„Sugrįžimai“ į Katyčius

Švęsti Katyčių gyventojai pradėjo penktadienio pavakarę ir tęsė šeštadienį, nors ir lietui lyjant – vyko tradicinė miestelio šventė „Sugrįžimai“. Įvažiavus į centrinę akmenimis grįstą Katyčių aikštę, palei jos kraštą išlikusių senųjų prekybos paviljonų nišos sutalpino svarbią žinią: „Reformacijai 500“. Didelės raidės ir skaičiai primena pasauliui ir Lietuvai svarbų įvykį.

Po įvairių sporto varžybų šventės dalyviai su vėliavomis atėjo į Katyčių centre šalia seniūnijos esantį šventėms skirtą kiemelį, kuriame vyko iškilmės, apdovanojimai bei koncertas.
Marinos Lodusovos nuotr.

Penktadienio pavakarę žmonės rinkosi Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Įdomią programą šventoriuje apie piemenėlių džiaugsmus ir rūpesčius šia proga parodė Katyčių pagrindinės mokyklos mokytojos Virginijos Gečaitės parengti ketvirtokai, basi ir su piemenėlių rūbeliais…
Šventoriuje buvo ir piešinių paroda „Piešiu žydinčius Katyčius“ – vietos ir Šilutės meno mokyklos mokinių darbeliai. Viešnia iš Klaipėdos universiteto Silva Pocytė skaitė paskaitą „Katyčiai laiko tėkmėje“. Jūratės Šukienės vadovaujamas Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“ šventinę nuotaiką kūrė dainomis.
Tas vakaras buvo šilta ir jauki įžanga į „Sugrįžimų“ šventę.

Šiemet Katyčių šventė „Sugrįžimai“ prasidėjo šalia poilsiavietės prie tvenkinio, tačiau gyventojų suėjo iš viso miestelio.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis šalia tvenkinio sutvarkytoje poilsio vietoje skelbia šventės pradžią.

Dovana visiems
Šeštadienį šventė Katyčiuose prasidėjo po pietų ir naujoje vietoje – prie miestelio tvenkinio, kuris išvalytas, erdvioje teritorijoje jau užaugę ir gražaus žolyno. Maudynių vietoje šviečia gelsvo atvežo smėlio pliažas, šalia – du dideli mediniai gultai su suolais kitoje pusėje. Yra ir persirengimo kabina, atokiau – tualetas.
Iš visų miestelio pusių į laisvalaikio erdvės atidarymą rinkosi katytiškiai, kurių būryje, malonu pastebėti, labai daug vaikų, jaunimo. Bene nė vienas žmogus nepraėjo pro šalį tylomis, nepasisveikinęs. Mieste taip nebūna…
Aikštelėje ant tvenkinio kranto jau plaikstėsi vėliavos. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis kalbėjo, kad sutvarkyta, atnaujina labai graži miestelio vieta šalia tvenkinio, čia pat vaikų atsiklausdamas: „Ar gražu dabar čia? Ar tvenkinys gilus?“ Vaikai choru pritarė: „Taip!“
Anot seniūno, maudytis turi būti gera, nes į pliažą smėlio atvežta net iš Katyčių karjero. Jau ir žuvyčių tvenkinyje įleista, kitąmet bus galima mokytis žvejoti. Paraginęs senjorus suburti komandą ir eiti varžytis su jaunimu įvairiose rungtyse, seniūnas vėl atsisuko į vaikus, pakvietęs į būrį pasidalinti didelę puokštę spalvingų balionų, kuriuos jie netrukus paleido į dangų.

Sutvarkytos ir įruoštos maudyklos labiausiai laukę Katyčių vaikai džiūgavo ir į dangų paleido spalvingų balionų.

Aikštėje – linksmasis futbolas.
Stasės Skutulienės nuotr.

Šventė prasidėjo. Palikę tvenkinio pakrantę, žmonės ėjo į atokesnes erdves, kur laukė smiginio, orinio šaudymo varžybos, didžiųjų lauko šachmatų turnyras bei linksmasis futbolas – vaikinai žaidė įsilindę į jų dydžio plastikinius rutulius. Vyresnieji susėdo varžybų stebėti ir pasidžiaugti. Deja, artėjant penkioliktai valandai prapliupo lietus…
Pakurstyti bendruomenės židinio
Kai netoli tvenkinio prasidėjo įvairios rungtys, kalbėjomės su kultūros gyvenimu Katyčiuose besirūpinančio Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografe vadybininke Nijole Staneliene, šios Katyčių šventės organizatore. Garsi veiklumu ir atsidavimu kultūrai moteris pasakojo, kad šiemet, kaip ir pernai, Katyčių šventė vadinasi „Sugrįžimai“. Pernai tokio sugrįžimo priežastimi buvo knyga apie Katyčius, o šiemet šventės įžanga tapo vakaras vietos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur birbynės melodija pradžią davė garsus liaudies instrumentų meistras, dirigentas, Vainuto Garbės pilietis, iš Gorainių kilęs Kazys Budrys.
Seniūno J. Lukošaičio padėkos įteiktos aktyviai mokytojai Virginijai Gečaitei, Eugenijai ir Verneriui Peteraičiams. Ponas Verneris – garsus istorinės praeities saugotojas ir skleidėjas Katyčiuose, jo rankų darbo raktas ir kryžius puošia Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios duris.

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje šventės išvakarėse pagerbtas ir apdovanotas šio krašto senbuvis, pasišventęs Katyčių istorijos sklaidai, Verneris Peteraitis.

Šventės proga padėkota ir aktyviems bendruomenės nariams – informacinių technologijų mokytojui Ričardui Gruzdžiui, floristei Dianai Mickienei, kurie aktyvūs bendruomenės nariai, nuolat talkina, padeda. Pagerbta daug aktyvių ir veiklių žmonių.
Vakare po visų varžybų ir linksmybių katytiškiai eisena su vėliavomis sugrįžo į miestelio parkelį šalia seniūnijos – į įprastinę vasaros šventės vietą. Bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, vietos mokyklos, kitų įstaigų atstovai uždegė ir kurstė bendruomenės židinį, vienybės ir susitelkimo simbolį. Prie židinio kviesti ir kraštiečiai. Koncertavo kaimo kapela „Ašvelė“ iš Inkaklių, „Juknaičių“ vyresnio amžiaus šokėjų kolektyvas bei Katyčių atviros jaunimo erdvės „KJ loftas“ nariai. Vakaro programoje dalyvavo dainininkė Irena Starošaitė, grupės „Du Donatai“ ir „Gintarai“.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite