„Sugrįžimai“ į Katyčius

Švęsti Katyčių gyventojai pradėjo penktadienio pavakarę ir tęsė šeštadienį, nors ir lietui lyjant – vyko tradicinė miestelio šventė „Sugrįžimai“. Įvažiavus į centrinę akmenimis grįstą Katyčių aikštę, palei jos kraštą išlikusių senųjų prekybos paviljonų nišos sutalpino svarbią žinią: „Reformacijai 500“. Didelės raidės ir skaičiai primena pasauliui ir Lietuvai svarbų įvykį.

Po įvairių sporto varžybų šventės dalyviai su vėliavomis atėjo į Katyčių centre šalia seniūnijos esantį šventėms skirtą kiemelį, kuriame vyko iškilmės, apdovanojimai bei koncertas.
Marinos Lodusovos nuotr.

Penktadienio pavakarę žmonės rinkosi Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Įdomią programą šventoriuje apie piemenėlių džiaugsmus ir rūpesčius šia proga parodė Katyčių pagrindinės mokyklos mokytojos Virginijos Gečaitės parengti ketvirtokai, basi ir su piemenėlių rūbeliais…
Šventoriuje buvo ir piešinių paroda „Piešiu žydinčius Katyčius“ – vietos ir Šilutės meno mokyklos mokinių darbeliai. Viešnia iš Klaipėdos universiteto Silva Pocytė skaitė paskaitą „Katyčiai laiko tėkmėje“. Jūratės Šukienės vadovaujamas Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“ šventinę nuotaiką kūrė dainomis.
Tas vakaras buvo šilta ir jauki įžanga į „Sugrįžimų“ šventę.

Šiemet Katyčių šventė „Sugrįžimai“ prasidėjo šalia poilsiavietės prie tvenkinio, tačiau gyventojų suėjo iš viso miestelio.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis šalia tvenkinio sutvarkytoje poilsio vietoje skelbia šventės pradžią.

Dovana visiems
Šeštadienį šventė Katyčiuose prasidėjo po pietų ir naujoje vietoje – prie miestelio tvenkinio, kuris išvalytas, erdvioje teritorijoje jau užaugę ir gražaus žolyno. Maudynių vietoje šviečia gelsvo atvežo smėlio pliažas, šalia – du dideli mediniai gultai su suolais kitoje pusėje. Yra ir persirengimo kabina, atokiau – tualetas.
Iš visų miestelio pusių į laisvalaikio erdvės atidarymą rinkosi katytiškiai, kurių būryje, malonu pastebėti, labai daug vaikų, jaunimo. Bene nė vienas žmogus nepraėjo pro šalį tylomis, nepasisveikinęs. Mieste taip nebūna…
Aikštelėje ant tvenkinio kranto jau plaikstėsi vėliavos. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis kalbėjo, kad sutvarkyta, atnaujina labai graži miestelio vieta šalia tvenkinio, čia pat vaikų atsiklausdamas: „Ar gražu dabar čia? Ar tvenkinys gilus?“ Vaikai choru pritarė: „Taip!“
Anot seniūno, maudytis turi būti gera, nes į pliažą smėlio atvežta net iš Katyčių karjero. Jau ir žuvyčių tvenkinyje įleista, kitąmet bus galima mokytis žvejoti. Paraginęs senjorus suburti komandą ir eiti varžytis su jaunimu įvairiose rungtyse, seniūnas vėl atsisuko į vaikus, pakvietęs į būrį pasidalinti didelę puokštę spalvingų balionų, kuriuos jie netrukus paleido į dangų.

Sutvarkytos ir įruoštos maudyklos labiausiai laukę Katyčių vaikai džiūgavo ir į dangų paleido spalvingų balionų.

Aikštėje – linksmasis futbolas.
Stasės Skutulienės nuotr.

Šventė prasidėjo. Palikę tvenkinio pakrantę, žmonės ėjo į atokesnes erdves, kur laukė smiginio, orinio šaudymo varžybos, didžiųjų lauko šachmatų turnyras bei linksmasis futbolas – vaikinai žaidė įsilindę į jų dydžio plastikinius rutulius. Vyresnieji susėdo varžybų stebėti ir pasidžiaugti. Deja, artėjant penkioliktai valandai prapliupo lietus…
Pakurstyti bendruomenės židinio
Kai netoli tvenkinio prasidėjo įvairios rungtys, kalbėjomės su kultūros gyvenimu Katyčiuose besirūpinančio Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografe vadybininke Nijole Staneliene, šios Katyčių šventės organizatore. Garsi veiklumu ir atsidavimu kultūrai moteris pasakojo, kad šiemet, kaip ir pernai, Katyčių šventė vadinasi „Sugrįžimai“. Pernai tokio sugrįžimo priežastimi buvo knyga apie Katyčius, o šiemet šventės įžanga tapo vakaras vietos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur birbynės melodija pradžią davė garsus liaudies instrumentų meistras, dirigentas, Vainuto Garbės pilietis, iš Gorainių kilęs Kazys Budrys.
Seniūno J. Lukošaičio padėkos įteiktos aktyviai mokytojai Virginijai Gečaitei, Eugenijai ir Verneriui Peteraičiams. Ponas Verneris – garsus istorinės praeities saugotojas ir skleidėjas Katyčiuose, jo rankų darbo raktas ir kryžius puošia Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios duris.

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje šventės išvakarėse pagerbtas ir apdovanotas šio krašto senbuvis, pasišventęs Katyčių istorijos sklaidai, Verneris Peteraitis.

Šventės proga padėkota ir aktyviems bendruomenės nariams – informacinių technologijų mokytojui Ričardui Gruzdžiui, floristei Dianai Mickienei, kurie aktyvūs bendruomenės nariai, nuolat talkina, padeda. Pagerbta daug aktyvių ir veiklių žmonių.
Vakare po visų varžybų ir linksmybių katytiškiai eisena su vėliavomis sugrįžo į miestelio parkelį šalia seniūnijos – į įprastinę vasaros šventės vietą. Bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, vietos mokyklos, kitų įstaigų atstovai uždegė ir kurstė bendruomenės židinį, vienybės ir susitelkimo simbolį. Prie židinio kviesti ir kraštiečiai. Koncertavo kaimo kapela „Ašvelė“ iš Inkaklių, „Juknaičių“ vyresnio amžiaus šokėjų kolektyvas bei Katyčių atviros jaunimo erdvės „KJ loftas“ nariai. Vakaro programoje dalyvavo dainininkė Irena Starošaitė, grupės „Du Donatai“ ir „Gintarai“.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia