Su matematika visai prastai…

Lietuvos mokinių matematikos pasiekimai apgailėtini, bet matematikai prognozuoja, kad nuosmukiui – ne pabaiga. 2021 metais rezultatai bus dar prastesni, tad 2018 metų matematikos pasiekimais džiaugsimės kaip labai gerais. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Kaip paaiškino G. Sarafinas, 2021 metais tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose atsiras 25 proc. daugiau logikos užduočių. Pagal tai, kaip mūsų mokiniai mokomi matematikos, tarptautiniu lygiu krisime žemyn ir, G. Sarafino žodžiais, rezultatai vėl bus apgailėtini.
„Kita vertus, daugėja mokyklų, kurios kristi neturi kur, jos tiesiog dugne ir stabiliai ten sėdi. Tai pasakytina visų pirma apie pagrindines mokyklas“, – atkreipė dėmesį „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius ir pateikė konkrečių pavyzdžių.

Keturi vienetai, penki dvejetai ir vienas trejetas dešimtbalėje sistemoje. Aukštesnio pažymio – nė vieno. Bendras matematikos balo vidurkis dešimties balų sistemoje – 1,7. Taip atrodo Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos dešimtokų matematikos pasiekimai.
„Tokia mokykla – ne viena. Panašių yra debesis“, – komentavo G. Sarafinas.

Kitas pavyzdys – devyni vienetai, aštuoni dvejetai, vienas trejetas ir vienas penketas. Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, taip atrodo ne atkampaus kaimo sunkiai vegetuojančios miestelio mokyklos, o Panevėžio „Skaistakalnio“ pagrindinės mokyklos dešimtokų matematikos pasiekimai.
Du vienetai, trys dvejetai, trys trejetai, du ketvertai. Tai Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos mokinių matematikos pasiekimų vertinimai. G. Sarafinas taip pat minėjo išskirtinai žemus dešimtokų matematikos vertinimus Vilkaviškio, Pakruojo, Mažeikių mokyklose.
„Progimnazijose daugėja mokyklų, kuriose nė vienas mokinys nepasiekia aukštesniojo lygmens ne tik matematikoje, bet ir rašyme, skaityme, gamtos ir socialiniuose moksluose“, – konstatavo G. Sarafinas.
Kelis šimtus Lietuvos mokyklų aplankęs žurnalo „Reitingai“ leidėjas pastebi, kad daugumoje mokyklų gabūs vaikai apleisti, pusė visų 4-8 klasių moksleivių skundžiasi, kad neišmokomi mokytis, nejaučia mokytojų ir tėvų palaikymo, motyvavimo.
„Mūsų požiūriu, mokyklos ypatingą dėmesį turi skirti tiems mokiniams, kurie nori mokytis, yra talentingi, stengiasi. Bet absoliučioje daugumoje mokyklų gabieji mokiniai nesulaukia dėmesio“, – apgailestavo G. Sarafinas.
Kaip parodė žurnalo „Reitingai“ inicijuota analizė TAMO sistemoje, per daugiau nei pusę šio semestro matematikos mokytojai aštuntokams parašė daugiau kaip 248 tūkst. pažymių. Net 13,9 proc. visų aštuntos klasės mokinių matematikos įvertinimai buvo neigiami – nuo 1 iki 3 balų iš dešimties. Žemiausius teigiamus balus nuo 4 iki 6 turėjo 38 proc. visų aštuntokų.

„Reitingų“ leidėjų išvada – negailestinga: daugiau nei pusei aštuntokų matematika prilygsta paukščių kalbai ir dabartinės bendrojo ugdymo programos jiems netinka. Dar prasčiau sekasi devintokams ir dešimtokams.

Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai prof. Onai Monkevičienei neatrodo norma, kad pusė klasės mokinių už testus, savarankiškus ar kontrolinius darbus gauna tik neigiamus arba vos teigiamus pažymius, ją stebina ir žemi semestro pažymiai, nebent būtų kalbama apie specialiųjų poreikių mokinių vertinimus.
„Ne specializuotose, o bendrojo ugdymo įstaigose neigiamų kontrolinio darbo pažymių gali būti ne daugiau nei 2-3 proc., visų kitų vaikų pažymiai turėtų būti teigiami – patenkinami, geri arba labai geri“, – pabrėžė edukologė.
Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Rimo Norvaišos įsitikinimu, jau pradinėse klasėse vaikus matematikos turėtų mokyti ne pradinių klasių, o matematikos mokytojas, kaip muziką dėsto muzikos mokytojas, anglų kalbą – anglų kalbos mokytojas.
Prof. R. Norvaiša akcentuoja, kad pirmojo mokytojo įtaka vėlesnei vaiko sėkmei mokantis matematikos yra įrodyta tiek užsienio mokslininkų, tiek ir Nacionalinio egzaminų centro ekspertų tyrimuose.
VU profesorius pabrėžia, kad dėstyti matematiką, ypač pradinukams, gali ne tik retas pradinių klasių mokytojas, bet ir retas matematikas, tam būtinas specialus pasirengimas.
R. Norvaišos įsitikinimu, būtent mokytojų kvalifikacija ir mokyklinės matematikos turinys yra esminės problemos, dėl kurių mūsų vaikai per 12 metų taip ir neišmoksta matematikos, kurios programa, beje, neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) keliamų XXI a. būtinų matematinių gebėjimų reikalavimų.
Kovą Paryžiuje vykusioje EBPO konferencijoje akcentuota, kad matematika – mokslas ne apie skaičius, bet apie sąvokas ir loginį samprotavimą. „Todėl jau 2021 m. PISA tarptautinio moksleivių pasiekimo tyrimo organizatoriai 25 proc. visų matematikos užduočių sies su matematiniu samprotavimu, kurio Lietuvoje net nemokoma“, – atkreipia dėmesį prof. R. Norvaiša. Jeigu dabar nesusizgribsime, profesorius neabejoja, kad 2021 metais mūsų moksleivių pasiekimai bus vieni prasčiausių pasaulyje.
Trečiadienį žurnalo „Reitingai“ surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas prisiminė, kad jis dalyvavo istorinėje Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijoje, kai buvo nutarta įvesti profiliavimą, ir drauge su buvusiu Vilniaus universiteto rektoriumi Benediktu Juodka kovėsi dėl matematikos.
„Su Juodka įtikinėjome, kad negalima ignoruoti šio dalyko, tačiau mokiniams buvo leista rinktis dalykus, kurie jiems sekasi geriau, kuriuos mokytis – lengviau. Dabar pjauname tai, ką tada pasėjome. Aš nesakau, kad matematiką visi naudos kaip instrumentą, bet mąstymo būdas, kurį duoda matematika – yra būtinas. Tai kultūringos visuomenės atributas, kaip žaisti šachmatais ir taip lavinti gebėjimus, reikalingus gyvenime priimant sprendimus“, – lygino dr. G. Bražiūnas.
Vilniaus kolegijos direktorius įsitikinęs, kad reikia žmones mokyti mąstyti, remtis matematine logika.
Vilnius Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas ne pirmus metus kalba apie tai, kad į universitetus ateinantis jaunimas silpnai moka matematiką, chemiją, fiziką. Pirmakursiams, kurie turi žemus matematikos vertinimus, universitete privalomos nemokamos matematikos paskaitos.
PISA tyrimo organizatoriai yra iškėlę reikalavimus, kiek mokinių 2021 m. turi pasiekti aukščiausią matematikos lygį, bet, prof. R. Norvaišos nuomone, Lietuvai tai nerealu.
Kaip žurnalui „Reitingai“ sakė VU profesorius, mes kasmet prarandame po vieną mokinių laidą, kuri baigia mokyklą neišmokę ir nekęsdami matematikos.
„Tam, kad padėtis pasikeistų, turime mesti kur kas rimtesnius finansinius resursus ir parengti dėstytojus, gebančius išmokyti studentus tinkamai mokyti mokyklinės matematikos. Tokie dėstytojai ir mokytojai tyrėtų tapti geriausiai apmokamais specialistais“, – įsitikinęs R. Norvaiša.
Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekstremalių situacijų komisija masinių draudimų nesiims, bet prašys kariškių bei policijos pagalbos

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija penktadienio rytą aptarė būtinuosius veiksmus dėl koronaviruso (COVID-19) keliamos grėsmės. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad kol kas jokių masinių ribojimų ir draudimų nebus įvesta. „Prašome nepanikuoti (…). Masinių ribojimų draudimų kol kas nėra“, – teigė premjeras S. Skvernelis. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad komisija nusprendė pasitelkti kariškių pagalbą oro uoste bei pasienio punktuose. „Pirmiausia bus pasitelkti kariškiai, kad nebebūtų kažkokių problemų ar sutrikimų oro uostuose, jeigu reikės – pasienio kontrolės punktuose tiesiog informavimui. Darysime

Lietuvoje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvoje šiandien nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronaviruso (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta iš Veronos (Italija) 2020 m. vasario 24 d. grįžusiai pacientei. Šiuo metu pacientė yra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur yra tokiems susirgimams gydyti pritaikyta infrastruktūra. Informuojama, kad pacientei pasireiškę simptomai yra lengvi, ji šiuo metu neturi temperatūros, jai taikomas reikalingas gydymas. Moteris stebima buvo nuo pat grįžimo į Lietuvą, taip pat, kaip ir kiti keliautojai, grįžtantys iš paveiktų zonų. SAM kartu

Darbų karuselė sukasi

Vasario 25 d. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgė besibaigiančio vasario mėnesio darbus, įvykius ir naujienas. Konferencijos pradžioje dalyvavo ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Buvo smalsu išgirsti, kurioje iš vienuolikos Šilutės rajono seniūnijų atsiskaityti už praėjusių metų veiklą atvykusiai valdžiai buvo užkurta kaitriausia pirtis. Anot mero Vytauto Laurinaičio, lyg Juknaičiuose… Mat dideli šios gyvenvietės – parko plotai, daug tenka šienauti, o daugiabučių namų gyventojai šio darbo kratosi. „Pamarys“ aprašė aną susitikimą. Jeigu bėdų yra tik

Seimo Pirmininkas apsilankė trijose Šilutės rajono mokyklose

2020 metus Seimas yra paskelbęs Mokyklų bendruomenių metais. Šia proga vasario 25-ąją LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis aplankė Šilutės r. savivaldybės Vainuto, Žemaičių Naumiesčio gimnazijų ir Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos mokinius ir pedagogus. „Mokyklų bendruomenė – tai stipri šeimų, mokytojų ir mokyklos darbuotojų komanda. Bendruomenė geriausiai gali įveikti vietos švietimo sistemai kylančius iššūkius. Susitelkime ir kurkime aplinką, kuri skatina pilietiškumą ir stiprina visuomenės pasitikėjimą ugdymo įstaiga“, – tądien sveikinimas su šiais žodžiais ir Seimo Pirmininko bei rajono mero parašais įteikti