arba jums atiteko palikimas, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją, o vėliau – ir pinigus.

Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete impulsyviai, neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą. Atlikti paiešką „Google“ užtrunka vos kelias sekundes, ir tai gali išsaugoti jūsų pinigus. Be abejo, skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai.

Pabaigai – ir romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais patartina saugoti šaltą protą, o pinigus laikyti toliau nuo verdančių jausmų ir emocijų. Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją.