„Sugrįžimai“ į Katyčius

Švęsti Katyčių gyventojai pradėjo penktadienio pavakarę ir tęsė šeštadienį, nors ir lietui lyjant – vyko tradicinė miestelio šventė „Sugrįžimai“. Įvažiavus į centrinę akmenimis grįstą Katyčių aikštę, palei jos kraštą išlikusių senųjų prekybos paviljonų nišos sutalpino svarbią žinią: „Reformacijai 500“. Didelės raidės ir skaičiai primena pasauliui ir Lietuvai svarbų įvykį.

Po įvairių sporto varžybų šventės dalyviai su vėliavomis atėjo į Katyčių centre šalia seniūnijos esantį šventėms skirtą kiemelį, kuriame vyko iškilmės, apdovanojimai bei koncertas.
Marinos Lodusovos nuotr.

Penktadienio pavakarę žmonės rinkosi Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Įdomią programą šventoriuje apie piemenėlių džiaugsmus ir rūpesčius šia proga parodė Katyčių pagrindinės mokyklos mokytojos Virginijos Gečaitės parengti ketvirtokai, basi ir su piemenėlių rūbeliais…
Šventoriuje buvo ir piešinių paroda „Piešiu žydinčius Katyčius“ – vietos ir Šilutės meno mokyklos mokinių darbeliai. Viešnia iš Klaipėdos universiteto Silva Pocytė skaitė paskaitą „Katyčiai laiko tėkmėje“. Jūratės Šukienės vadovaujamas Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“ šventinę nuotaiką kūrė dainomis.
Tas vakaras buvo šilta ir jauki įžanga į „Sugrįžimų“ šventę.

Šiemet Katyčių šventė „Sugrįžimai“ prasidėjo šalia poilsiavietės prie tvenkinio, tačiau gyventojų suėjo iš viso miestelio.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis šalia tvenkinio sutvarkytoje poilsio vietoje skelbia šventės pradžią.

Dovana visiems
Šeštadienį šventė Katyčiuose prasidėjo po pietų ir naujoje vietoje – prie miestelio tvenkinio, kuris išvalytas, erdvioje teritorijoje jau užaugę ir gražaus žolyno. Maudynių vietoje šviečia gelsvo atvežo smėlio pliažas, šalia – du dideli mediniai gultai su suolais kitoje pusėje. Yra ir persirengimo kabina, atokiau – tualetas.
Iš visų miestelio pusių į laisvalaikio erdvės atidarymą rinkosi katytiškiai, kurių būryje, malonu pastebėti, labai daug vaikų, jaunimo. Bene nė vienas žmogus nepraėjo pro šalį tylomis, nepasisveikinęs. Mieste taip nebūna…
Aikštelėje ant tvenkinio kranto jau plaikstėsi vėliavos. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis kalbėjo, kad sutvarkyta, atnaujina labai graži miestelio vieta šalia tvenkinio, čia pat vaikų atsiklausdamas: „Ar gražu dabar čia? Ar tvenkinys gilus?“ Vaikai choru pritarė: „Taip!“
Anot seniūno, maudytis turi būti gera, nes į pliažą smėlio atvežta net iš Katyčių karjero. Jau ir žuvyčių tvenkinyje įleista, kitąmet bus galima mokytis žvejoti. Paraginęs senjorus suburti komandą ir eiti varžytis su jaunimu įvairiose rungtyse, seniūnas vėl atsisuko į vaikus, pakvietęs į būrį pasidalinti didelę puokštę spalvingų balionų, kuriuos jie netrukus paleido į dangų.

Sutvarkytos ir įruoštos maudyklos labiausiai laukę Katyčių vaikai džiūgavo ir į dangų paleido spalvingų balionų.

Aikštėje – linksmasis futbolas.
Stasės Skutulienės nuotr.

Šventė prasidėjo. Palikę tvenkinio pakrantę, žmonės ėjo į atokesnes erdves, kur laukė smiginio, orinio šaudymo varžybos, didžiųjų lauko šachmatų turnyras bei linksmasis futbolas – vaikinai žaidė įsilindę į jų dydžio plastikinius rutulius. Vyresnieji susėdo varžybų stebėti ir pasidžiaugti. Deja, artėjant penkioliktai valandai prapliupo lietus…
Pakurstyti bendruomenės židinio
Kai netoli tvenkinio prasidėjo įvairios rungtys, kalbėjomės su kultūros gyvenimu Katyčiuose besirūpinančio Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografe vadybininke Nijole Staneliene, šios Katyčių šventės organizatore. Garsi veiklumu ir atsidavimu kultūrai moteris pasakojo, kad šiemet, kaip ir pernai, Katyčių šventė vadinasi „Sugrįžimai“. Pernai tokio sugrįžimo priežastimi buvo knyga apie Katyčius, o šiemet šventės įžanga tapo vakaras vietos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur birbynės melodija pradžią davė garsus liaudies instrumentų meistras, dirigentas, Vainuto Garbės pilietis, iš Gorainių kilęs Kazys Budrys.
Seniūno J. Lukošaičio padėkos įteiktos aktyviai mokytojai Virginijai Gečaitei, Eugenijai ir Verneriui Peteraičiams. Ponas Verneris – garsus istorinės praeities saugotojas ir skleidėjas Katyčiuose, jo rankų darbo raktas ir kryžius puošia Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios duris.

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje šventės išvakarėse pagerbtas ir apdovanotas šio krašto senbuvis, pasišventęs Katyčių istorijos sklaidai, Verneris Peteraitis.

Šventės proga padėkota ir aktyviems bendruomenės nariams – informacinių technologijų mokytojui Ričardui Gruzdžiui, floristei Dianai Mickienei, kurie aktyvūs bendruomenės nariai, nuolat talkina, padeda. Pagerbta daug aktyvių ir veiklių žmonių.
Vakare po visų varžybų ir linksmybių katytiškiai eisena su vėliavomis sugrįžo į miestelio parkelį šalia seniūnijos – į įprastinę vasaros šventės vietą. Bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, vietos mokyklos, kitų įstaigų atstovai uždegė ir kurstė bendruomenės židinį, vienybės ir susitelkimo simbolį. Prie židinio kviesti ir kraštiečiai. Koncertavo kaimo kapela „Ašvelė“ iš Inkaklių, „Juknaičių“ vyresnio amžiaus šokėjų kolektyvas bei Katyčių atviros jaunimo erdvės „KJ loftas“ nariai. Vakaro programoje dalyvavo dainininkė Irena Starošaitė, grupės „Du Donatai“ ir „Gintarai“.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Statistikos departamentas skelbia šalies bendrojo produkto antrąjį įvertį (+video)

Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis   2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. EUR. Palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,8 proc. Vertinant gamybos metodu, 2020 m. trečiąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai. Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad

Taip pat skaitykite