Sueigoje pas Martyną Jankų paminėtos 130-osios „Birutės“ draugijos metinės

Šeštadienį jau 12 kartą įvyko sueiga pas Martyną Jankų. Bitėnuose tai jau tradicija tapęs renginys, kuris kasmet neša istorinę žinią susijusią su Mažosios Lietuvos įvykiais ar asmenybėmis. Šiemet Mažoji Lietuva mini draugijos „Birutė“ 130-tąsias įkūrimo metines. Taip pat sueigoje pas Martyną Jankų įvyko ir profesionalių bei jaunųjų dailininkų plenero darbų pristatymai.

Pranešimą apie „Birutės“ draugiją skaitė Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė (kairėje).

„Birutės“ draugija
Šiemet Martyno Jankaus sodyboje paminėtos 130-osios „Birutės“ draugijos įkūrimo metinės. Pranešimą apie šią draugiją skaitė Klaipėdos universiteto docentė daktarė Silva Pocytė. Anot pranešėjos, „Birutė“ buvo pirmoji tautinės Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros draugija.
„Tuo metu Prūsijos karalystė priklausė Vokietijos imperijai, o pasikeitus jos politikai, lietuvių kalba buvo išstumta iš mokyklų ir viešosios erdvės. Nuo tada visi privalėjo kalbėti vokiškai. Prieš tokią germanizacinę politiką sukruto ne tik lietuvininkai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai. Nors ir buvo rašomos įvairios peticijos, tačiau jos atsidurdavo valdininkų šiukšlių krepšiuose, todėl, kaip populiarinti kalbą, istoriją, lietuviškumą, reikėjo ieškoti vis kitų būdų. Tuo tikslu 1885 m. vasario 15 d. Tilžėje įsikūrė „Birutės“ draugija, – kalbėjo dr. S. Pocytė.
Ši draugija siekė užkirsti kelią lietuvininkų nutautinimui, sustabdyti lietuvių kalbos nykimą Mažojoje Lietuvoje. Ji skleidė brolybės, meilės gimtajai kalbai idėjas, talkino leidžiant įvairias mokslo knygas, organizuojant renginius, šventes, paskaitas ir susirinkimus. „Birutės“ nariai įsteigė ir lietuvių biblioteką, kurioje buvo saugojama sukaupta lietuviškoji Mažosios Lietuvos spauda. Biblioteką papildė ir visuomenės veikėjų, kultūros darbuotojų, įvairių šalių mokslininkų lituanistų dovanotos knygos. Iš viso draugijos bibliotekoje buvo sukaupta apie 750 leidinių.
Pasak dr. S. Pocytės, „Birutė“ – svarbus kultūrinis ženklas lietuviškosios kultūros istorijoje. „Draugija buvo svarbi ne tik šio krašto, Prūsijos arba Mažosios Lietuvos, bet ir visos Lietuvos kultūros istorijoje, nes prisidėjo prie teatro, istorijos, leidybos raidos bei pradėjo kultūrinių draugijų judėjimą“, – sakė Klaipėdos universiteto docentė.

Jaunieji plenero dalyviai su plenero globėjais ir organizatoriais.

Jaunieji dailininkai
Sueigoje pas Martyną Jankų parodyti ir jaunųjų dailininkų plenero metu sukurti darbai. Jaunieji menininkai, apsistoję „Bitutės“ stovyklavietėje ir susipažinę su Mažąja Lietuva, jos savitumą ir grožį perteikė tapybos darbuose. Šiame plenere dalyvavo vaikai ne tik iš Šilutės, Pagėgių, bet ir iš Klaipėdos, Ukmergės, Vilniaus. Septintus metus iš eilės jaunuosius dailininkus į šį plenerą suburia Kęsto Komskio labdaros ir paramos fondas, kurio rūpesčiu vaikai gali ir patys tapyti, ir savaitę laiko mokytis iš profesionalių menininkų.
Parodos atidarymo metu Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad šiais metais pleneras sulaukė nemenko būrio vaikų iš skirtingų miestų. „Svarbu, kad jaunieji piliečiai ne tik iš Klaipėdos krašto pamatytų, kokia pas mus graži gamta, kokie gražūs Bitėnai, ypač Martyno Jankaus muziejaus teritorija“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
Pasak K. Komskio, šis kraštas garsėja ne vien Rambynu ar turistų pamėgta raganų eglę, bet ir istoriniais piliakalniais, Nemuno vingiais. Tokių vietų niekur kitur nerasi. „Jei čia pagyveni, užsikreti dvasine ramybe, pasijunti apgobtas gera aura. Pagrindinė mintis ir buvo, jog tai pajustų mūsų jaunieji žmonės. Gerą žinią apie šį kraštą neštų savo vaikams, tėvams, draugams ir kad pakviestų vis daugiau žmonių į mūsų kraštą“, – kalbėjo K. Komskis.
Visiems jauniesiems plenero dailininkams buvo įteikti padėkos raštai.

Martyno Jankaus sodyboje esanti paveikslų galerija papildyta naujais kūriniais.

Mažosios Lietuvos muziejų projektas
Be jaunųjų dailininkų, atidaryta ir tarptautinio profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ darbų ekspozicija. Šiemet kūrybinėse dirbtuvėse triūsė septyni dailininkai iš Lietuvos ir užsienio. Nuo šiol jų darbai eksponuojami Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi.
Sueigoje pas Martyną Jankų pristatytas bendras visų Mažosios Lietuvos muziejų projektas – paroda apie Lietuvininkų kraštą, kuri skirta regionų metams. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus J. Genio, apie Mažosios Lietuvos regioną gana mažai kas težino. „Molėtiškiai, pasvališkiai, biržiškiai, panevėžiečiai žino, kad „kažkur ten kažkas yra“. Ši paroda svarbi ir švietėjiška prasme, todėl bus eksponuojama ir kituose Lietuvos regionuose. Spalį ir lapkritį parodą apie lietuvininkų kraštą pamatys Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje“, – sakė J. Genys.
Anot jo, šis kraštas yra išskirtinis, kuris turi tik jam būdingų savitų bruožų. Pavyzdžiui, išskirtinės architektūros pastatai, raudonplytės bažnytėlės, išlikusios 18-19 a. mokyklos. Visa tai – Mažosios Lietuvos krašto vizitinė kortelė.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Į sueigą atvykę Jonas ir Zita Geniai mėgavosi šio krašto ramybe.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite