Sueigoje pas Martyną Jankų paminėtos 130-osios „Birutės“ draugijos metinės
Šeštadienį jau 12 kartą įvyko sueiga pas Martyną Jankų. Bitėnuose tai jau tradicija tapęs renginys, kuris kasmet neša istorinę žinią susijusią su Mažosios Lietuvos įvykiais ar asmenybėmis. Šiemet Mažoji Lietuva mini draugijos „Birutė“ 130-tąsias įkūrimo metines. Taip pat sueigoje pas Martyną Jankų įvyko ir profesionalių bei jaunųjų dailininkų plenero darbų pristatymai.
„Birutės“ draugija
Šiemet Martyno Jankaus sodyboje paminėtos 130-osios „Birutės“ draugijos įkūrimo metinės. Pranešimą apie šią draugiją skaitė Klaipėdos universiteto docentė daktarė Silva Pocytė. Anot pranešėjos, „Birutė“ buvo pirmoji tautinės Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros draugija.
„Tuo metu Prūsijos karalystė priklausė Vokietijos imperijai, o pasikeitus jos politikai, lietuvių kalba buvo išstumta iš mokyklų ir viešosios erdvės. Nuo tada visi privalėjo kalbėti vokiškai. Prieš tokią germanizacinę politiką sukruto ne tik lietuvininkai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai. Nors ir buvo rašomos įvairios peticijos, tačiau jos atsidurdavo valdininkų šiukšlių krepšiuose, todėl, kaip populiarinti kalbą, istoriją, lietuviškumą, reikėjo ieškoti vis kitų būdų. Tuo tikslu 1885 m. vasario 15 d. Tilžėje įsikūrė „Birutės“ draugija, – kalbėjo dr. S. Pocytė.
Ši draugija siekė užkirsti kelią lietuvininkų nutautinimui, sustabdyti lietuvių kalbos nykimą Mažojoje Lietuvoje. Ji skleidė brolybės, meilės gimtajai kalbai idėjas, talkino leidžiant įvairias mokslo knygas, organizuojant renginius, šventes, paskaitas ir susirinkimus. „Birutės“ nariai įsteigė ir lietuvių biblioteką, kurioje buvo saugojama sukaupta lietuviškoji Mažosios Lietuvos spauda. Biblioteką papildė ir visuomenės veikėjų, kultūros darbuotojų, įvairių šalių mokslininkų lituanistų dovanotos knygos. Iš viso draugijos bibliotekoje buvo sukaupta apie 750 leidinių.
Pasak dr. S. Pocytės, „Birutė“ – svarbus kultūrinis ženklas lietuviškosios kultūros istorijoje. „Draugija buvo svarbi ne tik šio krašto, Prūsijos arba Mažosios Lietuvos, bet ir visos Lietuvos kultūros istorijoje, nes prisidėjo prie teatro, istorijos, leidybos raidos bei pradėjo kultūrinių draugijų judėjimą“, – sakė Klaipėdos universiteto docentė.
Jaunieji dailininkai
Sueigoje pas Martyną Jankų parodyti ir jaunųjų dailininkų plenero metu sukurti darbai. Jaunieji menininkai, apsistoję „Bitutės“ stovyklavietėje ir susipažinę su Mažąja Lietuva, jos savitumą ir grožį perteikė tapybos darbuose. Šiame plenere dalyvavo vaikai ne tik iš Šilutės, Pagėgių, bet ir iš Klaipėdos, Ukmergės, Vilniaus. Septintus metus iš eilės jaunuosius dailininkus į šį plenerą suburia Kęsto Komskio labdaros ir paramos fondas, kurio rūpesčiu vaikai gali ir patys tapyti, ir savaitę laiko mokytis iš profesionalių menininkų.
Parodos atidarymo metu Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad šiais metais pleneras sulaukė nemenko būrio vaikų iš skirtingų miestų. „Svarbu, kad jaunieji piliečiai ne tik iš Klaipėdos krašto pamatytų, kokia pas mus graži gamta, kokie gražūs Bitėnai, ypač Martyno Jankaus muziejaus teritorija“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
Pasak K. Komskio, šis kraštas garsėja ne vien Rambynu ar turistų pamėgta raganų eglę, bet ir istoriniais piliakalniais, Nemuno vingiais. Tokių vietų niekur kitur nerasi. „Jei čia pagyveni, užsikreti dvasine ramybe, pasijunti apgobtas gera aura. Pagrindinė mintis ir buvo, jog tai pajustų mūsų jaunieji žmonės. Gerą žinią apie šį kraštą neštų savo vaikams, tėvams, draugams ir kad pakviestų vis daugiau žmonių į mūsų kraštą“, – kalbėjo K. Komskis.
Visiems jauniesiems plenero dailininkams buvo įteikti padėkos raštai.
Mažosios Lietuvos muziejų projektas
Be jaunųjų dailininkų, atidaryta ir tarptautinio profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ darbų ekspozicija. Šiemet kūrybinėse dirbtuvėse triūsė septyni dailininkai iš Lietuvos ir užsienio. Nuo šiol jų darbai eksponuojami Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi.
Sueigoje pas Martyną Jankų pristatytas bendras visų Mažosios Lietuvos muziejų projektas – paroda apie Lietuvininkų kraštą, kuri skirta regionų metams. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus J. Genio, apie Mažosios Lietuvos regioną gana mažai kas težino. „Molėtiškiai, pasvališkiai, biržiškiai, panevėžiečiai žino, kad „kažkur ten kažkas yra“. Ši paroda svarbi ir švietėjiška prasme, todėl bus eksponuojama ir kituose Lietuvos regionuose. Spalį ir lapkritį parodą apie lietuvininkų kraštą pamatys Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje“, – sakė J. Genys.
Anot jo, šis kraštas yra išskirtinis, kuris turi tik jam būdingų savitų bruožų. Pavyzdžiui, išskirtinės architektūros pastatai, raudonplytės bažnytėlės, išlikusios 18-19 a. mokyklos. Visa tai – Mažosios Lietuvos krašto vizitinė kortelė.
Viktorija ŠIMKUTĖ