Su matematika visai prastai…

Lietuvos mokinių matematikos pasiekimai apgailėtini, bet matematikai prognozuoja, kad nuosmukiui – ne pabaiga. 2021 metais rezultatai bus dar prastesni, tad 2018 metų matematikos pasiekimais džiaugsimės kaip labai gerais. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Kaip paaiškino G. Sarafinas, 2021 metais tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose atsiras 25 proc. daugiau logikos užduočių. Pagal tai, kaip mūsų mokiniai mokomi matematikos, tarptautiniu lygiu krisime žemyn ir, G. Sarafino žodžiais, rezultatai vėl bus apgailėtini.
„Kita vertus, daugėja mokyklų, kurios kristi neturi kur, jos tiesiog dugne ir stabiliai ten sėdi. Tai pasakytina visų pirma apie pagrindines mokyklas“, – atkreipė dėmesį „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius ir pateikė konkrečių pavyzdžių.

Keturi vienetai, penki dvejetai ir vienas trejetas dešimtbalėje sistemoje. Aukštesnio pažymio – nė vieno. Bendras matematikos balo vidurkis dešimties balų sistemoje – 1,7. Taip atrodo Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos dešimtokų matematikos pasiekimai.
„Tokia mokykla – ne viena. Panašių yra debesis“, – komentavo G. Sarafinas.

Kitas pavyzdys – devyni vienetai, aštuoni dvejetai, vienas trejetas ir vienas penketas. Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, taip atrodo ne atkampaus kaimo sunkiai vegetuojančios miestelio mokyklos, o Panevėžio „Skaistakalnio“ pagrindinės mokyklos dešimtokų matematikos pasiekimai.
Du vienetai, trys dvejetai, trys trejetai, du ketvertai. Tai Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos mokinių matematikos pasiekimų vertinimai. G. Sarafinas taip pat minėjo išskirtinai žemus dešimtokų matematikos vertinimus Vilkaviškio, Pakruojo, Mažeikių mokyklose.
„Progimnazijose daugėja mokyklų, kuriose nė vienas mokinys nepasiekia aukštesniojo lygmens ne tik matematikoje, bet ir rašyme, skaityme, gamtos ir socialiniuose moksluose“, – konstatavo G. Sarafinas.
Kelis šimtus Lietuvos mokyklų aplankęs žurnalo „Reitingai“ leidėjas pastebi, kad daugumoje mokyklų gabūs vaikai apleisti, pusė visų 4-8 klasių moksleivių skundžiasi, kad neišmokomi mokytis, nejaučia mokytojų ir tėvų palaikymo, motyvavimo.
„Mūsų požiūriu, mokyklos ypatingą dėmesį turi skirti tiems mokiniams, kurie nori mokytis, yra talentingi, stengiasi. Bet absoliučioje daugumoje mokyklų gabieji mokiniai nesulaukia dėmesio“, – apgailestavo G. Sarafinas.
Kaip parodė žurnalo „Reitingai“ inicijuota analizė TAMO sistemoje, per daugiau nei pusę šio semestro matematikos mokytojai aštuntokams parašė daugiau kaip 248 tūkst. pažymių. Net 13,9 proc. visų aštuntos klasės mokinių matematikos įvertinimai buvo neigiami – nuo 1 iki 3 balų iš dešimties. Žemiausius teigiamus balus nuo 4 iki 6 turėjo 38 proc. visų aštuntokų.

„Reitingų“ leidėjų išvada – negailestinga: daugiau nei pusei aštuntokų matematika prilygsta paukščių kalbai ir dabartinės bendrojo ugdymo programos jiems netinka. Dar prasčiau sekasi devintokams ir dešimtokams.

Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai prof. Onai Monkevičienei neatrodo norma, kad pusė klasės mokinių už testus, savarankiškus ar kontrolinius darbus gauna tik neigiamus arba vos teigiamus pažymius, ją stebina ir žemi semestro pažymiai, nebent būtų kalbama apie specialiųjų poreikių mokinių vertinimus.
„Ne specializuotose, o bendrojo ugdymo įstaigose neigiamų kontrolinio darbo pažymių gali būti ne daugiau nei 2-3 proc., visų kitų vaikų pažymiai turėtų būti teigiami – patenkinami, geri arba labai geri“, – pabrėžė edukologė.
Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Rimo Norvaišos įsitikinimu, jau pradinėse klasėse vaikus matematikos turėtų mokyti ne pradinių klasių, o matematikos mokytojas, kaip muziką dėsto muzikos mokytojas, anglų kalbą – anglų kalbos mokytojas.
Prof. R. Norvaiša akcentuoja, kad pirmojo mokytojo įtaka vėlesnei vaiko sėkmei mokantis matematikos yra įrodyta tiek užsienio mokslininkų, tiek ir Nacionalinio egzaminų centro ekspertų tyrimuose.
VU profesorius pabrėžia, kad dėstyti matematiką, ypač pradinukams, gali ne tik retas pradinių klasių mokytojas, bet ir retas matematikas, tam būtinas specialus pasirengimas.
R. Norvaišos įsitikinimu, būtent mokytojų kvalifikacija ir mokyklinės matematikos turinys yra esminės problemos, dėl kurių mūsų vaikai per 12 metų taip ir neišmoksta matematikos, kurios programa, beje, neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) keliamų XXI a. būtinų matematinių gebėjimų reikalavimų.
Kovą Paryžiuje vykusioje EBPO konferencijoje akcentuota, kad matematika – mokslas ne apie skaičius, bet apie sąvokas ir loginį samprotavimą. „Todėl jau 2021 m. PISA tarptautinio moksleivių pasiekimo tyrimo organizatoriai 25 proc. visų matematikos užduočių sies su matematiniu samprotavimu, kurio Lietuvoje net nemokoma“, – atkreipia dėmesį prof. R. Norvaiša. Jeigu dabar nesusizgribsime, profesorius neabejoja, kad 2021 metais mūsų moksleivių pasiekimai bus vieni prasčiausių pasaulyje.
Trečiadienį žurnalo „Reitingai“ surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas prisiminė, kad jis dalyvavo istorinėje Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijoje, kai buvo nutarta įvesti profiliavimą, ir drauge su buvusiu Vilniaus universiteto rektoriumi Benediktu Juodka kovėsi dėl matematikos.
„Su Juodka įtikinėjome, kad negalima ignoruoti šio dalyko, tačiau mokiniams buvo leista rinktis dalykus, kurie jiems sekasi geriau, kuriuos mokytis – lengviau. Dabar pjauname tai, ką tada pasėjome. Aš nesakau, kad matematiką visi naudos kaip instrumentą, bet mąstymo būdas, kurį duoda matematika – yra būtinas. Tai kultūringos visuomenės atributas, kaip žaisti šachmatais ir taip lavinti gebėjimus, reikalingus gyvenime priimant sprendimus“, – lygino dr. G. Bražiūnas.
Vilniaus kolegijos direktorius įsitikinęs, kad reikia žmones mokyti mąstyti, remtis matematine logika.
Vilnius Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas ne pirmus metus kalba apie tai, kad į universitetus ateinantis jaunimas silpnai moka matematiką, chemiją, fiziką. Pirmakursiams, kurie turi žemus matematikos vertinimus, universitete privalomos nemokamos matematikos paskaitos.
PISA tyrimo organizatoriai yra iškėlę reikalavimus, kiek mokinių 2021 m. turi pasiekti aukščiausią matematikos lygį, bet, prof. R. Norvaišos nuomone, Lietuvai tai nerealu.
Kaip žurnalui „Reitingai“ sakė VU profesorius, mes kasmet prarandame po vieną mokinių laidą, kuri baigia mokyklą neišmokę ir nekęsdami matematikos.
„Tam, kad padėtis pasikeistų, turime mesti kur kas rimtesnius finansinius resursus ir parengti dėstytojus, gebančius išmokyti studentus tinkamai mokyti mokyklinės matematikos. Tokie dėstytojai ir mokytojai tyrėtų tapti geriausiai apmokamais specialistais“, – įsitikinęs R. Norvaiša.
Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima